„Lengvata buvo pasiūlyta kaip laikina pusantrų metų lengvata, kurios tikslas – padėti maitinimo sektoriui amortizuoti netekimus per kovido laikotarpį. Tai buvo vienas iš tų sektorių, kuriam daugiau teko naštos dėl veiklos stabdymų, uždarymų ir kitų apribojimų“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjerė.
„Toks buvo susitarimas nuo pradžių ir visi žinojo, kad tikrai ta 2022 metų pabaiga kažkada ateis ir ji atėjo“ – pridūrė ji.
„Dabar vėl prie to klausimo grįžti, naudoti įvairius argumentus normalu turbūt, bet norėčiau priminti tai, dėl ko tarėmės tuomet. Tai kodėl tie susitarimai dabar neturėtų galioti, aš nežinau“, – aiškino I. Šimonytė.
Premjerė taip pat atkreipė dėmesį, jog Statistikos departamento antradienį paskelbti maitinimo įmonių bei mažmeninės prekybos apyvartų duomenys rugpjūčio mėnesį „nėra blogi“.
„Pykite, nepykite, aš suprantu, kad galbūt kažkas nori dar geresnių rodiklių, bet tikrai rodikliai nėra blogi“, – teigė ji.
Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako remianti idėją, kad PVM lengvata maitinimo įstaigoms turi būti pratęsta.
„Toks nedidelis pratęsimas, manau, būtų prasmingas“, – antradienį žurnalistams prieš Seimo posėdį sakė A. Armonaitė.
„Tos nuomonės laikomės. Su biudžetu spręsime. (...) Aš asmeniškai palaikyčiau. Yra restoranų, kurie, pavyzdžiui, už elektrą mokėjo kelis šimtus eurų vasarą, o dabar moka tūkstančiais“, – pridūrė ministrė.
Pasak statistikų, maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) rugpjūtį siekė 140,6 mln. eurų (to meto kainomis) – 1,4 proc. daugiau nei liepą. Per metus jų apyvarta padidėjo 13,2 procento.
Lengvatinis PVM tarifas maitinimo įmonėms buvo įvestas antrą praėjusių metų pusmetį, o apgyvendinimo paslaugoms taikomas septynerius metus. Lengvatos baigia galioti šių metų pabaigoje.
