daugiabučiai

Apšiurusios senų daugiabučių laiptinės pamažu grimzta užmarštin – Vilniuje šiemet sparčiai daugėja norinčiųjų atsinaujinti senas laiptines. Pastatų priežiūros specialistai, padedantys tai įgyvendinti sako, kad smarkiai išaugusį susidomėjimą laiptinių remontu stebi pirmą kartą per pastaruosius 20 metų. Nors sostinės senos statybos daugiabučiuose vis dar apstu nuo namo pastatymo laikų neremontuotų laiptinių, situacija pastaruoju metu ženkliai gerėja.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar suteikti nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE, buvusiai „Invega“) iki 30 mln. eurų paskolą, skirtą finansuoti daugiabučių namų modernizavimui.   Finansų ministerija siūlo paskolą suteikti iki 11 metų, valstybės vardu pasiskolintų lėšų kainą padidinant 0,1 proc. punkto.  „Suteikus paskolą būtų sparčiau įgyvendinamas daugiabučių namų atnaujinimas didinant energinį efektyvumą“, – teigia ministerija.

Didinti energinį efektyvumą savo daugiaubučiuose namuose ir mažinti išlaidas už energiją gyventojai  gali modernizavę pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų punktus/mazgus. Mažojo renovacija – efektyvus ir naudingas pasiūlymas daugiabučių gyventojams, o investicijų intensyvumas gali būti nuo  60 iki 100 procentų.

Norint pritaikyti būstą žmonėms turintiems negalią, jie turi kreiptis į savo savivaldybę, tikėdamiesi gauti kompensaciją. Tiesa, Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) pirmininkas Ignas Mačiukas atkreipia dėmesį, kad jei negalia turintis žmogus gyvena didžiajame mieste, jam gali tekti laukti ilgesnėje eilėje. O ir lėšų, skiriamų būsto pritaikymo darbams, užtenka ne visiems.

Su Europos Sąjungos investicijų pagalba sustiprinta energijos baterijų parko veikla. Įmonė džiaugiasi pasiekimais ir planuoja tolimesnę plėtrą....

Vilniaus rajono savivaldybės taryba pritarė sprendimui įgyvendinti kvartalinės renovacijos programą. Gyventojams nusprendus atnaujinti daugiabučius namus, savivaldybė savo lėšomis prisidės prie jų aplinkos sutvarkymo. „Kvartalinė daugiabučių renovacijos programa yra kompleksinė priemonė, siekianti modernizuoti daugiabučius namus ir pagerinti gyventojų gyvenimo sąlygas.

Gyventojai skundžiasi, kad būsto komunalinės išlaidos kiekvieną mėnesį auga. Anot jų, pastaruoju metu ypač išaugo daugiabučių administravimo darbų sąskaitos. Gyventojai juokavo, kad jeigu žiemą daugiausiai moka už šildymą, vasarą didžiausias sąskaitas jiems siunčia daugiabučių administratorius. Tuo metu administratorius tikino, kad patys gyventojai nori remontų ir sutinka už juos mokėti.

Šalia Vilniaus Vakarinio aplinkkelio planuojama statyti naują daugiabučių kvartalą. Kaip rašo portalas „Made in Vilnius“, sostinės savivaldybė netrukus svarstys vieno iš numatomo kvartalo daugiabučių projektinius siūlymus. Naujas septynaukštis namas planuojamas Baltynės gatvėje. Dalyje jo pirmo aukšto patalpų numatoma įrengti komercines patalpas, o viršutiniuose aukštuose – 133 butus. Po daugiabučiu taip pat numatomas dviejų aukštų požeminis parkingas.

Vyriausybė nusprendė spartinti daugiabučių atnaujinimo projektus – įgaliojo balandį Seimo atnaujintą valstybės paramos teikimo tvarką patvirtinti aplinkos ministrą Simoną Gentvilą. Šis nutarimas, kuris Vyriausybei sumažins biurokratinę naštą įgyvendinant paramos daugiabučių atnaujinimui projektus, Ministrų kabineto patvirtintas trečiadienį.

Vyriausybė nutarė sudaryti galimybes daugiabučiams namams, kuriems pagal Daugiabučių namų modernizavimo programą teikiama parama, pritaikyti rūsio patalpas atlikti priedangos rolę. Tokiam pasiūlymui, kurį parengė Aplinkos ministerija, Ministrų kabinetas pritarė trečiadienį. Kaip teigiama nutarime, tokia galimybė būtų sudaryta namams, kuriuose pagal modernizavimo programą numatytos pastato energinį efektyvumą didinančios ir kitos pastato atnaujinimo priemonės.

Iki kitų metų dujų balionų daugiabučiuose turi nebelikti, antraip grės baudos, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms tai kelia nerimą. Į 9 dešimtį įžengusi varėniškė Aldona pasakoja, kad be pagalbos tai neįmanoma. Energetikos ministerija paaiškina, kaip gauti paramą ir kokios baudos grės už dujinių balionų naudojimą namuose.  Varėnos gyventoja užsimena gavusi laišką, kad dujiniais balionais reikia atsikratyti ir prašė sūnaus bei anūko pagalbos.

Prieš ketverius metus Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė išsikėlė ambicingą tikslą – žadėjo renovuoti tūkstantį daugiabučių kasmet. Šio tikslo pasiekti nepavyko – praėjusiais metais buvo renovuoti vos 278 daugiabučiai. Aplinkos ministerija pirštu beda į gyventojų bendruomenes, kuriose neretai trūksta susitarimo. O štai Lietuvos statybininkų asociacijos pirmininkas sako, jog būtina keisti renovacijų finansavimo tvarką.

Sostinės savivaldybė praneša keičianti daugiabučių kiemų tvarkymo programą. Kaip rašoma trečiadienį išplatintame pranešime, nuo šiol vilniečiams bus paprasčiau gauti dalinį savivaldybės finansavimą kiemų atnaujinimui – panaikinta prievolė suformuoti sklypą aplink daugiabutį. Taip pat nuo 10–15 eurų iki 70 eurų už 1 kv. metrą bus didinamas finansavimas.

Lietuvos gyventojai jau netrukus galės pildyti paraišką ir gauti 726 eurus, o už šiuos pinigus taip pat leis nusipirkti ir elektrinę viryklę. Viename iš Panevėžyje esančių daugiabučių namų kiek anksčiau nugriaudėjo sprogimas. Paaiškėjo, kad nelaimės metu gaisras kilo dėl viduje suskystintų naftos dujų (SND) baliono sprogimo.

Daugiabučių namų gyventojai, tebenaudojantys dujų balionus, kviečiami atsinaujinti – valstybė vienam butui duoda iki 726 eurų. O paraiškos teikėjai už šiuos pinigus taip pat galės nusipirkti ir naują viryklę. Nuo 2025 m. trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami. Jų keitimui į centralizuotai tiekiamas gamtines dujas ar elektrą šiais metais Energetikos ministerija skiria 3,8 mln. eurų.

Daugiabučių gyventojai, maisto gamybai tebenaudojantys dujų balionus, kviečiami nedelsti ir teikti paraiškas finansavimui gauti.    Nuo 2025 m. trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami. Jų keitimui į centralizuotai tiekiamas gamtines dujas ar elektrą šiais metais Energetikos ministerija skiria 3,8 mln. eurų.

Lietuvoje pradeda veikti antras daugiabučių namų renovacijai finansuoti skirtas 200 mln. vertės fondas, kurio lėšomis numatoma atnaujinti iki 300 daugiabučių namų. „SB modernizavimo fondą 2“ įsteigė ir renovacijos paskolas teiks bei administruos Šiaulių bankas. Fondą finansuos pats Šiaulių bankas, valstybė, pasitelkdama EIB, kaip lėšų valdytoją, o taip pat „Swedbank“, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) bei pensijų fondai. Valstybė fondui suteikia 40 mln. EUR paskolą.

Seimas padidino baudas už blogą darbą ir netinkamą daugiabučių priežiūrą jų administratoriams, bendrijų pirmininkams ir jungtinės veiklos sutarties dalyviams. Už tokias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas ketvirtadienį balsavo 104 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė penki.

Aplinkos ministerija siūlo radikalų sprendimą seniems, prastos būklės daugiabučiams – griauti ir vietoje jų statyti naujus. Tačiau ekspertas pabrėžia, kad pirmiausia reikia galvoti apie pastatų atnaujinimą ir istorinės vertės išsaugojimą. Taip pat sako, kad tokios „landynės” ir atsiranda, nes teisiškai neįmanoma jų pajudinti.  Anot Aplinkos ministro Simono Gentvilo, kol kas net visiems pastato gyventojams norint priimti tokį sprendimą, tam nėra jokios tvarkos.

Aplinkos ministerija ruošia tvarką, pagal kurią būtų griaunami seni, prastos būklės daugiabučiai ir vietoje jų statomi nauji, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, kol kas net visiems pastato gyventojams norint priimti tokį sprendimą, tam nėra jokios tvarkos. „Gyventojai jaučia, kad jie nebegali gyventi, arba jiems pavojinga. Trūksta tvarkos pačio apsisprendimo, kaip jie gali ant to sklypo nusigriovę persistatyti toj pačioj nuosavybėj naują daugiabutį.

Tam tikri daugiabučiai Kaune jau yra įgavę savitus pavadinimus, vienas jų – „Holivudas“, bet jo pavadinimas visai neatspindi amerikietiškos svajonės. Vos įžengus į šio Vilijampolės daugiabučio laiptinę, norisi suktis ant kulno ir žygiuoti lauk. Prie šio namo jungiasi ir dvi Partizanų gatvėje esančios laiptinės. Ne tik laiptinės lankytojus šiurpina, bet ir policijos pareigūnams šios vietos gerai pažįstamos, nes apsilankyti tenka kone kiekvieną dieną.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kovo mėnesį aiškinsis, kas stabdo daugiabučių renovaciją. Aptarti situaciją dėl renovacijos tempų komitetas nutarė anksčiau vasarį.  Vieni parlamentarai sako, kad nebereikia į pastatų apšiltinimą investuoti tiek, kiek anksčiau, nes šiltėja žiemos, kiti teigia, kad griežtesni reikalavimai stabdo žmonių apsisprendimą renovuoti būstą.

Sostinės Žirmūnų mikrorajone bus vystomas naujas keturių daugiabučių kvartalas. Atnaujintiems kvartalo projektiniams siūlymams pritarė Vilniaus savivaldybė, rašo portalas „Made in Vilnius“, primindamas, kad projekto siūlymai savivaldybei buvo pateikti 2021 metais, tačiau jiems institucija prieš trejus metus nepritarė, pasigedusi želdynų sprendinių bei pastatų architektūrinės kokybės. Skelbiama, kad bendras pastatų plotas sieks 17 784,09 kv. m, juose bus įrengta 180 butų.

Lietuvos verslo atstovai mano, kad daugiabučių renovacijos procesas yra išsikvėpęs – jis vyksta per lėtai, procedūros klampios ir gyventojams nesuprantamos, be to, namų renovavimui trūksta finansavimo. Dėl to Lietuvos verslo konfederacija (LVK) po diskusijų su ekspertais ir verslo atstovais paruošė siūlymus, kurie artimu metu bus teikiami Aplinkos ministerijai.

Kai kurie daugiabučių gyventojai mėgsta didesnius ar nereikalingus daiktus laikyti ne bute, balkone ar rūsyje, o tiesiog laiptinėje, prie durų. Specialistai įspėja, kad taip palikti daiktai gali būti negrąžinamai išgabenti, be to, skiriamos nemažos baudos. Į tv3.lt portalą kreipėsi skaitytoja Ilona (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi). Ji piktinosi, kad prie pat jos buto durų gretimas kaimynas laiko prie radiatoriaus prirakinęs savo dviratį.

Beveik trys ketvirtadaliai daugiabučių, maisto gamybai naudojusių nesaugius dujų balionus, jau pakeitė juos elektrinėmis viryklėmis arba centralizuotai tiekiamomis gamtinėmis dujomis. Pasak Energetikos ministerijos, šiemet tam bus skirta 3,8 mln.

Nors kol kas nenustatyta sprogimo Viršuliškėse priežastis, jau pasigirdo nuomonių dėl sprogimo kaltinančių apleistą sovietinių daugiabučių būklę. Nors siūloma įvairių sprendimų, kaip būtų galima pagerinti tiek senuosiuose rajonuose esančių daugiabučių techninę kokybę, tiek gyvenamąją aplinką, tv3.lt kalbinti architektai sutinka, jog dabartinėmis sąlygomis pokyčiai neatrodo tikėtini.

Projektuojant naujus didesnius visuomeninius statinius bei aukštesnius nei penkių aukštų daugiabučius, juose turės būti numatytos priedangos pasislėpti nuo oro pavojaus, penktadienį skelbia Aplinkos ministerija. Tai numato viešai paskelbtas priedangoms ir slėptuvėms skirto statybos techninio reglamento projektas. Pagal jį priedangų įrengimas nebus privalomas religiniams statiniams.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo švelniau bausti daugiabučių ar kitų patalpų administratorius už prastą darbą – jis siūlo leisti savivaldybei inicijuoti administratoriaus atšaukimą, jeigu tris kartus per metus jis būtų įspėtas arba nubaustas už veiklą konkrečiame daugiabutyje.     Be to, komitetas siūlo antrą kartą per vienerius metus atšauktam administratoriui neleisti 12 mėnesių pretenduoti dirbti toje savivaldybėje.

Vyriausybė iš esmės pritarė dviejų Seimo narių siūlymui suteikti teisę į valstybės paramą  ne tik Lietuvos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 metų sausio 11–13 dienos ir po to vykdytos SSRS agresijos, bet ir jų šeimų nariams. Tokia parama jiems būtų teikiama modernizuojant daugiabučius, kuriuose jie gyvena.

Vilniuje didės finansavimas pastatų fasadų ir balkonų tvarkymui, jis galės būti skirtas nebe tik Senamiestyje, bet ir kai kuriuose kituose mikrorajonuose esantiems pastatams. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vilniaus taryba. Skiriama finansavimo dalis pastatų išorės tvarkymui išauga nuo 40 proc. iki 60 proc., avarinės būklės balkonų bei kitų fasado elementų tvarkymui ar atkūrimui – iki 80 procentų.

Vilnius 100 proc. finansuos grupinių šilumos punktų modernizavimą – šilumą ir karštą vandenį gaunantys iš grupinio šilumos punkto gyventojai galės atsijungti nuo kitame name įrengto šilumos punkto su priklausoma (elevatorine) šilumos tiekimo sistema ir įsirengti automatizuotą šilumos punktą savo name. Šiuo pasiūlymu galės pasinaudoti 59 Vilniaus daugiabučiai namai, pranešė sostinės savivaldybė.

Visapusę daugiabučių namų priežiūrą vykdantis „Mano BŪSTAS“ šiemet fiksuoja gerokai išaugusias naujų ir sugrįžusių klientų gretas. Bendrovės teigimu, tokį rezultatą pavyko pasiekti, nes klientai įvertino ženkliai pagerėjusią paslaugų kokybę bei tai, kad už tą pačią kainą gaunama daugiau naudų.

Vakarais savo balkone čirškinate mėsą, dešreles ar daržoves, lojantį augintinį uždarote terasoje, o palanges puošiančias gėles laistote leisdami skysčiams tekėti ant kaimynų – gyvenant daugiabutyje, už šias ir kitas veiklas gresia baudos. Kaip ne tik jų išvengti, bet ir būti pavyzdingu kaimynu, pranešime spaudai dalinasi Vilniaus savivaldybė.  Kepsninėms balkone ne vieta Išpopuliarėjus kepsninėms, vis dažniau gyventojai naudoja įvairias kepsnines.

Įmonės teigimu, mažėjantį gedimų skaičių lėmė efektyvi namų priežiūra, kasdienėje veikloje taikomi inovatyvūs sprendimai, nuolatinis bendravimas su klientais bei savalaikė inžinerinių sistemų prevencija, užkertanti kelią galimoms avarijoms. Pirmąjį šių metų pusmetį nuosava „Mano BŪSTO“ avarinė tarnyba klientų turtą Lietuvoje gelbėjo kiek daugiau nei 10 tūkst. kartų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, avarijų klientų namuose sumažėjo 10 proc. Net į 85 proc.

Per septynerius metus šalies savivaldybės stipriai pasistūmėjo senų daugiabučių atnaujinimo srityje, tačiau akivaizdu, kad požiūris į tai keičiasi. Pilotiniai kvartalinės renovacijos projektai parodė, kuria linkme reikėtų judėti ir kokias pamokas išmokti. Svarbius sprendimus anksčiau ar vėliau reikės priimti ne tik savivaldybėms, bet ir gyventojams. Šiais laikais vis daugiau Lietuvos savivaldybių suvokia kvartalinės renovacijos svarbą.

Beveik pusė šalies gyventojų gyvena senos statybos daugiabučiuose, kuriuos jau reikėtų atnaujinti. Dauguma gyventojų žino apie valstybės skiriamą paramą ir sutinka, kad būstą reikia tvarkyti, tačiau nuo šių procesų sulaiko tam tikros finansinės priežastys. Tačiau yra priemonių, kurios paskatintų gyventojus priimti palankius sprendimus. Tai parodė Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Prieš keletą metų pradėję kvartalinės renovacijos projektą Elektrėnuose savivaldybė ir komunalinį ūkį prižiūrinti bendrovė darbus atliko žingsnis po žingsnio. Išanalizuota esama situacija, nustatyti prioritetai, sutvarkyti vamzdynų tinklai. Pamokos išmoktos, sutvarkyta aplinka pakeitė viso miesto veidą. Elektrėnuose kvartalinės renovacijos projektas pradėtas 2016 m. Prie projekto dirbo savivaldybė ir komunalinio ūkio darbuotojai – buvo parengta esamos situacijos analizė, nustatyti prioritetai.

Masiškai senstantys sovietmečiu statyti daugiabučiai, visoje šalyje pamažu vykstanti tokių namų renovacija ir nedarniai tvarkomos teritorijos verčia imtis neatidėliotinų veiksmų. Kaunas pasirengęs transformuoti ligšiolinę programą „Svajonių kiemas“. Miestas rengiasi modifikuoti ištisus kvartalus, atnaujinant ne tik energetiškai neefektyvius daugiaaukščius namus, bet ir požeminius tinklus, aplinką bei infrastruktūrą.

Vilniaus savivaldybė iki 2030-ųjų siekia modernizuoti apie pusę senų daugiabučių – apie 2 tūkstančius senos statybos, susidėvėjusių namų. Savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga aktyviai dirba su bendruomenėmis, gyventojais, skiria papildomas lėšas kvartalų atnaujinimui. Pasiektas ženklus proveržis – investicinių projektų skaičius išaugo kartais. Vilniaus mieste yra apie 7 tūkst. daugiabučių ir daugiau nei pusę jų – 4,7 tūkst.

Kelmėje per beveik dešimt metų renovuota trys ketvirčiai visų daugiabučių. Du miesto kvartalai sutvarkyti lygiagrečiai su daugiabučiais. Šiuo metu darbų intensyvumas sumažėjęs, tačiau patirtis rodo, kad be aktyvaus bendravimo su bendruomenėmis – rezultatų pasiekti būtų sudėtinga. Per beveik dešimt metų Kelmėje įvairių programų lėšomis modernizuoti dauguma daugiabučių.

Savaitgalį gaisrai niokojo daugiabučius Vilniuje, Klaipėdoje ir Ignalinos rajone. Žmonės per šiuos gaisrus nenukentėjo, tačiau apgadinta daug turto. Kai kuriuose būstuose ugniagesiai nerado įrengtų dūmų detektorių, kaip to reikalauja įstatymas. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, šeštadienį, 17.17 val., buvo gautas pranešimas, kad kilo gaisras Vilniuje, Naujininkų seniūnijoje esančioje Mechanikų gatvėje.

Birštono savivaldybė buvo viena pirmųjų, kurioje buvo įgyvendintas pilotinis daugiabučių namų kvartalinės renovacijos projektas. Šis atvejis buvo ypatingas dar ir tuo, kad tai – kurortinis miestas, kuriame pastatai turi išskirtinius fasadus, reikėjo spręsti tik šiam miestui būdingus klausimus. Tačiau gauta patirtis padėjo pasiekti puikių rezultatų.

Šių metų gegužės 31 d. pasibaigė vienas iš kvietimų renovuoti daugiabučius. Kvietimo organizatoriai sulaukė beveik 500 paraiškų, o tai rodo, kad daugiabučių modernizacija Lietuvoje tikrai nepraranda pagreičio. Preliminariais skaičiavimais, bendra pateiktų paraiškų investicijų suma siekia apie 440 mln. eurų. Šie skaičiai ženkliai viršija numatytą 100 mln. eurų sumą, tad projektams bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.

Seimas spręs, kaip sugriežtinti daugiabučių administratorių veiklą – Seime kelią skinasi pataisos, kuriomis siūloma trejus metus administratoriams, kurių veikloje rasta pažeidimų, neleisti dalyvauti kitų namų priežiūros atrankoje, taip pat norima uždrausti į šias pareigas skirti nekilnojamojo turto vystytojus ir jų antrines įmones.

Trys sostinės daugiabučių namų bendruomenės, laimėjusios Kaimynų dienos proga surengtą konkursą, praėjusį savaitgalį drauge dalyvavo griliaus šventėse. Iškylas namų kiemuose ir progas pabendrauti kaimynams dovanojo konkurso rengėja – namus administruojanti įmonė „Mano BŪSTAS“. Laimėti iškylą su griliaus švente gryname ore gyventojai galėjo „Mano BŪSTO“ „Facebook“ paskyroje dalindamiesi bendruomeniškomis istorijomis iš kaimynų gyvenimo.

Dar vienas šildymo sezonas Lietuvoje baigėsi. Šiais metais jis gerokai patuštino gyventojų pinigines, ypač dėl itin išaugusių energijos kainų bei infliacijos. Visgi renovuotų daugiabučių gyventojai tai pajuto mažiau. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gyventojams primena, jog šiuo metu galioja du kvietimai, pagal kuriuos gyventojai gali teikti paraiškas ir renovavę savo gyvenamuosius daugiabučius džiaugtis ne tik sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis, bet ir geresne gyvenimo kokybe.

Europos Komisijai paskelbus Naujojo Europos Bauhauzo iniciatyvą, Aplinkos ministerija nusprendė pradėti skatinti daugiabučių kvartalinę renovaciją. Modernizuojant daugiabučius itin didelis dėmesys būtų skiriamas visumai, o tai padėtų mažinti gyventojų socialines problemas ir į daugiabučių atnaujinimo procesus skatintų įsitraukti bendruomenes.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA), siekdama visuomenę plačiau supažindinti su atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) priemonių pritaikymu daugiabučių renovacijos projektuose, inicijavo parengti susistemintos medžiagos katalogą. Gyventojams jame suprantamai ir aiškiai pateikiama pagrindinė informacija apie AEI pritaikymą gyvenamuosiuose pastatuose.