Ragina kaupti pensiją, tačiau gyventojai neviltyje: sukauptus pinigus atgausime tik numirę?

Pastaruoju metu gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ daug diskutuoja, kad vienintelis būdas atgauti savo pinigus yra numirti. 

„Žinoma, tada pinigais pats nebesidžiaugsiu, bet jie bent atiteks mano artimiesiems. O dabar kokia iš jų nauda, jeigu negaliu pasiimti, kai man jų reikia? Tačiau net ir sulaukus pensijos, mokės po keliasdešimt eurų. O jeigu tuo metu reikės pinigų didesniam pirkiniui? Teks apsieiti arba vėl taupyti“, – piktinosi vyras. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Karštai su tv3.lt. Kaupimas II pensijų pakopos fonduose – 100-mečio afera ar būtinybė?

Automatiniam įtraukimui į pensijų kaupimą pritaria ne visi: „Tai – kaip su viena ranka duoti saldainį, o kita – botagą“

Prisiteisė didesnę pensiją, tačiau prarastos dalies nesusigrąžino: ką daryti, kad taip nenutiktų?

Į jo komentarą sureagavo žmonės. 

„Tikra nesąmonė ta II pensijų pakopa, gaila, kad nebegalima jos atsisakyti. Tačiau vis tikiuosi, kad valdžia pakeis sprendimą, juk turi būti kažkoks tarpas, per kurį gyventojai galėtų pakeisti savo nuomonę. 

Dabar kaupdami pinigus esame naudingi tik pensijų fondams ir valstybei, nors šie tikina priešingai. Kas iš to kaupimo, jeigu savo pinigų nematom?“ – skundėsi moteris. 

Kita gyventoja abejojo pinigų paveldimumu. 

„Ar jūs tikrai tikite, kad tuos pinigus atiduos po jūsų mirties? Jie vėl kažką sugalvos ir pinigų mūsų artimieji nebematys. Esame įstrigę ir niekas nesiruošia mums padėti. Valdžiai neįdomu, kas daroma su gyventojų pinigais“, – rašė ji. 

Siūlo toliau kaupti ir išėjus į pensiją 

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija pažymėjo, kad jei asmuo miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visos privačiuose pensijų fonduose kaupiamos lėšos yra paveldimos. 

„Paveldimai pensijai nėra taikomi valstybės mokesčiai tuomet, kai pensiją paveldi artimi giminaičiai – vaikai, tėvai, seneliai, anūkai, broliai, sesės, sutuoktinis, globėjai, globotiniai, įvaikiai, įtėviai“, – komentavo asociacija. 

Anot jos, sulaukęs pensinio amžiaus, kaupiantysis turi teisę atidėti išmokų pradžią. 

„Jis gali neskubėti išsimokėti sukauptos sumos, jei turi pakankamai lėšų pragyvenimui. Tokiu atveju jis lieka pensijų kaupimo sistemoje, jo kaupiama suma toliau auga, o mirties atveju visas II pakopoje sukauptas pensijų lėšos paveldėtų paveldėtojai“, – aiškino asociacija. 

Tikina, kad pinigų paveldimumas svarbus ne visiems 

Jeigu gyventojas kaupiantis II pensijų pakopoje miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, jo sukaupti pinigai pervedami į sąskaitą ir yra paveldimi, kaip ir kitas turtas. Jeigu II pensijų pakopoje gyventojas sukaupė mažiau 5403 eurus, ši pinigų suma jam išmokama, o mirties atveju yra paveldima, kaip ir kiti žmogaus pinigai. 

O jeigu gyventojas II pakopoje sukaupia daugiau nei 10807 eurus, tada jis įsigyja anuitetą ir su pinigų paveldėjimu gali kilti keblumų, nes viskas priklauso nuo anuiteto rūšies, ne visos suteikia paveldėjimo galimybę. 

Tačiau „Sodra“  tikina, kad išėję į pensiją žmonės turi skirtingų įsitikinimų ir poreikių, todėl yra siūlomos skirtingos pensijų anuitetų rūšys, kad kiekvienas galėtų išsirinkti labiausiai jam tinkantį anuitetą. 

Gyventojai turi dvi galimybes. Jeigu nori didesnių išmokų praranda paveldėjimo galimybę, o ją išsaugoję turi tenkintis mažesnėmis išmokomis. 

„Ne visiems žmonėms paveldėjimas yra aktualiausias poreikis. Dalis žmonių nori, kad mėnesinė išmoka būtų kuo didesnė. Tokie žmonės paprastai renkasi standartinį pensijų anuitetą, kuris nėra paveldimas. 

Žmonės, kurie dėl paveldėjimo galimybės sutinka gauti mažesnes mėnesines išmokas, turi du pasirinkimus: standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu ir atidėtąjį pensijų anuitetą. Abiejų minėtų pensijų anuitetų paveldimos sumos yra panašios, tačiau skiriasi kitos savybės, kurios lemia žmonių pasirinkimą“, – komentavo „Sodra“.

Didesnė išmoka be paveldimumo teisės ar mažesnė su paveldėjimu? 

Anot „Sodros“, apsispręsti, kokį pensijų anuitetą pasirinkti, gali padėti „Sodros“ interneto puslapyje skelbiamas pensijų anuitetų pasirinkimo skaičiuoklė. 

„Atlikdamas testą žmogus atsako į klausimus, ar jam svarbi paveldėjimo galimybė, ar priimtina kiekvieną mėnesį gauti skirtingo dydžio išmokas, o gal norėtų sulaukti vienodo dydžio išmokų visą gyvenimą, ar domisi investavimu. Šie ir kiti klausimai gali padėti apsispręsti, kokia pensijų anuitetų rūšis gavėjui yra tinkamiausia. Tačiau sprendimą kiekvienas žmogus turi priimti individualiai. 

Pastebime, kad du trečdaliai žmonių (69 proc. gavėjų) renkasi standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu. Pasirinkus šį anuitetą, lėšos, kurių nespėta išmokėti iki 80 metų, jeigu gyventojas šio amžiaus nesulauktų, paveldimos. Būtent paveldimumo galimybę žmonės dažniausiai įvardina kaip pagrindinę pasirinkimo priežastį“, – sakė „Sodra“. 

Jos teigimu, rečiausiai renkamasi atidėtąjį pensijų anuitetą (11 proc. visų gavėjų). 

„Pasirinkęs atidėtąjį pensijų anuitetą gyventojas „Sodrai“ perves tik dalį sukauptos sumos, už kurią „Sodra“ jam mokės pensijų anuitetą nuo 85 metų. Pensijų fonde likusią ir toliau investuojamą sumą iki 85 metų periodinėmis išmokomis mokės pensijų kaupimo bendrovė. 

Periodinių išmokų dydis gali svyruoti – būti didesnis ar mažesnis kiekvieną mėnesį – tai priklausys nuo investavimo rezultatų. Suma, kurios nespėta išmokėti iki 85 metų iš pensijų fondo – paveldima“, – komentavo „Sodra“.

Didesnių permainų nežada

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad antros pensijų pakopos sistema gali būti tobulinama, tačiau pabrėžia, kad čia svarbus stabilumas ir nuoseklumas. 

„Žvelgiant į antrą pensijų pakopą, ji nuolat būdavo pokyčių objektu, nes tų pasiūlymų visada buvo labai daug. Jei darai sisteminius ilgalaikius sprendimus kaip pensijų sistema, visgi reikėtų daugiau stabilumo, nuoseklumo pačiame procese“, – Žinių radijui sakė ministrė.

Pasak G. Skaistės, tam tikrų pokyčių gali atsirasti, nes „sistemos tobulinimui niekada nėra ribų“.

„Žinau, kad bus organizuojamos įvairios diskusijos išsigryninti, kurie pokyčiai galėtų pasiekti Seimą, bet esmingų perversmų nesitikėčiau“, – sakė ministrė. 

Jos teigimu, šiuo metu yra galimybė sustabdyti įmokas vieneriems metams, todėl gali būti diskutuojama, ar reikėtų tokią galimybę išplėsti. 

„Kalbant apie išėjimą, žmonės dažnai galvoja, kad tik jie daro įmokas į antrą pensijų pakopą, bet valstybė taip pat už kiekvieną žmogų daro įmoką su sąlyga, kad atėjus pensiniam amžiui bus papildoma išmoka prie „Sodros“ pensijos. (...) Jeigu nebus stabilumo įmokų procese, tikėtis rezultato atėjus pensijai taip pat sudėtinga“, – teigė ministrė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės, kad gyventojams reiktų leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo ir panaudoti sukauptus pinigus kitoms jų reikmėms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė neseniai BNS sakė, kad sistemos kryptis bus išlaikyta, o pokyčiai bus nedideli ir Seimą pasieks pavasario ar rudens sesijoje. 

Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai interviu BNS sakė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarstys pasiūlymus dėl sistemos pokyčių, tačiau „grandiozinės reformos“, anot jos, daryti nereikėtų. Premjerės teigimu, tai galėtų būti techniniai pokyčiai ir korekcijos.

Antros pakopos pensijų sistemoje Lietuvoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių.