Ateityje svarstoma pensijas perskaičiuoti atsižvelgiant į infliaciją ir darbo užmokesčio didėjimą. Sociologas Romas Lazutka svarsto, kad tai gera idėja, tik svarbu išlaikyti ekonomikos augimą ir didėjantį darbo našumą.
– Kaip vertinate planus pensijų dydį susieti su infliacija ir darbo užmokesčiu?
– Imant ilgesnį laikotarpį Lietuvoje maždaug taip ir būdavo jos perskaičiuojamos, tik pastaruoju metu nebuvo nustatyta griežtos tvarkos. Buvo susieta Nepriklausomybės pradžioje: tuomet buvo numatyta kiekvieną metų ketvirtį suskaičiuoti, kiek padidėjo draudžiamosios vidutinės žmogaus pajamos, ir atitinkamai būdavo indeksuojamos pensijos.
Grėsmių jokių nėra, jei nemažėja darbuotojų skaičius. Gali būti, kad algos auga, o darbuotojų skaičius mažėja. Tokiu atveju įplaukos į „Sodrą”, nors algos augtų, būtų mažesnės. Kol kas taip nebuvo. Paprastai kitos šalys stengiasi nustatyti tokias pačias priklausomybes.
Pensijos yra glaudžiai susijusios su ekonomine šalies būkle. Įstatyme numatoma tokia nauja tvarka: ištinka krizė, išauga nedarbas, algoms net ir nemažėjant „Sodra” vis tiek gauna mažiau įplaukų, todėl pensijas darosi sunkiau išlaikyti. Po krizės, algoms pradėjus augti, tačiau užimtumui nepadidėjus, tektų didinti pensijas, tačiau užimtumas neišaugęs, didelis nedarbas ir pensijų didinti nėra iš ko.
Dėl šios priežasties nuo Rusijos krizės laikotarpio, kai buvo apribotas pensijų mokėjimas dirbantiems pensininkams, šis ryšys nutrauktas. Nuo tada vyriausybė priešokiais jas didina, kai tam yra pinigų. Tokiu atveju vyriausybės rankos laisvesnės, tačiau jeigu tai numatyta įstatymu, jį, ištikus sunkiai situacijai, turėtų keisti Seimas ir tai ne visada paprasta.
– Tačiau, anot prognozių, ateityje neišvengiamai mažės darbingų žmonių, o pensininkų – didės. Taip pat nepanašu, kad džiaugsimės maža infliacija.
– Dar kurį laiką darbuotojų skaičius gali ir nemažėti, nes yra daug bedarbių. Todėl išvažiuojantys dirbantys žmonės savo darbo vietą palieka bedarbiams.
Jeigu atsižvelgtume į tai, kad įvyko ekonomikos transformacija, darbo vietų labai sumažėjo, bet kol kas, jei žiūrėsime, kiek buvo dirbančių ir „Sodrai” mokančių įmokų, svyravimas buvo susijęs su ekonominėmis krizėmis, o ilgalaikės tendencijos nebuvo, kad dirbančiųjų skaičius mažėtų.
Nepriklausomybės pradžioje jų smarkiai sumažėjo, paskui skaičius svyravo. Per Rusijos krizę dirbančiųjų sumažėjo, dabar buvo sumažėję, po krizės atsigauna. Bet jeigu dirbančiųjų skaičius mažės, visuomenei vis tiek reikės spręsti, ar tą naštą palikti tik pensininkams.
Neabejoju, kad ateityje bus „Sodros” pajamų prieaugis, nors ir mažės dirbančiųjų skaičius, bet augančios algos turės įtaką pajamoms, nes bus mokamos įmokos nuo didesnės algos. Jei to nepakaks, reikės papildomai finansuoti „Sodrą”: ar iš mokesčių, ar subsidijuoti, ar kitas išlaidas mažinti.
– „Sodra” paskelbė geresnius finansinius rezultatus nei planavo. Tai reiškia, kad jos padėtis gerėja?
– Pablogėjimas buvo laikinas, laikinas ir pagerėjimas. Užimtumas padidėjo 70 tūkst. žmonių, be to, dirbančiųjų algos šiek tiek padidėjo – vėl papildomos įplaukos. Galima tikėtis, kad jei ekonomikos augimas bus po kelis procentus per metus ir nebus smarkiai didinamos išlaidos, „Sodros” deficitas dings.
Iki 2020–2025 metų „Sodros” padėtis bus neprasta, jei nieko neatsitiks ekonomikai. O ilgesnėje perspektyvoje, jei ir dirbančiųjų būtų 30 proc. mažiau, tiek pat padidėtų likusiųjų darbo našumas, todėl jų alga ir įmokos „Sodrai” būtų tiek pat didesnės. Tą, kuris neateina į darbo rinką, nes negimė ar emigravo, gali kompensuoti darbo našumo augimas. Norint tai pasiekti būtina diegti naujas technologijas ir sukurti darbo vietas, kur mokama ne minimali, ne vidutinė, o didesnė alga.
– Sakote, kad su „Sodra” bus viskas gerai, jei smarkiai nepadidės jos išlaidos. Tačiau kitąmet grąžiname pensijas į ikikrizinį lygį.
– Ne tiek daug tos pensijos buvo sumažintos, 5 ar 6 procentais. Taip, tam reikės papildomų lėšų, bet ne tiek daug. Pažiūrėkime į istoriją: ekonomika augdavo 8 proc. per metus, o pensijos būdavo padidinamos 10–15 procentų. Net sumažintų pensijų atkūrimas pensininkams yra žala, mat kainos ir algos augo, todėl jau reikėtų jas didinti.
CV: Romas Lazutka
Sociologas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius.
1976 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą.
Iki 1979 m. dirbo šturmanu tolimojo plaukiojimo laivuose.
1983 m. baigė Vilniaus universitetą, nuo 1994 m. – docentas, nuo 2008 m. – Vilniaus universiteto profesorius.
Nuo 2005 m. Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros vedėjas.
Nuo 2006 m. Tarptautinės socialinės gerovės tarybos Europos regiono ekspertų komiteto narys.
Faktai: Pensijos ir pensininkai
2010 m. skurdo 10,2 proc. 65 metų ir vyresnių asmenų.
Šiemet vidutinė pensija Lietuvoje sudaro apie 811 litų.
2010–2011 m. pensijos dėl krizės buvo sumažintos maždaug 5 procentais. Nuo kitų metų turėtų būti atkurtas ankstesnis lygis.
„Nordea” bankas prognozuoja, kad darbingo amžiaus gyventojų (15–59 metų) skaičius, pernai siekęs 2,056 mln., 2030 m. sumažės iki 1,723 mln. žmonių.
Nuomonės:
Kaip vertinate pensijų susiejimą su infliacija ir darbo užmokesčiu?
Sieti su infliacija – neprasminga
Rimantas Rudzkis, „DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas
Pensijos dydžio siejimas su darbo užmokesčio fondu yra natūralus sprendimas, o su infliacija – nematau prasmės, nes ji atsispindi darbo užmokestyje. „Sodra” turi gyventi pagal galimybes: kas iš to, jei išreikšime gerus norus, bet nebus iš ko mokėti. Jei valstybė turi galimybių didinti atlyginimus, gali didinti ir pensijas.
Eugenijus Maldeikis, ekonomistas
Reikia indeksuoti
Aš už tai, kad reikėtų indeksuoti, nes pensijos labai žemos, o skurdo būklė yra peržengusi visas ribas. Tai didžiulė problema ir ji turi būti sprendžiama. Indeksavimas būtinas, nes išėjimas iš krizės buvo sprendžiamas, kad ir kaip būtų gaila, pensininkų sąskaita, tačiau tai nepadėjo. Reikia politinės valios, kurios socialinės grupės sąskaita bus daromi pokyčiai.
