Kol solidūs Lietuvos verslininkai kapanojasi sunkmečio bankrotuose, organizuotos nusikalstamos grupuotės lobte lobsta – užsienyje milžiniškus pelnus jiems krauna prostitutėmis įdarbintos lietuvės.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Šiaulių rinktinės operatyvininkai praeitą savaitę išaiškino grupuotę, kuri vertėsi prekyba žmonėmis. Užsienyje dirbti prostitutėmis nusikaltėliai verbuodavo nepilnametes lietuvaites. Anot specialistų, tai jau tapo šiurpia Lietuvos kasdienybe.
Nuo dokumentų klastojimo iki prekybos žmonėmis
„Viskas prasidėjo dar šių metų pradžioje, kai gavome informacijos apie grupę asmenų, kurie galimai užsiima lietuviškų asmens dokumentų gabenimu į užsienį ir taip aprūpina neteisėtai Vakarų Europoje gyvenančius trečiųjų šalių piliečius. Lietuvoje tai labai populiari veikla, jos mastas – milžiniškas“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė VSAT Šiaulių rinktinės vado pavaduotojas Gintautas Šarauskas. Anot jo, kiekvienais metais Lietuvoje prarandama, pavagiama apie 40 tūkst. asmens dokumentų, o iš neteisėtos apyvartos grąžinama vos 1 000. Taigi likusieji panaudojami nusikalstamais tikslais. „O ką jau kalbėti apie masiškai Lietuvoje klastojamas tapatybės korteles. Nusikaltėliai, įvaldę naująsias technologijas, jų „prikepa“ didžiulius kiekius. Tokių dokumentų kaina Lietuvoje svyruoja tarp 400–600 Lt, pasiekus užsienį vertė šokteli gerokai per 1 000 Lt, o juk jų savikaina – vos keletas litų. Kai uždirbami tokie pinigai, nenuostabu, kad kiekvienas „save gerbiantis“ Lietuvos miestas turi bent po vieną dokumentų klastotoją“, – ironizavo pareigūnas.
Tikrinant informaciją apie dokumentų klastotojus, tyrimo gijos netikėtai pasisuko kiek kita kryptimi: pareigūnai sužinojo, kad grupuotė ieško moterų ir nepilnamečių merginų prostitucijos verslui. O kad su pastarosiomis užsienyje nekiltų problemų, asmens dokumentuose jos būdavo pasendinamos.
Gauta informacija pasitvirtino, kai VSAT operatyvininkai kelyje Marijampolė–Suvalkai patikrinti sustabdė iš Lietuvos išvykstančius du automobilius: „Volkswagen Transporter“, vairuojamą 43 metų Kupiškio rajono gyventojo, ir „Nissan Sunny“, vairuojamą 35 metų moters. Su ja važiavo dar viena mergina. Pasieniečiai, patikrinę automobilius, mikroautobuse rado vairuotojo piniginę, kurioje buvo dvi suklastotos asmens tapatybės kortelės. Vienoje jų buvo įklijuota keleivės nuotrauka bei nurodyta, kad merginai yra 19 metų. Netrukus pasieniečiai išsiaiškino, kad mašinos keleivė iš tiesų yra penkiolikmetė kupiškietė. Ją buvo mėginta neteisėtai išvežti į Ispaniją, kur ji būtų priverstinai įdarbinta prostitute.
Nukentėjo ne viena
Paauglę už sienos vežusius Kupiškio rajono gyventojus pareigūnai uždarė į areštinę. Šiaulių miesto apylinkės teismas vyrą leido suimti trims, o moterį – dviem mėnesiams. Tačiau VSAT pareigūnai tęsė tyrimą ir Kupiškio mieste bei rajone atliko nemažai kratų. Jų metu rasta ir daugiau suklastotų dokumentų: draudimo liudijimų, įgaliojimų naudotis transporto priemonėmis užsienio šalyse. Vėliau Šiaulių rinktinės pareigūnai sulaikė dar du – 30 ir 35 metų – Kupiškio rajono gyventojus, tarpininkavusius ir padėjusius vykdyti nusikaltimą. Visų sulaikytųjų kupiškėnų kriminalinė praeitis itin spalvinga – pradedant teistumais už vagystes ir baigiant išžaginimais. Be to, Šiaulių rinktinės operatyvininkų žiniomis, kupiškėnų grupuotė turi nusikalstamų ryšių Italijoje ir Ispanijoje, užsiima veikla, susijusia su nelegalia užsieniečių migracija Vakarų Europoje, trečiųjų šalių piliečiams teikia suklastotus lietuviškus asmens dokumentus. Už padarytus nusikaltimus jiems gresia iki 12 metų nelaisvės.
G.Šarauskas VL prasitarė, kad šioje byloje yra nustatyta ir daugiau nukentėjusiųjų, ne tik išgelbėtoji penkiolikmetė. „Vienos jau buvo išvežtos į užsienį, kitas kėsintasi išgabenti arba jos buvo verbuojamos. Nuo šios grupuotės galėjo nukentėti dar bent keliolika merginų“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad VSAT Šiaulių rinktinėje tai bene stambiausias prekeivių žmonėmis sulaikymas per pastaruosius penkerius metus.
Važiuoja žinodamos pusę tiesos
Penkiolikmetę merginą, kol atliekami pirminiai tyrimo veiksmai, po apklausos pasieniečiai perdavė Lietuvos „Caritas“ atstovams. Anot G.Šarausko, taip elgiamasi norint išvengti tiek įtariamųjų, tiek artimųjų galimo poveikio. VSAT Šiaulių rinktinės vado pavaduotojo žiniomis, penkiolikmetės tėvai, nors ir turėjo šeimyninių nesutarimų su paaugle, apie dukros gabenimą į užsienį nieko nežinojo, tačiau pati mergina turėjo bent jau nutuokti, kur ir kokiu tikslu yra vežama.
„Informacijos, kuo jai teks verstis užsienyje, paauglė turėjo. Tik visą ar ne, sunku pasakyti. Manau ji žinojo, ką daro, tik gal rožinėmis spalvomis jai viskas buvo nupiešta, o nuvykus pasirodytų, kad viskas juoda“, – įtarė pareigūnas. Pasak jo, suteneriai, įkalbinėdami merginas vykti į užsienį, pabrėžia, kad nieko baisaus joms neteks daryti, kad viskas priklausys nuo jų pačių valios, tačiau tikrovė pasirodo visiškai kitokia. „Nuvažiavus iš merginų atimami asmens dokumentai, jos uždaromos kaip paukščiai į narvelį ir liepiama darbuotis. Moterims tenka aptarnauti net 20- 30 klientų per dieną!“ – pasakojo G.Šarauskas.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus pareigūnai VL sakė, kad dažniausiai iš Lietuvos išvykstančios merginos nutuokia apie tai, kokį darbą turės dirbti, o jei jos yra apgaudinėjamos, tai tik dėl tam tikrų detalių (dėl atlyginimo dydžio, dėl gyvenimo sąlygų, dėl darbo pobūdžio ir pan.). Dažniausiai merginoms siūlomi konsumatorės, go-go ar striptizo šokėjų, eskorto ir panašūs darbai, t. y. tokie, iš kurių akivaizdu, kad gali tekti papildomai užsiimti ir prostitucija.
Sutenerių taikiklyje – pažeidžiamiausios
Pastaruoju metu iš Lietuvos merginos daugiausia gabenamos prostitucijai į Vokietiją ir Jungtinę Karalystę. Kriminalistų duomenimis, už vieną merginą prekeiviai žmonėmis gauna apie 1 000 eurų pelno, tačiau, išnaudojant jas priverstiniam darbui, sumos būna žymiai mažesnės – nuo kelių šimtų litų. Prekeiviai nėra išrankūs merginų išvaizdai, bet dažniausiai taikosi į jaunas merginas, iš asocialių, neturtingų šeimų. Taip pat dažniau verbuojamos merginos, gyvenančios kaimo vietovėse, taigi turinčios mažiau informacijos. Paprastai jos būna be išsilavinimo, nemoka užsienio kalbų.
Kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus operatyvininkų duomenimis, į prekybos žmonėmis voratinklį dažniausiai įkliūva 18–30 metų lietuvės. Tačiau Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė sako, kad šiame „versle“ amžiaus cenzas neegzistuoja. „Skirtingų vyrų – skirtingas skonis. Tad užsienio klientus gali aptarnauti ir garbingo amžiaus moterys ir visiškai jaunos mergaitės. Pastaruoju metu pastebime, kad į sekso vergiją parduodamų merginų amžius sparčiai jaunėja. Jauniausia Lietuvos „Carito“ globotinė buvo vos 12 metų“, – pasakojo specialistė.
Pareigūnų nuomone, dažniausiai jaunos merginos sutinka darbuotis prostitutėmis tikėdamosi užsidirbti greitų ir lengvų pinigų. Tačiau K.Mišinienė sako, kad pasitaiko, kai to imasi mergaitės ir iš pasiturinčių, gerų šeimų, kurioms pinigų visai nestinga. „Tokiu atveju lemiamą vaidmenį sužaidžia paauglystė, kai padažnėja konfliktai šeimoje, norisi maištauti prieš suaugusiųjų pasaulį, būti savarankiškomis. Gudrūs verbuotojai, suteneriai tuo labai greitai pasinaudoja. Jie dažnai tampa „geraisiais priglobiančiais, suprantančiais ir užjaučiančiais draugais“, galinčiais pasiūlyti pastogę, valgį, gerą uždarbį ir galimybę gyventi nepriklausomai nuo tėvų ar valstybės institucijų. Šiuo metu Lietuvoje labai populiaru tapo pabrėžti, kad save realizuoti ir tapti asmenybe galima „pardavus“ savo išorinį grožį. Todėl nenuostabu, kad prekyba žmonėmis vis dažniau siejama su mados ir grožio pramone, o nusikaltimai neretai vykdomi prisidengus modelių agentūromis“, – VL sakė K.Mišinienė ir pridūrė, jog ypač jaunos į prostituciją įtrauktos merginos patiria neišgydomų psichologinių sužalojimų.
Sunkmečio grimasos
Nors policijos suvestinės rodo, kad prekybos žmonėmis mastas Lietuvoje mažėja, tačiau praktiškai nejaučiama jokių situacijos pagerėjimo ženklų. Lietuvos „Carito“ specialistė VL pabrėžė, kad vien šiai organizacijai kasmet tenka globoti maždaug tiek pat nukentėjusių moterų – vidutiniškai po 100 per metus. Be abejo, tai tik maža dalis visų prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukų, vienokiu ar kitokiu būdu grįžusių atgal į Lietuvą. Tačiau, anot K.Mišinienės, ir jų pakanka, kad matytume, kaip ekonominio sunkmečio akivaizdoje keičiasi prekybos žmonėmis „veidas“: „Šiuo metu dažniau į prostituciją parduodamos merginos iš rizikos šeimų, atsidūrusios sudėtingose gyvenimo situacijose, kai joms šiuo – krizės – laikotarpiu žūtbūt reikia pragyventi. Dažnai tai būna bedarbės vienišos mamos, turinčios priklausomybių. Jos bet kur važiuos, bet ką darys ir bet kuo pasitikės, kad tik išeitų iš nepakeliamos padėties“, – kalbėjo K.Mišinienė.
Anot jos, tiek prekybą žmonėmis, tiek prostituciją palaiko poreikis ir ekonominis skurdas. „Klientui juk tas pats, ar jį aptarnauja prostitutė savo noru, ar tai prekybos žmonėmis auka. Jam tiesiog reikia paslaugos. Be to, ne vienam vyrui tik dar labiau užkaista kraujas, kai mergina priešinasi, verkia. Tai yra baisus, iškrypėliškas smurto pasaulis. Moteris jame palaužiama jau pirmomis dienomis. Visuomenė turi pagaliau suprasti, kad nė vienai merginai tai nėra malonumas. Kol jos duoda naudos, tol iš jų spaudžiami syvai. Ir tik tada, kai moterys lieka niekam nebetinkamos, kai be alkoholio nebegali praleisti nė dienos, psichologiškai nebepakelia tokio gyvenimo, jas tiesiog išmeta. Tai negailestinga mašina, ištisa industrija ir labai stipriai suręstas verslas“, – pabrėžė pokalbininkė.
Virginija Mačėnaitė
