Portalo tv3.lt skaitytoja Vitalija iš Kauno pasakojo, kad jau praėjusią savaitę Velykoms apsipirko Lenkijoje.
„Su šeima vykome į Suvalkus, daugiausiai pirkome mėsos, pieno produktų, įvairių saldumynų. Taip pat miltų, cukraus, kruopų. Todėl mūsų šeimos Velykų stalas jau beveik paruoštas.
Šeštadienį dar užsuksiu į lietuvišką prekybos tinklą nusipirkti kelių smulkmenų“, – pasakojo moteris.
Ji tikino, kad į Lenkiją apsimoka važiuoti dėl mėsos.
„Ten perkame daug žalios mėsos, kurią vėliau grįžusi užšaldau. Ir lenkišką mėsą perkame ne tik todėl, kad ji pigesnė, bet ir kokybiškesnė“, – pasakojo moteris.
Tuo metu kita portalo tv3.lt skaitytoja Simona pasakojo, kad į Lenkiją vyks šeštadienį prieš pat Velykas.
„Tai bus visos šeimos išvyka ir važiuosime į šiek tiek tolimesnį Balstogės miestą. Norime apsipirkti Velykoms. Kadangi pirksime daug šviežių vaisių, daržovių, mėsos ir žuvies produktų nusprendėme važiuoti prieš pat Velykas“, – pasakojo moteris.
Ji tikino, kad užsuks ne tik į maisto parduotuves.
„Vaikams reikia naujų pavasarinių striukių ir batų. Todėl užsuksime ir į drabužių parduotuves. Jau seniai drabužius ir batus vaikams perkame tik Lenkijoje.
O kainas dabar galima patikrinti ir internetu. Dažnai tose pačiose drabužių parduotuvėse Lenkijoje pigiau nei Lietuvoje“, – sakė moteris.
Ji skaičiavo, kad šio apsipirkimo metu žada išleisti iki 300 eurų.
„Tačiau maisto parsivešime tiek, kad kelias savaites nereiks eiti į parduotuvę. O ilgai negendančių produktų užteks visam mėnesiui“, – tikino ji.
Išlaidos Lenkijoje priklauso nuo sezono
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė, apžvelgdama banko klientų išlaidas atsiskaitant mokėjimų kortelėmis, komentavo, kad išlaidų suma dažniausiai svyruoja priklausomai nuo metų sezono.
„Pavyzdžiui, kiekvienais metais pastebime, kad išlaidos išauga vasaros mėnesiais, ir tai tikriausiai yra natūralu – gyventojai, važiuodami atostogauti į Lenkiją ar kitas Europos šalis, tuo pačiu kartu sustoja kaimyninėje šalyje ir apsipirkti“, – komentavo ekonomistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje dėmesys apsipirkimui Lenkijoje kol kas yra daug didesnis nei tikrasis lietuvių pasiryžimas vykti ten apsipirkti.
„Tautiečių atsiskaitymai šioje šalyje sudaro apie 1 proc. nuo bendros banko atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis sumos.
O pati tendencija, kai gyventojai vyksta ieškoti pigesnių prekių į kaimynines šalis, nėra jokia naujovė. Pavyzdžiui, trečdalis belgų vyksta apsipirkti į Prancūziją ar Vokietiją. Tuo metu suomiai, ieškantys ne tik pigesnių maisto produktų, bet ir gėrimų, yra gana dažni svečiai Estijoje“, – pastebėjo G. Ilekytė.
Išleido milijonus eurų
Ekonomistė skaičiavo, kad praėjusiais metais lietuviai Lenkijoje ne vasaros mėnesiais išleido apie 7–8 milijonų eurų, tuo metu liepos ir rugpjūčio mėnesiais beveik dvigubai daugiau – apie 14–15 milijonų eurų.
„Gruodį išlaidos siekė kiek daugiau nei 7 milijonus eurų. Didžiausią dalį išlaidų, maždaug trečdalį, gyventojai išleidžia maisto produktams, apie penktadalį – degalams. Remiantis banko duomenimis, vidutinė vieno atsiskaitymo suma šiuo metu siekia apie 50 eurų“, – skaičiavo G. Ilekytė.
Anot jos, nepaisant to, kad Lenkijoje galima rasti pigesnių maisto produktų, reiktų nepamiršti, kad kelionė ten taip pat apima alternatyviuosius kaštus.
„Pavyzdžiui, jeigu į prekybos vietos reikia nuvykti 100 ar daugiau kilometrų, tektų paskaičiuoti ne tik nemažas kelionės kuro išlaidas, bet ir laiką, kuris būtų praleistas automobilyje.
Galiausiai, yra rizika prisipirkti tokių prekių ir produktų, kurių galbūt nereikia arba kurie turi ribotą galiojimo terminą. Tokiu atveju reiktų gerai paskaičiuoti, ar iš tiesų buvo pasiektas norimas tikslas – sutaupyti pinigų“, – patarė ekonomistė.
Prognozuoja, kad maistas gali pigti
Ekonomistai prognozuoja, kad maistas Lietuvoje per metus gali atpigti maždaug dviem procentais.
„Maisto kainos pavasarį turėtų mažėti. Visų pirma dėl to, kad aš asmeniškai pavasarį laukčiau dujų kainų pakritimo, dėl to, kad Europa baigia šildymo sezoną su labai aukštu dujų kiekiu saugyklose. Pagal dujų kainų kritimą tikriausiai matysime ir trąšų kainų mažėjimą“, – teigė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Spartesniam kainų mažėjimui koją kiša augančios gyventojų pajamos, kadangi algos šiemet turėtų kilti greičiau nei kainos: žmonių perkamoji galia turėtų didėti. Jei gyventojai noriai leis pinigus, prekybininkams nebus priežasčių mažinti maisto kainas.
„Perkamoji galia, ji nėra šiais metais prastėjanti. Kol darbo rinkoje situacija pakankamai stabili, gyventojų pajamos padidėjusios, infliacija pakankamai maža, aš nemanau, kad norės tiek prekybininkai ir kiti tie tarpinės grandinės dalyviai labai mažinti kainų“, – tvirtino SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
