Ne vieną dešimtmetį skaičiuojantis „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. O Seimas yra priėmęs Žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, įstatymą, kuriuo buvo palengvintas žemės paėmimas „Rail Baltica“ projekto reikmėms.
Kitaip tariant, jei žemės sklypo savininkas sutinka, privačią žemė valstybė nuperka kur kas greičiau, o darbai ir nauja geležinkelio vėžė gali būti tiesiama toliau.
Ir nors iš pradžių buvo planuojama tokį projektą, kuris sujungtų penkias valstybes – Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją – užbaigti iki 2026 m., manoma, kad statybos dėl naujų iššūkių tęsis dar ilgiau.
Tuo metu Lietuvoje jau dėliojami planai, kaip išpirkti šimtus sklypų ir pastatų, kurie priklauso gyventojams.
Griauna ne visus namus?
„Rail Baltica“ projekto komunikacijos partnerė Gintarė Urniežė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad kiekvienam gyventojui, kurio žemės sklypas ar nekilnojamasis turtas patenka į šio projekto geležinkelio trasos teritoriją, už visuomenės poreikiams išperkamą turtą yra apmokama.
„Išmokų dydžiai priklauso nuo savininko turimo turto. Turto vertinimą atlieka nepriklausomas turto vertintojas.
Išperkant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, kompensacijos už gyvenamąjį pastatą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais – atkuriamąja ir rinkos verte. Savininkui ar kitam naudotojui atlyginama ta vertė, kuri yra didesnė“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, ruože Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena, kur dabar yra vykdomi statybų darbai, jau buvo išpirkti 2566 sklypai (ar jų dalys) ir 1 gyvenamasis namas.
„Visoje Lietuvoje dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo preliminariai reikalinga išpirkti 154 gyvenamuosius namus.
<...> Visuomenei susipažįstant su teritorijų planavimo sprendiniais ir teikiant argumentuotus pasiūlymus, detalizuojant sprendinius, gyvenamieji pastatai kai kuriais atvejais būna ir išsaugomi. Pavyzdžiui, Panevėžio rajone, sutarus su Kultūros paveldo departamentu, Kultūros ir Susisiekimo ministerijomis bei paslinkus geležinkelio trasą, pavyko išsaugoti 23 sodų bendrijos „Šilas“ pastatus“, – kalbėjo G. Urniežė.
Tačiau dabar išpirkti sklypai – dar ne pabaiga. Štai ruože Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena regioninėms stotims ir inžinerinėms sistemoms preliminariai numatyta išpirkti 485 sklypus (ar jų dalis).
O infrastruktūros priežiūros depams ir susijusiai infrastruktūrai Panevėžio ir Kauno bei Jonavos rajonuose numatyta išpirkti 107 sklypus (ar jų dalis), Panevėžio mazgo teritorijoje preliminariai norima išpirkti 389 žemės sklypus (ar jų dalis).
Tuo metu ruože Jiesia–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena suplanuota išpirkti 1714 sklypų (ar jų dalių), Kauno mazge preliminariai išperkama 200 sklypų (ar jų dalių). O labiausiai urbanizuotame ruože Kaunas–Vilnius vykdomas teritorijų planavimas, norima išpirkti 2522 sklypus (ar jų dalis).
„Tikslus sklypų ir žemės ploto skaičius bus žinomas pilnai užbaigus žemės išpirkimo visuomenės poreikiams projektus“, – paaiškino pašnekovė.
Gyventojai kol kas nesiskundžia
Tiesa, G. Urniežė primena, kad žemės savininkai gali nesutikti pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto.
„Tokiu atveju kyla ginčas dėl žemės išpirkimo visuomenės poreikiams. Jei per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą įteikimo žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas akto nepasirašo, projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi į teismą dėl akto teisėtumo patvirtinimo.
Teismui teikiami spręsti ir atvejai, kai savininkai ne nesutinka su akto pasirašymu, o, pavyzdžiui, turtas priklauso mirusiam asmeniui ir nėra susitvarkyti paveldėjimo dokumentai“, – kalbėjo ji.
Tačiau pašnekovė sako, kad kol kas nė vienas gyventojas skundų nepateikė.
Turi šansų padidinti kompensacijos dydį
Advokatė Loreta Selilionė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad ginčai dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, t.y. kai yra vykdomi ypatingos valstybinės svarbos projektai, yra gana dažni.
Tokiu atveju, pasak advokatės, dažniausiai gyventojai bylinėjasi ne siekiant paneigti pagrindą turto paėmimui visuomenės poreikiams, o dėl per mažos piniginės kompensacijos už nuosavybės praradimą.
L. Selilionė atkreipia dėmesį, kad turto savininkui už visuomenės poreikiams paimamą turtą privalo būti teisingai atlyginta, o teismuose turto savininkai neretai turi realių šansų padidinti siūlomos kompensacijos dydį.
„Žemės savininkui atlyginama ne tik žemės sklypo vertė, bet ir šioje žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, kiti nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.
Tačiau įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų bei neturtinės žalos atlyginimo“, – kalbėjo advokatė L. Selilionė.
Advokatė taip pat dar kartą primena, kad kompensacijos dydis tokiu atveju nustatomas atliekant individualų turto rinkos vertinimą ir yra vėliau įrašomas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, kurį turto savininkui siūloma pasirašyti per 30 dienų.
„Šiam to nepadarius, pavyzdžiui, dėl to, kad netenkina nustatyta kompensacijos vertė, projektą įgyvendinanti institucija per 60 dienų turi kreiptis į apygardos administracinį teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Tuomet teisme nagrinėjamas ne tik šio akto teisėtumas, bet ir paimamo turto rinkos vertė, kuriai nustatyti paprastai atliekama teismo ekspertizė ir ji galutinai nustatoma teismo sprendimu.
Tokio pobūdžio byloms taikomi sutrumpinti nagrinėjimo terminai (iki 3 mėn. per abi instancijas), tačiau tik ginčo dalyje dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo, kad užtrukus ginčui dėl kompensacijos dydžio, tai netrukdytų pradėti vykdyti ypatingos valstybinės svarbos projektus“, – kalbėjo advokatė.
Latvijoje pradėtas tyrimas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Latvijos prokuratūra kiek anksčiau pranešė atliekanti tyrimą, kurio taikiniu yra oficialūs asmenys, įtariami iššvaistę valstybės lėšas, skirtas brangiam ir smarkiai vėluojančiam Baltijos šalis ir Lenkiją sujungsiančios geležinkelio linijos projektui.
Buvo numatyta, kad geležinkelio linija „Rail Baltica“ Estijos, Latvijos ir Lietuvos sostines su Europos greitųjų traukinių tinklu turėtų sujungti jau kitąmet.
Tačiau vėliau projekto įgyvendinimo data buvo atidėta iki 2030 m.
Šį mėnesį specialioji Latvijos parlamentinė komisija nustatė, kad dėl aplaidumo ir nesankcionuotų projekto korekcijų projekto kaina išaugo keturis kartus – nuo mažiau nei šešių milijardų iki beveik 24 milijardų eurų.
Generalinė prokuratūra nurodė tirianti už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą atsakingų valstybės pareigūnų veiksmus, kuriais „biudžetui galimai buvo padaryta didelių nuostolių“.
Prokuratūros pranešime teigiama, kad baudžiamasis procesas buvo pradėtas gruodžio 10 d., o bylą šiuo metu nagrinėja kovos su korupcija agentūra.
Jokie konkretūs pareigūnai byloje nenurodomi.
Ir Estijoje, ir Latvijoje, ir Lietuvoje – buvusiose SSRS respublikose, 2004 m. tapusiose ES ir NATO narėmis – veikia geležinkelis, kurio bėgių plotis buvo nustatytas dar sovietmečiu.
Baltijos šalys projektą „Rail Baltica“ pradėjo vildamosi, kad jį įgyvendinus maždaug šešis milijonus gyventojų turinčiame regione atsiras daugiau prekybos ir logistikos galimybių.
