Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas teigia, kad šiemet pagal gyventojų skundus buvo atliktos 9 patikros, dažniausiai susijusios su nebaigtais arba nekokybiškai atliktais darbais, ypač balkonuose, bendrose erdvėse ar butuose.
„Net ir patyrusi priežiūros komanda negali nuolat stebėti kiekvieno atliekamo darbo, todėl gyventojų įsitraukimas ir budrumas dažnai tampa pirmuoju signalu apie galimus trūkumus ar pažeidimus“, – pabrėžia E. Petrauskas.
Svarbu stebėti ir registruoti trūkumus
Gyventojai yra tie, kurie kasdien stebi statybų eigą, todėl jų pastebėjimai yra itin svarbūs. Būnant arti vykstančių darbų, galima laiku pamatyti ne tik estetinius, bet ir konstrukcinius pažeidimus, darbo saugos pažeidimus, darbų organizavimo trūkumus ar kitus svarbius aspektus, turinčius įtakos galutiniam rezultatui.
„Svarbu ne tik stebėti, bet ir atsakingai registruoti pastebėtus trūkumus – užfiksuoti juos nuotraukomis, užsirašyti datas, aplinkybes, detales. Kilus ginčui dėl darbų kokybės, galutinį įvertinimą gali pateikti tik nepriklausoma statinio dalinė ekspertizė, atliekama kvalifikuotų specialistų, ir gyventojų surinkta medžiaga gali būti svarbi kaip papildoma informacija, padedanti išsamiau atskleisti situaciją“, – paaiškina E. Petrauskas.
Kaip elgtis pastebėjus pažeidimus?
Pastebėjus nesklandumų ar galimų pažeidimų, pirmiausia reikėtų kreiptis į renovacijos projekto administratorių – asmenį, atsakingą už informacijos sklaidą, darbų koordinavimą ir bendradarbiavimą tarp visų proceso dalyvių.
„Administratorius yra pagrindinis tarpininkas, kuris turi reaguoti į gyventojų signalus, tačiau jeigu jis ignoruoja prašymus arba nesiima veiksmų trūkumams šalinti, gyventojai gali drąsiai kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) arba APVA“, – pabrėžia Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas.
Vertinimo komisija – ne formalumas
Baigus visus statybos darbus, atliktų darbų atitiktį techniniam darbo projektui ir tuo pačiu jų kokybę vertina VTPSI sudaryta komisija. Jeigu pažeidimų nenustatoma, surašomas objekto statybos užbaigimo aktas, kurį pasirašo visi komisijos nariai. Papildomai, prieš išmokant valstybės paramą, APVA atestuoti specialistai įsitikina, ar visos numatytos namo modernizavimo investicijų plane numatytos priemonės yra įgyvendintos ir įvertina jų kokybę.
Pažymėtina, kad APVA atlieka ir planines patikras statybos metu. Dažniausiai per patikrinimus nustatomi nedideli pažeidimai: netinkamas statybos produktų sandėliavimas, neužtikrinta jų apsauga nuo oro sąlygų, informacinio stendo statybvietėje nebuvimas, nesurinktos statybinės šiukšlės, išmėtyti darbo įrankiai, palikti elektros kabeliai ant praėjimų. „Atrodytų smulkmenos, tačiau tik dirbant tvarkingoje aplinkoje galima pasiekti maksimaliai kokybišką rezultatą“, – sako pašnekovas.
Kreipiamasi dėl skirtingų problemų
Šiais metais APVA yra gavusi apie 30 gyventojų kreipimųsi, susijusių su galimais renovacijos darbų pažeidimais ar trūkumais. Dažniausiai skundžiamasi dėl darbų organizavimo ir kokybės, nes gyvenamosiose patalpose reikia stiklinti balkonus, keisti langus, radiatorius, įrengti reguliavimo ir apskaitos prietaisus, keisti šildymo sistemos stovus, vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus. Viena iš priežasčių – šie darbai užtrunka tam tikrą laiką ir žmonėms sukelia nepatogumų. Vėliau sulaukiama nusiskundimų dėl galimai nebaigtų darbų ir defektų.
Šiuos klausimus geranoriškai turėtų spręsti statybos darbų rangovas ir renovacijos projekto administratorius kartu su techniniu prižiūrėtoju bei projekto vadovu. Tačiau esant nesusikalbėjimui tarp jų ir gyventojų, aiškintis problemų esmės vyskta APVA atstovai. Taip pat pasitaiko gyventojų pranešimų su abejonėmis dėl statybos rangovo atliekamų renovacijos darbų technologijos teisingumo, naudojamų medžiagų kokybės.
Garantijos – kas ir už ką atsakingas?
Įstatymai numato aiškius garantinius įsipareigojimus, kurie užtikrina, kad nekokybiškai atlikti darbai būtų ištaisyti be papildomų išlaidų gyventojams. Matomiems darbams, tokiems kaip fasadas, langai ar apdaila, galioja ne trumpesnis kaip penkerių metų garantinis laikotarpis. Paslėptiems statinio elementams – konstrukcijoms, vamzdynams, izoliacijai – ne trumpesnis kaip dešimties metų garantinis terminas.
„Baigus renovacijos darbus, rangovas privalo pateikti garantinio laikotarpio draudimą, kuris galioja trejus metus nuo objekto pridavimo dienos ir sudaro 5 proc. visų statybos darbų vertės. Jeigu po renovacijos paaiškėja defektai, gyventojai pirmiausia turėtų kreiptis į namą administruojančią įmonę. Administratorius privalo užtikrinti, kad rangovas pašalintų defektus. Jei rangovas vengia tai padaryti, administratorius gali samdyti kitą statybos įmonę, o už defektų šalinimą atsiskaityti garantinio draudimo lėšomis“, – paaiškina E. Petrauskas.
Jeigu vis dar kyla klausimų ar abejonių, trūksta informacijos, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.
Primename, kad šiuo metu galiojančiam daugiabučių renovacijos fiksuoto įkainio kvietimui paraiškas gyventojų atstovai gali teikti iki spalio 1 d. Jei prašymų suma viršys kvietimui skirtą biudžetą, likusios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
