„Bus 2,9 proc. arba mažiau. Tikimybė, jog (deficitas - BNS) bus mažesnis yra gana didelė“, - Briuselyje žurnalistams teigė R.Šadžius.
Lietuvos finansų ministerija dar skaičiuoja praėjusių metų viešojo sektoriaus pajamas ir išlaidas, o galutinius rezultatus įvertins Europos Sąjungos statistikos tarnyba balandį arba gegužę. Ar leisti Lietuvai prisijungti prie euro zonos, Europos institucijos nuspręs iki liepos mėnesio.
Fiskalinis deficitas ir jo tvarumo perspektyva yra vieninteliai veiksniai, galintys užkirsti kelią Lietuvai įsivesti eurą. Šalis jau atitinka kitus reikalavimus, tokius kaip žema infliacija, skola, ilgalaikės palūkanų normos ir valiutos stabilumas.
Pasak R.Šadžiaus, fiskalinio deficito tvarkumo problema bus iš dalies sprendžiama gerinant mokesčių surinkimą ir stiprinant kovą su šešėline ekonomika - visų pirma kovojant su nelegaliu degalų, alkoholio ir tabako įvežimu iš Rusijos ir Baltarusijos.
Tuo tarpu teismo sprendimas, kuriuo Vyriausybė įpareigojama kompensuoti per krizę sumažintas pensijas, fiskalinio deficito dydžiui neigiamos įtakos neturės, tvirtino R.Šadžius.
„Visi šie mokėjimai turėtų atitikti fiskalinio tvarumo taisykles. Mes būsime labai atsargūs, kad dėl šių mokėjimų nežlugtų biudžeto balansas“, - sakė ministras.
Jo teigimu, sausio mėnesį išplatinusi 500 mln. eurų euroobligacijų emisiją, Lietuva daugiau skolintis tarptautinėse rinkose neketina, kol bus priimtas sprendimas dėl stojimo į euro zoną.
"Mes sugrįšime į rinkas antrąjį pusmetį", - teigė R.Šadžius.
Lietuva įsivesti eurą tikisi nuo 2015-ųjų pradžios.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
