Padedant Europos Komisijai Lietuvai pavyko parodos „Auksinis ruduo“ metu su Rusijos tarnybų vadovais susėsti už apskritojo stalo ir pradėti derybas dėl civilizuoto bendradarbiavimo ateityje.
Nepateikusi tariamai atliktų tyrimų duomenų Rusija sustabdė pieno produktų eksportą iš Lietuvos. Dar kartą įsitikinome, kad teisus buvo rusų literatūros klasikas Fiodoras Dostojevskis, apie savo valstybę sakęs: „Rusijoje – valdžios tamsa arba tamsos valdžia.“ Šis posakis labai tinka, kai kalbama apie Rusijos pranešimą Pasaulio prekybos organizacijai, kuriame Rusija teisinasi, kad lietuviškos kilmės pieno produktų eksportas sustabdytas, nes Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnyba („Rospotrebnadzor“) įtaria, kad šie produktai gali būti pavojingi rusų sveikatai. Neturi jokių tyrimų rezultatų, tačiau įtaria.
Nostalgija praeičiai
Po keliolikos metų apsilankęs Maskvoje, patiri keistą jausmą – lyg ir kitokia, pasikeitusi Rusijos sostinė, tačiau įsižiūrėjęs pamatai, kad pasikeitęs tik plonutis paviršiaus sluoksnelis, o giliau – viskas likę, kaip buvo sovietiniais laikais. Štai patenki į Rusijos parodų centrą (Всероссийский выставочный центр), anksčiau žinomą kaip TSRS liaudies pasiekimų parodą (ВДНХ СССР), o ten – stalininės epochos statiniai, ant kurių – kolūkiečių ir darbininkų skulptūros, tokie milžiniški monstrai, kokius mėgo ne tik Stalinas, bet ir Hitleris. Kai kurie restauruoti, pavyzdžiui, neveikiančiame fontane blizga penkiolika buvusių respublikų simbolizuojančių skulptūrų. Yra ir sesė lietuvaitė. Tačiau dešinėje pusėje akis rėžia apleistas pastatas ant kurio išlikęs užrašas „Armėnija“. Tokių pastatų kažkada buvo penkiolika. Taigi viena vertus, tarsi bandoma atgaivinti tolstančią praeitį, kita vertus – paliekama likimo valiai. Tokie yra ir dabartinės Rusijos bei valstybių, kurios nori eiti kitu keliu, santykiai. Rusija pamalonina tuos, kurie jai nusilenkia, ir kenkia tiems, kurie nori gyventi savarankiškai.
Vartotojai nori kokybiškų produktų
Parodoje „Auksinis ruduo“, kurioje šįmet dalyvavo gerokai mažiau užsienio šalių, nuotaiką kūrė bene 60 ekspozicijų iš įvairių Rusijos regionų. Nors pagrindiniame paviljone buvo sumontuota keliolika juodmargių karvučių iš gipso, tačiau statistikos duomenys rodo, kad, nepaisant didelių Rusijos vyriausybės pastangų, šįmet pieno gamyba šalyje sumažėjo apie 3,2 proc. Taigi buvusio premjero Vladimiro Putino planai kasmet didinti pieno gamybą po 4–5 proc. žlunga.
Prie Krasnodaro srities ekspozicijos melžėjų apranga pasipuošusios gražios merginos dainavo „Katiušą“ ir kvietė užsukti paragauti sūrių, tačiau norinčiųjų buvo nedaug. Susigundžiau. Kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama – valgyti įmanoma, tačiau su lietuviška produkcija Krasnodaro sūrių gamintojai konkuruoti gali tik žema kaina.
„Norėčiau nusipirkti „Džiugo“ sūrio ir „Saimetos“ duonos“, – Lietuvos ekspozicijoje apsilankiusi prašė maskvietė buvusi mokytoja Raisa Volkova. Neparduodama. Galima tik paragauti. Ant Maskvos prekybos centrų „Perekriostok“ ir garsiojo GUM prekystalių dar likę lietuviškos varškės, o sūriai jau išpirkti. R.Volkova sakė iki šiol pirkdavusi tik brangesnius lietuviškus pieno produktus. Dabar juos pakeičianti produktais iš Olandijos ir Italijos, tačiau laukia sugrįžtant lietuviškų.
Pirktų ir lietuvišką duoną, tačiau jos nėra. O kokią duoną kepa rusai? Nusipirkau ir aliejumi išsitepiau pirštus. Ji tiesiog permirkusi aliejuje. Kita, ruginė duona, labai sausa, tiesiog sprangi. Taigi kokybiška produkcija Maskvoje turėtų milžinišką paklausą, tačiau to nenori Rusijos valdžia. Nenori ir kenkia ne tik Lietuvai, bet ir savo piliečiams.
2012 m. iš Lietuvos eksportuota pieno produktų už 1,5 mlrd. Lt, t. y. 7,9 proc. daugiau nei 2011 m. Šįmet per pirmą pusmetį eksportas irgi augo. Eksportas į Rusiją sudaro apie 31 proc. viso pieno gaminių eksporto.
Neteikia informacijos
Lankydamiesi parodoje „Auksinis ruduo“ jautėme iš Rusijos valdžios sklindantį šaltį. Net kelias dienas Rusijoje praleidę Lietuvos žemės ūkio ministras Virgilijus Jukna ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Jonas Milius bandė visais įmanomais būdais susitikti su skandalingai pagarsėjusiu „Rospotrebnadzor“ vadovu Genadijumi Oniščenka ar gauti oficialią informaciją. Ši misija pavyko tik iš dalies. Pirmą parodos dieną Lietuvos atstovai susitiko su Rusijos žemės ūkio ministru Nikolajumi Fiodorovu. Nebuvo progos paklausti, kaip pasikeitė ministro pusryčių meniu. Kaip jau rašėme, jis kiekvieną rytą suvalgydavo „Pieno žvaigždžių“ grūdėtosios varškės indelį.
Buvo suderintas susitikimas su Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros federalinės tarnybos vadovu Sergijumi Dankvertu, tačiau ir jis buvo atidėliojamas. Galiausiai atvyko S. Dankverto padėjėjas Aleksejus Aleksejenka, kuris tepatvirtino, kad jo atstovaujama tarnyba produktams iš Lietuvos neturi priekaištų.
O skandalistas G.Oniščenka stebino jau ne tik Lietuvos, bet ir į parodą atvykusius Europos Komisijos (EK) atstovus. Neatsakęs į daugybę Lietuvos ambasados raginimų, nekreipęs dėmesio į VMVT raštus, jis antrą parodos dieną pareiškė sutinkantis susitikti tik su Lietuvos pieno perdirbimo įmonių vadovais. AB „Žemaitijos pienas“ generalinis direktorius Robertas Pažemeckas ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ laikinasis vadovas Aristidas Kulvinskas buvo pasiruošę susitikti, tačiau galiausiai darbotvarkė buvo pakeista. Kas palaužė Rusijos tarnybų aroganciją? Rusijos spauda spalio 10 d. paskelbė neoficialią informaciją, kad ES ketina imtis radikalių priemonių, pavyzdžiui, net sustabdyti svarstymą dėl Rusijos piliečių, vykstančių į ES, vizų režimo pakeitimo.
EK atstovas priekaištavo rusams
Spalio 10 d. buvo paskelbta, kad kitą dieną planuojamas susitikimas su EK Sveikatos ir vartotojų apsaugos direktorato atstovu Ladislavu Miko. Į susitikimą buvo pakviestas ir VMVT direktorius J.Milius. Rusijos tarnybų vadovai išklausė L.Miko priekaištus. EK atstovas atvirai pareiškė, kad rusai nesilaiko aiškių produktų kontrolės procedūrų, nepateikia jokios informacijos apie atliktus tyrimus nei Lietuvai, nei Pasaulio sveikatos organizacijai Ženevoje, nei EK Sveikatos ir vartotojų apsaugos direktoratui. Skandalinga, kad net šiame susitikime rusai negalėjo pateikti konkrečios informacijos apie tariamai atliktus tyrimus.
Paskutinę parodos dieną premjero patarėjo Antano Vinkaus vadovaujama verslininkų delegacija susitiko su G.Oniščenka. „Rospotrebnadzor“ vadovas tikino, esą buvo nustatyta, kad lietuviška produkcija neatitiko kokybės reikalavimų, tačiau nepateikė konkrečių duomenų. A.Vinkus, regis, diplomatiškai buvo linkęs nepastebėti ruso padarytų klaidų ir leido jam iš susidariusios padėties išbristi oriai.
Po susitikimo G.Oniščenka pareiškė, kad Lietuvos atstovai pademonstravo esantys pasirengę spręsti problemą. Esą lietuviški pieno produktai galės grįžti į Rusijos rinką. Paskelbta, kad „Rospotrebnadzor“ tarnybos specialistai dar šį mėnesį atvyks į Lietuvą.
Akivaizdu, kad šis skandalas Rusijai gali brangiai kainuoti. Reputacija tarptautinėje rinkoje greitai prarandama ir lėtai atkuriama. Jeigu buvo bandyta Lietuvai padaryti įtaką dėl politinių priežasčių, tai nepavyko. Atvirkščiai. Dabar Lietuva galės drąsiai reikalauti, kad Rusijos tarnybos ir ateityje laikytųsi tarptautinių standartų, o ne vadovautųsi „Kremliaus laboratorijoje“ atliekamų tyrimų duomenimis.
Be kita ko, VMVT vadovas J.Milius pranešė, kad jo vadovaujama tarnyba nepriklausomai maisto produktų tyrimo laboratorijai pateikė į Rusiją eksportuotos produkcijos mėginius. „Mes patys tikrinome, ieškojome pažeidimų, tačiau neradome. Tegul tikrina nepriklausoma tarnyba“, – sakė J.Milius. Kita vertus, dabar ir verslininkai, prekiaujantys Rusijoje, turėtų atsargiau pasverti galimą pelną ir nuostolius.
