Daugelis Vidurio ir Rytų Europos šalių pastarąjį pusmetį pasižymėjo nuosekliu ūkio atsigavimu, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Tuo tarpu Rusijos ir Ukrainos ekonomika išsiskyrė prasta padėtimi, kuri savo ruožtu turės neigiamos įtakos Baltijos šalių eksportui. Greta įsisenėjusių Rusijos ir Ukrainos ekonominių problemų, šių valstybių ūkio perspektyvas temdys jų tarpusavio konfliktas, didinantis lėtesnio augimo riziką ir visame regione.
SEB grupės analitikai pablogino Rusijos ekonomikos augimo prognozę - iki 1,0 proc. 2014 m. ir 1,8 proc. 2015 m. (darant prielaidą, kad Rusijos-Ukrainos konfliktas nepasieks karinio lygmens ir nebus rimto prekybinio embargo nei iš Vakarų šalių, nei iš Rusijos pusės). Praėjusiais metais stagnavo Rusijos eksportas, pramonė ir investicijos, o vartojimas didėjo, tačiau ir pastarasis nuosekliai silpo. Struktūrinių reformų ir investicijų stoka, nepatraukli verslo aplinka rodo trapų ilgalaikį Rusijos ekonomikos potencialą. SEB grupės analitikų teigimu, naftos kainos 2014-2015 m. nuosekliai mažės ir nebus atspara Rusijos ūkiui.
Pinigų politika papildomai ribos Rusijos ekonomikos augimo galimybes - šiemet ir kitąmet centrinis bankas dar padidins palūkanų normas, prognozuoja SEB grupės ekspertai. Masyvus kapitalo nutekėjimas iš šalies ir sunkumai pritraukiant užsienio investicijas taip pat turės neigiamos įtakos. Pasak SEB grupės ekonomistų, rublio nuvertėjimas tęsis toliau ir lems importuojamų prekių brangimą. Kita vertus, valiutos silpimas šiek tiek gerins Rusijos eksporto konkurencingumą ir palengvins federalinio biudžeto pajamų surinkimą. Vartojimą palaikys tvirta darbo rinka, o valstybės skola ir biudžeto balansas, nors ir blogėja, tebėra patenkinami.
Prasčiausia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos regione išsiskiria Ukrainos ekonomika, kuri, SEB grupės analitikų prognozėmis, 2014 m. smuks 4 proc. Kitąmet laukiama 2 proc. augimo, atsigaunant eksporto rinkoms, įsivyravus stabilesnei politinei ir finansinei aplinkai bei dėl teigiamo silpnos grivinos poveikio eksportui. Kita vertus, investicijos ir vartojimas patirs smūgį dėl nestabilios politinės ir finansinės padėties bei diržų veržimosi politikos, kuri veikiausiai bus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos sąlyga. Ukraina 2014-2015 m. bus smarkiai priklausoma nuo Vakarų šalių finansinės pagalbos – trumpalaikių paskolų artimiausiu laikotarpiu, kol bus gauta TVF parama.
„Baltijos šalių eksporto į Rusiją dalis yra dviženklė visose trijose valstybėse, tad net jei ir nebus įvestos prekybinės sankcijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos eksportui papildomų iššūkių kels Rusijos ekonomikos lėtėjimas. Atsižvelgdami į padidėjusį neužtikrintumą dėl Rusijos ir Ukrainos ūkio tendencijų, pakoregavome ir Lietuvos realaus BVP prieaugio prognozę 2014 m. ir 2015 m. po 0,5 proc. punkto iki atitinkamai 3 proc. ir 4 proc.,“ — sako SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
