Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad kuro kainos išlieka aukštos, todėl siūloma taikyti kompensacijas būtent centralizuotam šildymui, nes jo kainos yra reguliuojamos.
Opozicija priekaištauja, kad nesąžininga išskirti tik centralizuotos šilumos vartotojus, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sakė, kad namų ūkiams, kurie šildosi dujomis ar elektra, kompensacijos yra didesnės nei bet kokia galima PVM lengvata.
Seimas taip pat balsuos, ar leisti gyventojams kompensacijas gauti iki šildymo sezono pabaigus jiems tokios paramos paprašius vieną kartą, o ne kas tris mėnesius, kaip yra dabar.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos numato, kad kompensacijos būtų skiriamos visam šildymo laikotarpiui, jeigu žmogaus prašymą gaus arba likus vienam mėnesiui iki sezono pradžios, arba vėliau, arba šildymo sezono metu.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad valstybės biudžetas dėl PVM lengvatos per 2022–2023 metų šildymo sezoną netektų apie 54 mln. eurų, o per 2023–2024 metų sezoną – dar apie 57 mln. eurų, su sąlyga, kad išliks tokios pat kainos, kaip 2023 metų pirmąjį pusmetį.
Siūloma, kad lengvata galiotų nuo 2022 ir 2023 metų spalio 1 dienos iki 2023 ir 2024 metų balandžio 30 dienos.
PVM tarifas centralizuotam šildymui gyventojams iš biudžeto buvo kompensuojamas ir nuo šių metų sausio iki žiemos šildymo sezono pabaigos – iki balandžio 30 dienos.
Dabar centriniam šildymui ir malkoms kūrenimui taikomas 9 proc. PVM.