Susisiekimo ministerija kartu su Finansų ir Ūkio ministerijomis iki 2025 m. lapkričio 1 d. turėtų pateikti Ministrų kabinetui techninę ir ekonominę projekto analizę bei įvertinti galimybes pritraukti privačias investicijas, kad Ryga būtų sujungta su „Rail Baltica“ magistrale nutiesus europinės vėžės (1435 mm) geležinkelio infrastruktūrą iki vienos iš dviejų tarptautinių stočių – arba nuo Upeslejos iki Rygos centrinės stoties, arba nuo Misos iki Rygos oro uosto.
Susisiekimo ministras Kaspars Briskens spaudos konferencijoje teigė, kad techninė-ekonominė analizė nesudarytų reikšmingesnių išlaidų ir ją galėtų atlikti projekto vykdytojai.
Tuo pačiu ministras pabrėžė, kad Latvija negali sau leisti dviejų atskirų geležinkelių bendrovių – „Eiropas Dzelzcela Linijas“, atsakingos už „Rail Baltica“ statybą Latvijoje, ir nacionalinės geležinkelių bendrovės „Latvijas Dzelzcels“. Jis pridūrė, kad artimiausiu metu bus pradėta pirmoji sektoriaus reformos dalis, apimsianti „Eiropas Dzelzcela Linijas“ integravimą į „Latvijas Dzelzcels“ bei „Latvijas Dzelzcels“ struktūrizavimą.
K. Briskens teigė, kad Latvija turėtų pereiti prie konsoliduoto administravimo, kuris taip pat galėtų padėti įgyvendinti projektą „Rail Baltica“.
Bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ apskaičiavo, kad Upeslejos-Rygos centrinės stoties ruožui įrengti reikėtų 629 mln. eurų, o ruožui Misa-Rygos oro uostas – 924 mln. eurų.
Vis dėlto prioritetinės pirmojo „Rail Baltica“ etapo užduotys bus nuosekliai ir atsižvelgiant į turimą finansavimą nutiesti tarpvalstybinę jungtį nuo Lietuvos iki Estijos sienos, taip pat užbaigti „Rail Baltica“ keleivių stoties Rygos oro uoste ir Rygos centrinės geležinkelio stoties pietinės dalies statybos darbus, kad būtų užtikrintas jų funkcionalumas esamoje geležinkelių infrastruktūroje, bei sudaryti persėdimo galimybę tarp „Rail Baltica“ ir 1520 mm geležinkelio tinklo Salaspilyje.
