Prieš pradedant kalbėti apie investavimą į akcijas reikia aptarti bendruosius investavimo dėsnius. patyrusiems investuotojams ši įžanga gal ir nereikalinga, bet pradedantiesiems tai gali tapti labai svarbia informacija. Kad vėliau netektų graužtis.
Pirmiausia reikia nuspręsti, ar jūs turite ką investuoti – t.y. išanalizuoti savo finansinę situaciją.
Įvertinkite kiek turite laisvų lėšų. Paskaičiuokite savo ateities pajamas ir išlaidas, pasitikrinkite ar lieka laisvų pinigų, kuriuos galite skirti investicijoms. Gerai apgalvokite visus dabartinius ir būsimus įsipareigojimus, ateities sąnaudas. Tiesiog sudarykite savo (šeimos) verslo planą, pajamų ir išlaidų analizę. Analizė - svarbiausias investavimo etapas. Dažnai atsitinka, kad pritrūkus lėšų akcijas tenka parduoti nepalankiu momentu - kai akcijų kainos rinkoje žemos (šiandieninė realybė). Investicijos yra skirtos tam, kad jūsų santaupos augtų, tačiau net ir blogiausio scenarijaus atveju gyvenimo kokybė neturi stipriai nukentėti. Nerizikuokite ir vėliau nesigailėsite.
Suskaičiavę investavimui skirtas lėšas turite apsispręsti, kokio rizikingumo investicijas sau galite leisti. Paprastai akcijos ir investiciniai fondai priskiriami prie rizikingiausių, bet pelningiausių, obligacijos prie mažiau rizikingų ir mažiau pelningų, depozitai ir gryni pinigai prie saugiausių ir nepelningiausių. Investavimo praktika rodo, kad verta sudaryti investicinį portfelį iš visų skirtingų investavimo instrumentų, kur jų procentinis svoris priklauso nuo investuojančiojo situacijos.
Jei jūs norite turėti galimybę greitai atgauti investuotus pinigus, portfelyje didesnį svorį turi sudaryti nerizikingi ir likvidesni depozitai ir obligacijos, o jei neskubate, verta investuoti į akcijas.
Dažnai portfelio struktūra kinta nuo investuotojo amžiaus – jaunesni turi daugiau akcijų, vyresni – depozitų. Portfelio sudarymas yra labai individualus dalykas, todėl verta jo struktūrą aptarti su profesonalu. Šiais klausimais gali padėti maklerinių kontorų ir bankų brokeriai. Galimi investuotojai neteisingai galvoja, kad jų investicijoms skirta suma per menka, todėl nenori trukdyti specialistų. Be reikalo. Daugelis pradeda nuo smulkių investicijų, net ir 100 - 500 litų yra padori pradžia. Už tokią sumą galėsite įsigyti ir akcijų ir investicinių fondų vienetų. Saskaitų aptarnavimo mokesčiai ir komisiniai nėra dideli, niekas jūsų „neapiplėš“. Svarbu pradėti.
Taigi nesikuklinkite apsilankyti pas šiuos malonius žmones. Tik būtinai, gavę pasiūlymą, išsiaiškinkite, kodėl jums siūlomas būtent toks, o ne kitoks variantas. Pasistenkite rasti bankininką, brokerį, kuris jums atrodys išmanantis bei nuoširdžiai gilinsis į jūsų situaciją, pas tokį ir atsidarykite vertybinių popierių sąskaitą.
Yra dar vienas dažnas klausimas - ar išviso verta investuoti. Potencialūs investuotojai tradiciškai domisi, kiek galima uždirbti investuojant.
Kaip pavyzdį galima pateikti JAV, kaip geriausiai išvystytos akcijų rinkos šalies, duomenis. Per praėjusį šimtmetį akcijos, kurios yra istoriškai pelningiausia investicija, uždirbdavo vidutinį 7 proc. realų prieaugį (atėmus infliaciją) per metus. Tai ilgametis vidutinis uždarbis, o rinkose per tuos laikotarpius būdavo ir didelių kilimų ir stiprių kritimų. Šiuo metu rinkose kaip tik ir yra stiprus kritimas, todėl logiška tikėtis, kad po kiek laiko bus stiprus kilimas. Todėl investavus per krizę ir palaukuss rinkų atsigavimo galima tikėtis neproporcingai didelio prieaugio.
Visais laikais patys sėkmingiausi investuotojai būdavo tie, kurie krizei atėjus nebijodavo investuoti. Vienas garsiausių pasaulio investuotojų Warrenas Buffetas yra pasakęs „Bijok, kai kiti yra godūs ir būk godus, kai kiti bijo“. Net ir teoriškai akcijų kainoms krentant investicijų rizika mažėja, o augant didėja, tačiau kaip taisyklė žmonės elgiasi priešingai. Dėl to akcijų rinka visada suteikia nemažas galimybes metodiškai ir disciplinuotai investuojantiems žmonėms.
Rokas Masiulis yra ISP fondo valdytojas, [email protected]
