Prieš savaitę Seimo nariai Rimas Jonas Jankūnas, Indrė Kižienė, Vytautas Sinica ir kiti registravo įstatymo pakeitimo projektą siūlydami, kad prekių ir paslaugų, skirtų asmenims nuo 18, 14 ar 7 metų, reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai ir netgi prekių ženklai negalėtų būti skleidžiami taip, kad būtų prieinami jaunesniems negu pristatomų prekių ir paslaugų vartotojams.
Paprastai kalbant, jei filmo cenzas yra N-7, jis negalėtų būti reklamuojamas taip, kad jį pamatytų vaikai, jaunesni nei 7-erių metų.
Vis tik aiškinamajame rašte politikai mini tik erotines prekes – kitų prekių ar paslaugų neišskiria.
Taigi erotinių prekių reklamos ar net tokių įmonių prekės ženklai negalėtų būti rodomi ant autobusų, reklaminiuose stenduose ir kitur taip, kad juos pamatytų 17-mečiai.
Vis tik toks siūlymas sulaukė daug kritikos ir pajuokų.
Žalą vaikams esą daro ir prekiniai ženklai
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad televizijoje ar radijuje nepilnamečiams neigiamą poveikį daranti informacija gali būti skleidžiama tik tam tikru metu, internete ji yra filtruojama, tačiau fizinė reklama (pvz., stendai, autobusai) nėra ribojama.
Esą kitose šalyse tokios reklamos dienos metu uždengiamos, taip pat negali būti tam tikru atstumu šalia darželių, mokyklų, o Lietuvoje tokie ribojimai nėra nustatyti.
Projekto iniciatoriai pamini, kad Lietuvoje šiuo metu nepilnamečiams žalinga reklama tiesiog negali būti skleidžiama kartu su nepilnamečiams skirtu turiniu (pvz., žaislų reklamomis).
„Taigi, jei ji skleidžiama atskirai, jos skleidimas iš esmės yra galimas. Tai atveria duris piktnaudžiauti įstatymu ir vykdyti viešą erotinių prekių (jų ženklų) reklamą stenduose, ant autobuso ir kt.
Konstatuotina, jog pagal Įstatymą viešai skleidžiama erotinių prekių reklama (įskaitant prekių ženklus) laikoma žalinga nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi, ir tuo pagrindu turėtų būti ribojama", – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Autorių įsitikinimu, priėmus šį draudimą esą nebus jokių neigiamų pasekmių, o verslui „neturės įtakos“.
Lietuva seks Afganistano ar Irako pavyzdžiu?
Erotinių prekių tinklo „Fantazijos.lt“ vadovas Povilas Klusaitis neslepia, kad šiuo atveju, panašu, Seimo nariai nusitaikė būtent į juos.
Jis neslepia, kad toks reklamos ir netgi prekės ženklo draudimas turėtų daug neigiamų pasekmių verslui – kaip ir bet kuriam kitam, kuris būtų nustumtas į visuomenės paraštes.
„Ši istorija turi ir priešistorę. Beveik metus Seimo komisija svarstė Justo Ivanausko peticiją dėl erotinių prekių, kontracepcijos priemonių reklamų draudimo ir t. t. 20 lapų buvo prirašyta, kaip viskas blogai ir uždrausti reikia.
Komisija kreipėsi į įvairias institucijas ir iš visų gavo atsakymą, kad šie draudimai būtų pertekliniai, o dabar esantys įstatymai puikiai viską prižiūri ir reglamentuoja. Kadangi nepavyko šis planas, ėmėsi eiti kitu keliu ir jau per Seimo nario iniciatyvą bando drausti ne tik mūsų reklamas, bet net ir logotipo rodymą viešoje erdvėje“, – nurodė P. Klusaitis.
Taigi „Fantazijos.lt“ atveju lauke netgi būtų draudžiama rodyti įmonės skiriamąjį ženklą – boružėles.
„Norėtųsi, kad Seimo nariai spręstų Lietuvoje esančias problemas kurdami ir siūlydami idėjas, o ne griaudami ir drausdami. Projekto iniciatoriai mini, kad kitose šalyse erotinių prekių logotipai ar reklama būna uždengiami.
Būtų labai įdomu sužinoti, kokios tai šalys – galbūt turimi omenyje Afganistanas ar Irakas? Europos Sąjungoje nežinau nė vienos valstybės, kur būtų įvesti tokio griežtumo ribojimai, kad net verslo logotipas negalėtų matytis“ – kalbėjo erotinių prekių tinklo vadovas.
Boružėlės – ne pornografija
Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos pirmininkė Rūta Gaudiešienė pritarė, kad jau šiuo metu vaikų pažeidžiamumo apsauga ir reklamų priežiūra yra labai stipri.
Anot jos, tiek LiMA, tiek patys verslai turi netgi griežtesnius etikos standartus, negu šalyje galiojantys teisės aktai, todėl tokie draudimai būtų pertekliniai.
„Noriu pabrėžti, kad demokratinės valstybės nuo autoritarinių tuo ir skiriasi, kad autoritarinėse bendruomenėse viskas sprendžiama draudimais, o demokratinėse – edukacija ir verslo savireguliacija.
Vien tai, kad tu saugosi vaikus nuo kažkokio teksto ar vaizdo, jų neišgelbėsi. Pvz., Lietuvoje yra uždrausta tabako prekyba nepilnamečiams ir reklama, bet vaikai vis tiek randa ir rūko. Drausti nėra vienintelis sprendimas“, – akcentavo R. Gaudiešienė.
Jos teigimu, taip ir neaišku, kas pakliūva po šiuo draudimu – ar tai yra tik erotinės prekės, o galbūt nesveikas maistas, filmai suaugusiems ar pan.
„Kad vaikai nepamatytų „Fantazijos.lt“ reklamų ant autobuso, stotelėse ar stenduose – tai nėra logiškas draudimas. Nes, visų pirma, boružėlė yra boružėlė – tai nėra pornografija.
Yra naivu tikėtis, kad vaikai erotinio turinio nemato, nesusiduria. Juk mokyklos turi dėstyti šiuos dalykus. Uždengti visas reklamas ant autobusų ar stenduose yra per grubus kišimasis ir, svarbiausia, kad ne tą problemą jis sprendžia“, – komentavo LiMA atstovė.
Kalbėdama apie filmus suaugusiems ji pabrėžė, kad, jei filmas rodomas tuo laiku, kai vaikas miega, o anonse nerodomos suaugusiems skirtos scenos, problemos nėra.
R. Gaudiešienė svarstė, kad galbūt toks politikų susirūpinimas erotinių prekių reklamomis galėtų būti susijęs su tuo, kad „Fantazijos.lt“ turi stendą priešais Seimą ir juos vis „paspirgina“:
„Man atrodo, kad čia labiau zuikio ausys kyšo, o ne noras apsaugoti vaikus. Bet gal ir ne.“
Didžiausią žalą vaikams daro ne lauko reklamos
Erotinių prekių tinklo vadovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje lytinis švietimas ir tėvų gebėjimas kalbėtis su vaikais šiomis temomis yra labai prastos būklės, o tai yra švietimo ir visuomenės edukacijos problema.
Jis pabrėžia, kad, iš viešosios erdvės ištrynus žodį „seksas“, jis tikrai niekur nedings.
„Daug metų stengiamės edukuoti visuomenę, kad intymumas neturi būti tabu tema. Tai yra įprasta, bet kartu ir labai svarbi gyvenimo dalis, kuria reikia džiaugtis, o ne jos gėdytis.
Ši Seimo narių iniciatyva bando mus grąžinti 40 metų atgal – į Sovietų Sąjungos laikus, kai sekso tema buvo didžiausias tabu“, – primena P. Klusaitis.
LiMA atstovė pamini, kad Prancūzijoje prie vaikų mokyklų 100 metrų atstumu negali būti suaugusiems skirtų prekių ar paslaugų reklamų, tad tą būtų galima įvesti ir Lietuvoje, tačiau valdžia neturėtų tuo piktnaudžiauti.
Ji pabrėžė, kad daugiausia neigiamos informacijos (pvz., apie save žalojančio elgesio skatinimą, nesveikas dietas, grožio standartus) vaikai mato skaitmeninėje erdvėje, kurią yra sunkiau sukontroliuoti, nei lengvai matomą ir valdomą lauko reklamą.
„Vienas stendas su buružėle ar filmo anonsas yra smulkmena“, – pabrėžė R. Gaudiešienė.
