Šįkart poilsiautojui užkliuvo šaltibarščiai, kurių kainos kai kuriose vietose dar net nepakeltos – tą žadama padaryti sulaukus daugiau žmonių. Pavyzdžiui, jau šį savaitgalį, kai kurorte vyksta vasaros pradžios festivalis.
Šaltibarščiai už 7 ar 7,50 euro
Socialiniame tinkle „Facebook“ vilnietis Tomas (vardas pakeistas) pasiskundė, kad Palangoje už šaltibarščių dubenėlį gali tekti sumokėti ir 4, ir net 7,50 euro:
„Nesuprantu, iš kur jie Palangoje kefyrą, burokus perka, kiek už juos moka, kad tokią kainą taiko?“
Naujienų portalas tv3.lt patikrino, kiek šaltibarščiai šiemet kainuoja Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje esančiose maitinimo įstaigose.
Pavyzdžiui, restobare „Kárma“ šaltibarščiai kainuoja 6 eurus. Šeimos restorane „Monika“ – 6,50 euro.
Kavinė–baras „1925“ šaltibarščių dubenį siūlo už 7 eurus. Kavinėje „Molinis ąsotis“ šaltibarščiai taip pat kainuoja 7 eurus.
Čagino restorane ši sriuba atsieina 6 eurus. Anot jo atstovų, pernai ji kainavo 5,50 euro, tad pabrango 50 centų: „Kaip ir visur, viskas brangsta: produktai, atlyginimai ir t. t.“
Jie patikino, kad šiemet šaltibarščių kaina daugiau nekis.
Šaltibarščiai Palangoje – brangesni nei Vilniuje
„Čili Pizza“ restoranų tinkle šaltibarščiai įprastai (pvz., Vilniuje ar Kaune) kainuoja 4,39 euro, tačiau Palangoje už juos jau tenka mokėti 1,21 euro daugiau, t. y. 5,60 euro.
„Čili Pizza“ atstovė Goda komentavo, kad restoranų išlaidas, o kartu ir kainodarą, labiausiai veikia ženkliai augantis darbo užmokestis:
„Pvz., vien minimalus darbo užmokestis per metus išaugo 12,3 proc.“
Ji neslėpė, kad Palangoje restoranų išlaikymo kaštai, taigi ir rinkos kainų lygis yra aukštesni. Tačiau pridūrė, kad vasaros metu šiam populiariam patiekalui bus taikoma ir „speciali kainodara“.
„Tai bus patrauklesnis pasiūlymas nei daugumos stebimų konkurentų“, – patikino Goda.
Šaltibarščių kainas dar kels
Restorane „Sporto lizdas“ šaltibarščių kaina taip pat kol kas yra tokia pati, kaip ir pernai – 5,50 euro.
Jo atstovai neslėpė, kad liepos mėnesį planuojama ją pakelti iki 6 eurų: „Kol Palangoje klientų – labai mažai, kainų nekeičiame. Bet nekeldami kainų realiai dirbame tik tam, kad išlaikytume darbuotojus, arba į nuostolį.“
Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad į patiekalo kainą įsiskaičiuojama daugybė dalykų, apie kuriuos klientas nesusimąsto.
„Šaltibarščių kaina negali būti skaičiuojama tik kalkuliuojant kefyro, agurkų ir bulvių kainas. Juk labai pakilo atlyginimai, reikia juos mokėti tiems, kas tuos šaltibarščius gamina, išplauna lėkštę, aptarnauja klientą prie staliuko.
Reikia mokėti patalpų nuomą, reikia juk ir lėkštes pirkti, į kurias tie šaltibarščiai pilami ir kurios labai dūžta“, – vardijo „Sporto lizdas“ atstovai.
Kainų nekėlė tiek, kiek turėtų – bijo išgąsdinti
Restorano „deCuba“ valdytoja Ala nurodė, kad šiemet šaltibarščių visiškai nebrangino, nes nebėra, kur kelti kainos:
„Ir pernai 6,50, ir šiemet 6,50 euro. Nors ir kefyras, ir visi produktai pabrango, mes nekėlėme. Ir kai kurių kitų kainų irgi nekėlėme – bijome išgąsdinti svečius. Geriau mes patys dasidėsime.“
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Laura Taučiūtė paminėjo, kad kainos parduotuvėse ir visur kitur išaugo, buvo padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM), algos, brango žaliavos.
„Jeigu augintume kainą pagal tai, tai ji turėtų augti apie 30–40 proc. Bet kainos augimas bus 2–5 proc., kas yra realu, adekvatu. Bet jis neapims mūsų pagrindinių kaštų“, – pabrėžė L. Taučiūtė.
Kavinės dirba tik tam, kad susimokėtų mokesčius
Kaip neseniai forume „Apginkime Lietuvą“ kalbėjo restoranų įkūrėjas, žinomas virtuvės šefas Liutauras Čeprackas, Lietuvoje visada pats pirmas nukenčia maitinimo verslas.
Jo teigimu, šiandien didesnė maitinimo įstaigų dalis dirba tik tam, kad susimokėtų PVM, kuris „kiekvieną mėnesį kelia siaubą“, ir išmokėtų žmonėms algas, o kas liks – neaišku.
„Mes dirbame mokesčiams. Mus visi keikia, kad iš tikrųjų esame be proto brangūs, kad dabar jau nebeišeisi pavalgyti. Ir aš su tuo sutinku. Manau, nė vienas sveiko proto žmogus šiandien neturėtų užsiimti maitinimo verslu.
Statistika yra tokia, kad šiais metais per pirmus 4 mėn. užsidarė 1,5 karto daugiau restoranų, nei per visus praėjusius metus. <...> Kavinės neturi jokių perspektyvų. <...> Kaip prisikviesti tuos žmones – aš neįsivaizduoju“, – neslėpė virtuvės šefas.
Jis paminėjo, kad kainomis mes jau aplenkėme Švediją: Geteborgo centre brangiausias žuvies patiekalas kainuoja 36 eurus, vyno taurė – 5 eurus.
O Vilniuje, anot L. Čepracko, jau sunkiai rastume, kur galėtume pavalgyti už tokią kainą ir rasti vyno taurę už 5 eurus.
Anot jo, lietuviai į restoranus žiūri tik kaip į pramogą, o ne kultūrą, todėl išleidžia mažiau, vartoja mažiau alkoholio ir apskritai rečiau lankosi kavinėse, nei Vakarų Europos gyventojai.
Restoranų grupės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis irgi yra paminėjęs, kad lietuviai iš principo yra tokia tautybė, santykinai mažai išlaidaujanti maitinimo įstaigose.
O tuo metu į Vilnių atvykę ukrainiečiai ar rusai laisvalaikio kavinėse praleidžia kur kas daugiau.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
