Didžiuotis nėra kuo, Lietuvoje daugiausiai išleidžiama maistui: „Gaunasi, kad gyvenam tam, kad valgytume“

Pasak ekonomistų, keturių asmenų šeima Lietuvoje kas mėnesį maistui išleidžia apie 600 eurų. Dalis mūsų kalbintų žmonių pripažįsta, kad per mėnesį maistui išleidžia didžiules sumas, siekiančias ir 800 eurų.

Lietuvos gyventojai kiekvieną mėnesį maistui išleidžia įspūdingas sumas:

„Apie šimtą eurų.“

„Tiek, kad nebūčiau alkanas. Aš į dieną maždaug tarp 10 ir 12 eurų.“

„4–5 užsipirkimus darom į mėnesį, kas savaitę, šiandien tokia netradicinė diena. 140, 150 eurų. – Tai per mėnesį kokie 600? – Dar netgi daugiau.“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Valstybinė žiniasklaida: Kinijoje atleistas aukščiausiosios finansų priežiūros institucijos vadovas

Vilniuje iš kavinės-parduotuvės seifo pavogta 1,2 tūkst. eurų

Darbo pasiūlymai lietuviams su algomis iki 30 tūkst. eurų: neapsigaukite, tai – sukčiai

„Net neskaičiuoju, nes baisu skaičiuoti, geriau nežinoti. 500-us tai tikrai.“

Statistika rodo, kad šiuo metu maisto išlaidos vidutiniškai sudaro penktadalį nuo visų gyventojo patiriamų išlaidų.

„4-ių asmenų šeima. 2 suaugę, du vaikai. 600 eurų per mėnesį būtų skiriama maisto produktams įsigyti“, – sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Jeigu mes palygintumėm Lietuvą su kitomis Europos Sąjungos šalimis, tai pamatytumėme, kad standartinis gyventojas penktadalį savo išlaidų skiria maistui, tai yra penktas aukščiausias rezultatas Europos Sąjungoje, – teigia „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Didžiausia dalis maisto išlaidų Europos Sąjungoje tenka Rumunijai, beveik trečdalis. Toliau sąraše Slovakija, Latvija, Bulgarija, po šių valstybių rikiuojasi Lietuva.

Maistas mažiausią dalį išlaidose sudaro Airijoje, vos dešimtadalį. Panaši situacija Liuksemburge, Austrijoje, Vokietijoje, ten, kur atlyginimų dydžiai gerokai didesni nei Lietuvoje.

Lietuva siekia Vokietijos lygmenį

„Ilgalaikėje perspektyvoje situacija tikrai gerėja. Tarkim, 2004-ais metais, kai Lietuva tiktai įstojo į Europos Sąjungą, gyventojas skyrė maistui daugiau nei ketvirtadalį savo išlaidų, dabar apie 20 procentų, bet problema ta, kad per paskutinius 7–8 metus situacija iš esmės nesikeičia, nors atlyginimai statistiškai labai stipriai auga“, – tvirtina „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Pas mus sakoma, kad kainos maisto pasiekė jau Europos Sąjungos vidurkį, jau Vokietijos lygmenį, tai Vokietijoje yra vienuolika, grubiai kalbant dvigubai daugiau mes savo pajamų išleidžiam maistui, nes gaunasi, kad gyvenam tam, kad valgytume“, – sako Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Pasak Aleksandro Izgorodino, valstybės lyderės, kur maisto išlaidų dalis mažiausia, gali pasigirti turinčios stiprią viduriniąją klasę, ko Lietuvai ir trūksta.

„Vokiečiai ne tik daugiau uždirba, bet ir uždirba daugiau stabiliau, didesnė vidurinioji klasė lemia, kad išlaidos maistui yra mažesnės, nes iš esmės išlaidos maistui, jos labai gerai atspindi vidutiniosios klasės buvimą, arba jos trūkumą. Tai akivaizdu, kad Lietuvoje vidutinioji klasė auga, bet auga pakankamai lėtai, čia reikalingas dar tolesnis progresas“, – teigia „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Tiesa, ekonomistai pabrėžia, kad egzistuoja ir kita medalio pusė. Esą turtingesnėse šalyse gyventojai dažniau valgo kavinėse, restoranuose, kas didina patiriamas išlaidas.

„Jeigu norime pasižiūrėti, tai sudėti, kiek išleidžiama maistui ir plius maitinimui, tai sudėjus Europos Sąjungoje, tuos 18-a procentų vidutiniškai maistui plius 7 procentai viešojo maitinimo įstaigose, tai gaunasi 25-is procentus. Lietuvoje sudėkime kiek išleidžiame maistui, plius viešojo maitinimo įstaigose, turėsime tuos 25, 27 procentus“, – tvirtina SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.

Prognozuoja, kad maistas gali pigti

Ekonomistai prognozuoja, kad maistas Lietuvoje per metus gali atpigti maždaug dviem procentais.

„Maisto kainos pavasarį turėtų mažėti. Visų pirma dėl to, kad aš asmeniškai pavasarį laukčiau dujų kainų pakritimo, dėl to, kad Europa baigia šildymo sezoną su labai aukštu dujų kiekiu saugyklose. Pagal dujų kainų kritimą tikriausiai matysime ir trąšų kainų mažėjimą“, – teigia „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Spartesniam kainų mažėjimui koją kiša augančios gyventojų pajamos, kadangi algos šiemet turėtų kilti greičiau nei kainos: žmonių perkamoji galia turėtų didėti. Jei gyventojai noriai leis pinigus, prekybininkams nebus priežasčių mažinti maisto kainas.

„Perkamoji galia, ji nėra šiais metais prastėjanti. Kol darbo rinkoje situacija pakankamai stabili, gyventojų pajamos padidėjusios, infliacija pakankamai maža, aš nemanau, kad norės tiek prekybininkai ir kiti tie tarpinės grandinės dalyviai labai mažinti kainų“, – tvirtina SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.

Pricer.lt duomenimis pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis sausį Lietuvos parduotuvėse palyginus su 2023-iųjų gruodžiu brango kiek daugiau nei puse procento, 42-iem centais, bet yra 14-a procentų, arba beveik 11-a eurų mažesnis nei praeitų metų sausio mėnesį.

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.