Pelningai pernai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, pastarieji kartu patyrė 10,7 mln. eurų nuostolį.
Grynosios bankų palūkanų pajamos pernai siekė 811 mln. eurų – 55,9 proc. (291 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais. Tai lėmė išskirtinės aplinkybės, kurių anksčiau euro zonoje nėra buvę – staigus palūkanų normų augimas esant pertekliniam likvidumui, teigia LB.
Centrinio banko turimi preliminarūs pirmųjų 2023 metų mėnesių rezultatai rodo, kad bankų palūkanų pajamos ir pelnas toliau reikšmingai auga.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžė, jog visi bankai vykdo kapitalo pakankamumo reikalavimus, jų likvidumo atsargos yra „daugiau negu pakankamos“. Jis taip pat teigė, jog nepaisant neapibrėžtumo, šalies bankų sistema išlieka saugi.
„Globali aplinka tiek ekonomine, tiek geopolitine prasme buvo pilna sukrėtimų, kurių iš anksto numatyti nebuvo galima, vis tik net ir šitame išskirtiniame, audringame kontekste, Lietuvos bankų sistema pademonstravo išskirtinį gebėjimą atremti šiuos iššūkius“, – spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.
Anot jo, nepaisant sudėtingesnės ekonominės aplinkos, tiek namų ūkių, tiek verslo kreditavimas pernai didėjo, o konkurencija stiprėjo.
Pasak LB, sektoriuje pernai įvyko svarbių struktūrinių pokyčių, o vienas svarbiausių – „Revolut“ grupės įmonių pertvarka, bankai atlaikė iššūkius, skatino ekonomiką paskolomis gyventojams ir verslui, o vadinamųjų blogų paskolų dalis istoriškai buvo mažiausia.
„Lietuvos bankų sektorius turi tvirtus šarvus, o tai labai svarbu įveikiant iššūkius, kurių šiais laikais apstu – nuo Rusijos karo Ukrainoje poveikio ekonomikai veiksnių iki aktyvių priemonių kovai su sukčiavimu. Be to, šalies bankai vis aktyviau veikia tarptautinėje erdvėje, ypač kalbant apie mokėjimo paslaugas, todėl vis didėja kokybės reikalavimai“, – pranešime sakė G. Šimkus.
Bankų turtas per metus išaugo 33,2 proc. (14,2 mlrd. eurų) iki 57,1 mlrd. eurų, o tai lėmė „Revolut“ grupės įmonių konsolidavimas. Eliminavus šį veiksnį, bankų turtas per metus padidėjo 11,5 proc. (4,8 mlrd. eurų).
Bendras bankų paskolų portfelis pernai padidėjo 15,5 proc. (3,5 mlrd. eurų) iki beveik 26 mlrd. eurų. Didžiausią jo dalį (52,8 proc.) sudarė paskolos gyventojams – jos išaugo 13,6 proc. (1,6 mlrd. eurų) iki 13,7 mlrd. eurų, būsto paskolų portfelis padidėjo 12 proc. (1,7 mlrd. eurų) iki 11 mlrd. eurų, o vartojimo paskolų – 36,6 proc. iki 1,5 mlrd. eurų.
Skolinimas verslui (41,5 proc. viso paskolų portfelio) pernai išaugo 16,7 proc. (1,5 mlrd. eurų) iki 10,8 mlrd. eurų, o daugiausia – nekilnojamojo turto (beveik 0,5 mlrd. eurų), energetikos bei prekybos (po daugiau kaip 0,2 mlrd. eurų) įmonėms.
Paskolų verslui vidutinė palūkanų norma vidutiniškai sudarė 3,5 proc. (šių metų vasarį – 5,4 proc.), banko marža – 2,96 proc. (2,72 proc.), būsto paskolų – atitinkamai 2,8 proc. (4,9 proc.) ir 1,98 proc. (1,8 proc.). Per metus abiem atvejais bendra paskolų kaina dėl didėjusios kintamosios dalies (dažniausiai – 6 mėnesių Euribor) dydžio augo, o bankų marža šiek tiek mažėjo.
Nepaisant iššūkių ir aplinkos neapibrėžtumo dauguma paskolų kokybės rodiklių išliko geri. Neveiksnių paskolų dalis verslo paskolų portfelyje iš esmės nepasikeitė ir sudarė 1,48 proc. (145,8 mln. eurų), gyventojų – sumažėjo 5,57 proc. iki 0,84 proc. viso šių paskolų portfelio (114,8 mln. eurų).
Eliminavus „Revolut“ grupės įtaką, indėlių augimas pernai siekė 10,9 proc. (beveik 3,8 mlrd. eurų): gyventojų indėliai išaugo 4,3 proc. (0,9 mlrd. eurų), iš jų beveik 83 proc. laikomi einamosiose sąskaitose, už jas nemokamos palūkanos.
Šiuo metu Lietuvoje yra 19 finansų sektoriaus dalyvių: 6 bankai, 7 specializuoti bankai, 6 užsienio bankų filialai.
