Finansų ministerijos piešiamas šių metų ekonomikos atsigavimo scenarijus yra pakankamai realus - 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas yra galimas, tačiau iš to nederėtų padaryti skubotų išvadų - toks spartus ekonomikos augimas mūsų nelaukia kelis metus iš eilės, to tikrai neturėtų būti, teigia prof. Rimantas Rudzkis.
„Taip, mes nukritom į žemą dugną, taip, mes nuo to dugno labai sparčiai atšoksim, ypač dėl pasikeitusios pasaulinės situacijos, tačiau ilgalaikių priemonių kol kas nenusimato. Ta pati emigracija, kuri kels atlyginimus, mažins įtampą ir skatins vartojimą, ta pati emigracija palaipsniui smukdo mūsų konkurencingumą. Kelių metų spartaus ekonomikos augimo neturėtų būti, kadangi šiuo metu tėra atstatomi neišnaudoti Lietuvos gamybiniai pajėgumai“, - ketvirtadienį Eltai sakė finansų analitikas.
Ekonomisto aiškinimu, šie resursai jau artimiausiu metu turėtų pasiekti ribą, tad derėtų nukreipti dėmesį į technologinių įrengimų atnaujinimą, kuris turi galimybių didinti Lietuvos konkurencingumą, tačiau ir tai nėra pakankamai realu, kadangi vis labiau išryškėjantis specialistų trūkumas stabdo investicijų atėjimą į pramonę.
„Kam imti paskolas, investuoti į technologijas, kai aplinkui darbuotojų trūksta, o darbo jėga brangsta? Tai nėra patrauklu. Be užsienio kapitalo srautų tikėtis ilgalaikio eksporto augimo yra tikrai pernelyg optimistiška. (...) Ir šiais metais bus labai aukštas emigracijos lygis. Nors darbo vietų ir pradeda daugėti. Aišku, šitie dalykai glaudžiai siejasi su sparčiu eksporto atsigavimu, tačiau Lietuva yra ne išimtis. Tas pats vyksta Latvijoje ir Estijoje. Mes nesame saugumo salelė. Pasaulinė prekyba po nuosmukio suaktyvėjo. Baltijos šalims, kurios labai stipriai priklauso nuo prekių srautų, toks suaktyvėjimas kol kas yra labai palankus“, - patikino R. Rudzkis.
Analitikas pastebėjo, jog Finansų ministerijos prognozės yra pakankamai įtikinamos, kadangi po didelio nuosmukio paprastai būna spartus augimas, todėl visiškai realu, kad ekonomika šiemet augs apie 6 proc., tačiau neatmetė galimybės, jog taip gali neatsitikti.
„Augti gali, jeigu darytumėm prielaidą, kad mūsų aplinkinės rinkos - Europos Sąjungos, Rusijos rinkos šiemet ir toliau sparčiai augs. Čia mes daugiausia eksportuojame, ir situacija čia yra labai gera. Manau, kad bus žymiai daugiau išduodama paskolų, negu kad buvo pernai ar užpernai, o tai yra pakankamai svarbus veiksnys ekonomikai augti. Geriau bus įsisavinamos ir Europos Sąjungos lėšos. Deja, tenka sutikti, kad ekonomika atsigauna, ir dėl to, kad šiemet bus didelė emigracija, o tai nulems nedarbo lygio nuosmukį. Tam tikrose specialistų profesinėse grupėse ims kilti atlyginimai, tad pasikeis ir kai kurių vartotojų elgesys. Drąsiau žmonės vartos, kai nereikės drebėti dėl savo darbo vietos“, - prognozavo R. Rudzkis.
Tačiau, perspėja ekonomistas, Lietuvos ekonomika yra labai glaudžiai susijusi su pasaulinės rinkos tendencijomis, kurioms pasikeitus į neigiamą pusę, recesijos banga gali vėl pasikartoti.
„Augimas yra pakankamai trapus, matome, kaip stipriai yra iškilusios žaliavų kainos, kurios stabdo atsigavimą. Matome problemas su daugelio Europos Sąjungos valstybių finansais, yra visokių negerų prognozių ir nekilnojamojo turto rinkose. Europos centrinis bankas gali padidinti palūkanas. Taigi pavojų yra visokių, ir jie išlieka, bet tikrai negalėčiau sakyti, kad šita Finansų ministerijos 2011 m. prognozė yra toli nuo realybės. Ji yra tikėtina“, - sakė R. Rudzkis.
Finansų ministerija paskelbė, jog atsigaunant ekonomikai dar šiemet vidutinis darbo užmokestis turėtų ūgtelėti 61 litu, nedarbo lygis nukristi iki 14,9 proc., o dėl pastaraisiais mėnesiais ypač paspartėjusių eksporto augimo tempų numatomas ir žymiai didesnis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas - apie 5,8 proc.