Statistikos departamento metinės analizės duomenimis, praėjusiais metais bendrasis vidaus produktas ( BVP) didėjo visus keturis ketvirčius. Tai rodo, kad šalies ekonomika pamažu išeina iš recesijos ir sąstingio, teigia departamento direktoriaus pirmoji pavaduotoja Vilija Lapėnienė.
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje konstatuota, kad pernai šalies ekonomika lyginant su 2009 m. paaugo 1,3 proc. ir sudarė daugiau nei 93 mlrd. Lt. BVP augimą lėmė gamyba, o ne vidaus vartojimas.
Praėjusieji metai buvo sėkmingiausi pramonės ir energetikos bei transporto sektoriui, o labiausiai pridėtinė vertė krito statybos ir žemės ūkyje.
„Dėl išaugusios bedarbystės ir sumažėjusio darbo užmokesčio, gyventojų pajamos nedidėjo, todėl dauguma jų ekonomikos gerėjimo nepajuto“, - apibendrindama statistinius duomenis sakė V. Lapėnienė.
2010 m. gruodį metinė infliacija sudarė 3,8 proc. ir buvo 2,5 proc. didesnė nei 2009 m. Metinės infliacijos lygį daugiausiai lėmė 14,5 proc. pabrangusios būsto, vandens, elektros ir dujų kainos, 6,1 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 8,4 proc. transporto prekės ir paslaugos ir trimis procentais atpigę drabužiai bei avalynė.
Vartojimo prekės per metus pabrango 5,2 proc., o paslaugos atpigo 0,3 proc. Statistikos departamento duomenimis, pernai valstybės reguliuojamų paslaugų kainos didėjo 12,2 proc. ir buvo 9,7 proc. didesnės nei rinkos kainos.
Bedarbystė didelė, atlyginimai menki
Išankstiniais duomenimis, nedarbo lygis 2010 m. buvo 17,8 proc., t.y. 4,1 proc. didesnis nei 2009 m.
Bedarbių skaičius nuo 2010 m. trečiojo ketvirčio pradėjo mažėti ir šiuo metu siekia 291,1 tūkst. Palyginus su 2009 m. bedarbystė išaugo 1,3 karto.
„19-24 amžiaus jaunimo bedarbystė siekia 35,2 proc., tai rodo, kad kas dešimtas jaunas žmogus neturi darbo“, - sakė Statistikos departamento pirmoji direktoriaus pavaduotoja V. Lapėnienė.
Nuo antrojo 2010 m. ketvirčio darbo užmokesčio bruto vertė šiek tiek didėjo (1,2-1,3 proc.), tačiau per metus jis sumažėjo 3, 2 proc. (66 litais). Neatskaičius mokesčių vidutinis atlyginimas Lietuvoje sudarė 1990 litų.Vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2010 m. siekė 1554 litus ir palyginus su ankstesniais metais sumažėjo 3 proc.
„2010 m. darbo užmokestis sumažėjo beveik visose ekonominės veiklos rūšyse. Didžiausią darbo užmokestį gavo finansinių ir draudimo veiklų, taip pat elektros bei garo tiekimo, informacijos ir ryšio paslaugų darbuotojai. Mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo įstaigose dirbantys žmonės“, - tvirtino V. Lapėnienė.
„Apie 60 proc. visų šalies darbuotojų 2010 m. gavo mažesnį nei vidutinis šalies darbo užmokestį“, - teigė Statistikos departamento pirmoji direktoriaus pavaduotoja.
Sumažėjęs darbo užmokestis neturėjo įtakos darbo našumui. 2010 m. darbo našumas padidėjo 5 proc., tai beveik tiek pat, kiek realusis darbo užmokestis nukrito.
„Mažėjant gyventojų, mažėja ir bendrąjį vidaus produktą kuriančių žmonių, todėl galima teigti, kad BVP augimas buvo pasiektas didėjančio darbo našumo sąskaita ir tikėtina, kad vienas veiksnių jam didinti buvo noras išsaugoti savo darbo vietą esant didelei bedarbystei“, - metinės statistikos rodiklius komentavo laikinai Statistikos departamento direktorių pavaduojanti V. Lapėnienė.
