"Šnekėjome apie tai, dėl ko ir kvietėmės, palietėme dvi temas - vadinamojo "Bank link" paslaugos kainos ir būtent atsiskaitymų kortelėmis arba kortelių aptarnavimo kainos", - po susitikimo trečiadienį sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Anot jo, šiuo metu vyrauja grynųjų atsiskaitymai, tik 20 proc. atsiskaitoma kortelėmis už prekes ir paslaugas. V. Vasiliauskas tokią situaciją pavadino absurdiška. Centrinio šalies banko vadovas neatmeta galimybės, kad jei prekybininkams su bankams susitarti nepavyks, savo dalį mažins Lietuvos bankas, o tada paaiškės, kas nenori judėti racionalių sprendimų link.
"Lietuvoje dabar labiausiai trūksta, matyt, tokio normalaus susikalbėjimo. Tai ir bandome padaryti. Jeigu nepavyks susikalbėti, tai mes irgi turime šiokių tokių instrumentų. Visų pirma mes taip pat dalyvaujame mokėjimuose. Esame pasiryžę mažinti savo dalį, savo kainą, kurią mes imame už mokėjimus, ir tada jau paliksime bankus ir prekybininkus vienus. Mes labai aiškiai pasakysime: "klausykite, mes savo dalį susimažinome, dabar jūs darykite kažkokius žingsnius". Jeigu ne, tai visuomenė pamatys, kas yra tie, sakykime taip, "negeriečiai", kurie nenori judėti link racionalių sprendimų", - dėstė V. Vasiliauskas ir pridūrė, kad Lietuvos bankas kai kurių subjektų atžvilgiu gali pradėti tyrimus.
V. Vasiliauskas negalėjo atsakyti, kiek procentinių punktų galėtų pigti tarpbankiniai atsiskaitymai Lietuvos bankui sumažinus savo dalį. Šiuo metu Lietuvos banko dalis tarpbankiniuose atsiskaitymuose sudaro 21 centą, o tai yra penktadalis visos atsiskaitymo sumos.
Kita vertus, Lietuvos banko vadovas sakė to nenorįs daryti, nes bankas tai darytų iš savo pelno, kuris atiduodamas į valstybės biudžetą.
"Aš tai sutikčiau daryti tik tuo atveju, jeigu pati industrija irgi pajudėtų link susitarimo su prekybininkais. Jeigu ne, tai aišku labai paprastas dalykas - mes sumažiname, jie ta dalimi irgi nusimeta. Ačiū, taip sakant, už galias. To tikrai mes nenorėtume", - dėstė V. Vasiliauskas.
Sutarta, kad kitas bankų ir prekybos bei paslaugų rinkos dalyvių susitikimas įvyks sausio pabaigoje atlikus "namų darbus".
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje atsiskaitymai kortelėmis yra apie 30 proc. mažesni. Tiesa, kokios to priežastys, V.Vasiliauskas negalėjo atsakyti.
Verslininkus stebina LB veiksmai
Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo taryba išplatintame pareiškime reiškia savo nuostabą pastarųjų dienų Lietuvos Banko (toliau – LB) veiksmais ir, siekdama konkrečios, o ne deklaratyvios veiklos ir realaus, o ne "menamo" darbo grupių kūrimo, pareiškia:
1. Kaip mums tapo žinoma, Lietuvos Bankas, sureagavęs į rinkoje kilusį šurmulį dėl įkainių už bankinius atsiskaitymus, šiandien kviečia pasitarimą dėl bankų kainodaros. Stebina, kad, pakvietę klausimą aštriai keliančią elektroninės prekybos asociaciją, gerbiami LB atstovai prisiminė tik stambius rinkos žaidėjus vienijančias Lietuvos prekybos įmonių asociaciją, Lietuvos naftos įmonių asociaciją bei Lietuvos bankų asociaciją, o pamiršo Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybą (LSVVT), kuri vienija smulkųjį verslą, turintį didžiausią skaičių pavienių, nepriklausančių centralizuotoms sistemoms atsiskaitymo taškų.
Būtent LSVVT nariai dėl plėšikiškos bankų politikos ir nedidelių savo verslo maržų dažniausiai priversti šalia prekystalio dėti kortelę “Atsiprašome, sumų iki 10 Lt kortele nepriimame”. Gi stambieji rinkos žaidėjai – Maxima, Rimi, Statoil, Lukoil, kurias vienijančių asociacijų LB klerkai nepamiršo pakviesti, turi pakankamai galios ir išteklių ir patys susitarti su bankais dėl tinkamų įkainių.
Keista, kai valstybė deklaruoja visomis išgalėmis skatinanti verslumą, o tuo pat metu valstybės institucija Lietuvos bankas pasitarti dėl įkainių pamiršta pakviesti smulkiuosius ir vidutinius verslininkus. Juk paprastai visi verslą pradeda būdami smulkūs.
Ne mažiau stebina ir tai, kad bankai, kviesdami žmones atsiskaityti kortelėmis, mesdami nemažus pinigus kortelinių atsiskaitymų reklamavimui, visai pamiršo... sumažinti tokių atsiskaitymų kainas.
2. Primename kad Lietuvos Bankas jau galėjo spręsti įkainių už atsiskaitymus klausimą ne deklaratyviais pasitarimais, o realia veikla. Apie tai buvo 2011 kovo mėn. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos pranešimas, 2011 kovo mėn. Latvijos priežiūros tarnybų sprendimas nubausti Latvijos bankus “už kartelinį susitarimą dėl mokėjimo kortelių ir bankomatų komisinių mokesčių ir tarifų", bei LSVVT 2011 m. gegužės mėn. kreipimasis į Lietuvos Banką bei Konkurencijos Tarybą, o taip pat 2011 m. rugsėjo mėn. visuomeninė akcija "Palaikome Lietuvos bankų veiklos tyrimą". Deja, nei iš vienos institucijos nei atsakymo, nei konkrečių veiksmų nesulaukta.
