Praėjusios savaitės Lietuvos ir Rusijos derybos dėl dujų baigėsi skandalu – Lietuvos ministras pirmininkas Adrius Kubilius įtarė kompaniją „Gazprom“ šališkumu.
Rusijos pusei derybose atstovavo „Gazprom“ užsienio prekybos vadovas, įmonės „Gazprom Export“ generalinis direktorius Aleksandras Medvedevas. Tai buvo pirmasis kuratoriaus vizitas koncerno lietuviškojoje srityje. Po susitikimo tapo žinoma, kad „Gazprom Export“ pasirašė naują dujų tiekimo kontraktą didžiausiam Lietuvos pramoniniam vartotojui – „Achemos“ holdingui. Kaip paaiškėjo, šiuo reikalu į „Gazprom“ vadovybę asmeniškai kreipėsi pats A. Kubilius, nusiuntęs koncerno vadovui Aleksejui Mileriui laišką. Situacijai pikantiškumo suteikia tas faktas, kad naujas susitarimas numato mažesnes žaliavos kainas dujas naudojančioms chemijos kompanijoms, o likusieji Lietuvos vartotojai tuo metu gaus rusiškas dujas be nuolaidų. A. Kubilius jau spėjo pareikšti neprašęs sumažinti kainų „Achemai“, o kreipėsi tik dėl tiekėjo pakeitimo.
Iki šiol didžiąją dalį Rusijos dujų į Lietuvą tiekė pats „Gazprom“, kontaktą kuravo koncerno valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas ir dujų pardavimo vidaus rinkoje departamento vadovas Kirilas Selezniovas. Jiedu taip pat atstovavo dujų tiekimo įmonės „Lietuvos dujos“ stebėtojų tarybai (anksčiau abu buvo bendrovės valdyboje – Ekonomika.lt past.). Pernai po kelių skandalų „Gazprom“ vadovybė patikėjo dujų eksporto priežiūrą A. Medvedevui. Tačiau kontrakto su „Lietuvos dujomis“ turėtoju toliau liko „Gazprom“ – antrinei įmonei jis perduotas nebuvo.
„Gazprom“ ir Lietuvos vadovybės santykiai pastaraisiais metais negali būti vertinami kaip partnerių. Vilnius apkaltino „Gazprom“ nustatant nesąžiningai pervertintas dujų kainas, apskundė tiekėją Europos Komisijai ir per teismą pareikalavo pakeisti Rusijos koncerno atstovus „Lietuvos dujų“ vadovybėje. Pačiame koncerne „Gazprom“ aiškinama, kad nuo 2008 metų galiojanti ir fiksuota gamtinių dujų kainos formulė yra naudojama abiejų pusių atsižvelgiant į mokėjimus už kuro tiekimą į Lietuvą ir yra visiškai sąlygota rinkos. Kad ji yra aukštesnė negu kaimyninėse respublikose, vasario 7-ąją Vilniuje lankęsis A. Medvedevas paaiškino nepakankamai aukšta dujų gavyba iš Lietuvos pusės.
Rusiškų dujų kaina pirmąjį ketvirtį sudarė 470 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Kaimyninės Estija ir Latvija tūkstantį kubinių metrų pirko už 80–100 dolerių mažesnę kainą. Vidutinė pardavimo kaina į užsienio šalis pernai sudarė 380 dolerių.
Anot „Maksvos naujienų“ šaltinio koncerne, kontraktas su „Lietuvos dujomis“ numato pirkti 3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, vis dėlto įmonė importuoja žymiai mažiau: 2010 m. – 1,5 mlrd., 2009 m. – 1,2 mlrd. Praėjusių metų skaičių kol kas nėra, bet jie bus artimesni praėjusių dvejų metų rodikliams. Atitinkamai dujų suvartojimas Lietuvoje yra žymiai didesnis – rusiškas dujas tiekia kiti importuotojai „Achema“ ir tarpininkė „Dujotekana“. Pernai „Achema“ iš „Gazprom“ įsigijo 1,4 mlrd. kubinių metrų dujų, o iš viso į Lietuvą buvo transportuota 3,4 mlrd.
Per Lietuvos dujų tiekimo sistemą valdančios įmonės „Lietuvos dujos“ privatizavimą „Gazprom“ ir Lietuvos vyriausybė susitarė, kad visos dujos į šalį bus tiekiamos būtent per šią bendrovę. Rusijos koncernas įgijo 34 proc. kompanijos akcijų, tiek pat nusipirko „E.ON Ruhrgas“, o vyriausybei liko 17 proc. Bendrovės valdymas perėjo į rusų ir vokiečių investuotojų rankas. „Gazprom“ prisiėmė atsakomybę į Lietuvą tiekti dujas su nuolaida iki 2008 metų, o Vilnius pažadėjo nereguliuoti dujų kainų pramoniniams vartotojams vidaus rinkoje. Konfliktas prasidėjo tuomet, kai Lietuvos vyriausybė nusprendė riboti dujų kainas. Todėl „Gazprom“ atšaukė „Lietuvos dujoms“ taikomų kainų nuolaidas.
Vėliau konfliktas tik augo. Lietuvos valdžia paskelbė taikysianti „Lietuvos dujoms“ patį kiečiausią restruktūrizacijos variantą, kurį numato Europos Sąjungos Trečiasis energetikos paketas. Vyriausybė parengė, o Seimas priėmė dujų įstatymą, siūlantį atskirti dujų transporto infrastruktūrą nuo „Lietuvos dujų“ ir perleisti ją valstybės kontrolėn. Kartu Lietuva aktyviai plėtoja planą pastatyti gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje ir dujotakio iš Lenkijos projektą, taip siekdama diversifikuoti dujų tiekimą.
Sureguliuoti konfliktą be pavojaus „Gazprom“ interesams Lietuvoje ir patikėta A. Medvedevui. Vis dėlto taip padaryti nebus paprasta, ypač tokiomis sąlygomis, kai jau per pirmąjį derybų susitikimą su premjeru A. Kubiliumi koncerno kuratorius buvo įtartas šališkumu.
