„Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai sukčiai siekia išvilioti žmonių duomenis ir pinigus telefonu prisidengdami banko ar kitos finansų įstaigos vardu. Gyventojus raginame būti itin budrius kaskart atsiliepus į skambutį, kuris buvo nelauktas, pasiekė iš nežinomo numerio, ypač jei skambina banko darbuotoju pristatęs asmuo ir prašo skubiai atlikti kokius nors veiksmus ar suteikti informacijos, pavyzdžiui, asmens kodą ar prisijungimo prie interneto banko duomenis. Tokį pokalbį geriausia nedelsiant nutraukti, o tada – susisiekti su banku oficialiai nurodytais kontaktais“, – sako Eglė Dovbyšienė, SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Ji atkreipia dėmesį ir į padažnėjusias elektroninių sukčių atakas, kai žmonėms siunčiamos SMS žinutės, kuriomis pranešama apie neva užblokuotą interneto banko paskyrą. Gavę tokias žinutes klientai neturėtų spustelėti nuorodos ir jokiu būdu neįvesti prašomos informacijos.
„Būkite budrūs ir visada kritiškai vertinkite gaunamas žinutes. Atminkite, kad bankas savo klientams SMS žinučių su aktyviomis nuorodomis į interneto banką nesiunčia ir niekada neprašo atskleisti konfidencialių duomenų“, – teigia E. Dovbyšienė.
Pasak SEB banko atstovės, atvejų, kai žinutėmis ir elektroniniais laiškais išviliojami klientų duomenys ir pinigai, trečią metų ketvirtį padaugėjo 40 proc., palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais.
E. Dovbyšienė pastebi, kad sukčių taikoma taktika ir metodai pinigams išvilioti nuolat keičiasi. Pastaruoju metu ypač suaktyvėję telefoniniai sukčiai, o investicinio sukčiavimo atvejų kiek mažėjo. Palyginti su šių metų viduriu, trečią ketvirtį neva patraukliais investavimo pasiūlymais gyventojus gundžiusių sukčių padaryta žala buvo kone trigubai mažesnė.
Pasyvesni buvo ir vadinamieji romantiniai sukčiai. Tokių sukčiavimo atvejų bankas užfiksavo trigubai mažiau negu ankstesnį ketvirtį, tačiau ir dėl šios nusikalstamos veikos žmonės patyrė didelių nuostolių. Liepą–rugsėjį gyventojų vienišumu, bendravimo ir artumo poreikiu piktnaudžiaujantys sukčiai iš banko klientų išviliojo per 47 tūkst. eurų.
SEB bankas primena kelis svarbius patarimus, padedančius išvengti finansinių sukčių pinklių:
Neatskleiskite duomenų. Jokia teisėtai veikianti institucija ar organizacija iš gyventojų neprašo vartotojų duomenų, mokėjimo kortelės ar programėlės „Smart-ID“ kodų. Bet koks prašymas tokią informaciją suteikti turėtų būti rimtas įspėjimas suklusti.
Nespauskite nuorodų, neatidarykite priedų. Būkite itin atidūs, jeigu laiško ar žinutės siuntėjai prašo atidaryti pateikiamą nuorodą ar prisegamą priedą – dokumentą, skaidres, paveikslėlį. Tokiomis nuorodomis dažnai nukreipiama į kenkėjišką kodą ar netikrą interneto puslapį, skirtą duomenims surinkti. Dokumentai gali būti užkrėsti pavojingais virusais. Primygtinai raginame neatidaryti laiškuose ar žinutėse pateikiamų nuorodų, priedų ar paveikslėlių, reguliariai atnaujinti savo kompiuterių ir mobiliųjų telefonų programinę įrangą, kai tik galima – naudoti dviejų veiksnių autentifikaciją jungiantis prie savo paskyrų.
Būkite budrūs. Telefonu bendraukite itin atidžiai, jei pašnekovas ar korespondentas taiko spaudimą – kalba greitai, ragina kuo greičiau atlikti neplanuotą mokėjimą ar kokį kitą veiksmą.
Praneškite bankui ir policijai. Jei vis dėlto asmeninė informacija buvo suteikta tretiesiems asmenims, apie tai svarbu kuo greičiau pranešti savo bankui ir kreiptis į policiją. Tai reikėtų daryti skambinant trumpuoju numeriu 112, bet jokiu būdu patiems nesikreipti iš galimų sukčių gautuose laiškuose, SMS žinutėse nurodytais kontaktais.
