prekyba žmonėmis

„Surogatinės motinos“ terminą tenka išgirsti vis dažniau, kadangi kai kuriose šalyse tai jau yra įprasta praktika, suteikianti galimybę turėti vaikų tiems, kas negali jų susilaukti. Vis tik Lietuvoje tai yra visiškai uždrausta ir netgi atsivežus tokį vaiką iš užsienio su oficialiais dokumentais galima pakliūti už grotų. Viena lietuvių pora, negalinti susilaukti savo vaikų, papasakojo, kad nuvyko į Filipinus ir ten sudarė sutartį su surogatine motina, kuri nešioja jų kūdikį.

Praėjusiais metais Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo neeilinę bylą – penki asmenys buvo nuteisti dėl prostitucijos organizavimo, disponavimo narkotikais turint tikslą juos platinti ir kontrabandos. Narkotikus nusikaltėliai platino neeiliniu būdu – transportavo aukų skrandžiuose. Vos prieš savaitę šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas nusikaltėlių nepagailėjo – bausmės nebuvo sušvelnintos, o penki nusikaltėliai siunčiami už grotų.

Šiaulietis Gediminas Darkintis verbuodamas vaikų globos namų auklėtinius siekė atimti jų išmokas, o vėliau du jaunuolius išvežė į Angliją dirbti vergiškomis sąlygomis. Tačiau vėliau pradėta baudžiamoji byla pasibaigė G. Darkinčio naudai – teisėsauga prekybos žmonėmis neįžiūrėjo. Panašu, jog G. Darkintį išgelbėjo netradicinė priemonė – jo gynėjų į teismo salę sukviesti liudytojai, kurie su šia byla buvo menkai susiję, tačiau teisme suko šiauliečiui naudingą melodiją.

Dar pilnametystės nesulaukę vaikų namų auklėtiniai tapo ne kartą teisto šiauliečio aukomis – išnaudotojas Lietuvoje išgrobė pažeidžiamų jaunuolių išmokas, o vėliau juos išvežė į Angliją dirbti, pasiimdamas didžiąją dalį atlyginimo sau. Visgi Lietuvos teisėsaugai šie nusikaltimai nepasirodė tokie jau baisūs – net ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prekybos žmonėmis neįžvelgė. Šiaulietis buvo pripažintas kaltu tik dėl išmokų grobimo ir atsipirko nedidele bausme.

Nepaisant keičiamų nukentėjusiųjų parodymų, dviejų vogti į Vokietiją išvežtų jaunuolių byla Kauno apygardos teisme pajudėjo iš mirties taško. Šios bylos nagrinėjimo metu, kitoje byloje prekyba žmonėmis kaltinami vyrai buvo nuteisti poveikio darymu aukai ir sveikatos sužalojimu. Tad ir pagrindinėje byloje, teismui neliko abejonių, jog nusikaltėliai verbavo jaunuolius.

Kauno apygardos teisme pradėjus nagrinėti rezonansinę trijų druskininkiečių, kaltintų prekyba žmonėmis bylą, bene iš karto susidurta su sunkumais. Teisėjams beliko gūžčioti pečiais, kai staiga abu nukentėjusieji iš esmės pakeitė parodymus. Kaip vėliau paaiškėjo, aukos patyrė smurtą iš prekyba žmonėmis kaltintų recidyvistų – surengta ir kraupi egzekucija. Visgi, pirmosios instancijos teismas patikėjo recidyvistų pasakojimais ir juos pilnai išteisino.

Daugelio sąmonėje Druskininkai turbūt žinomi kaip kurortinis miestas, su organizuotu nusikalstamumu turintis mažai ką bendro. Visgi būtent du jauni druskininkiečiai tapo prekybos žmonėmis aukomis – vienam iš jų buvo vos šešiolika metų. Tapę išnaudotojų aukomis, jie buvo prievarta išvežti į Vokietiją ir priversti vogti išnaudotojų naudai – prekyba žmonėmis apkaltinti druskininkiečiai teisme ėjo iki galo ir galiausiai buvo nuteisti realia laisvės atėmimo bausme.

Pernai dėl prekybos žmonėmis pradėta 13 naujų ikiteisminių tyrimų, daugiausia išnaudojamų asmenų – iš Lietuvos, tačiau ne visos šalies savivaldybės turi galimybių suteikti jiems pagalbą, rodo apžvalga. Vidaus reikalų ministerijos parengtoje 2023-iųjų kovos su prekyba žmonėmis situacijos Lietuvoje apžvalgoje nurodoma, kad septyniuose ikiteisminiuose tyrimuose prekyba žmonėmis vyko šalies viduje.

Kauno apygardos teisme nagrinėjama neeilinė byla – prekyba žmonėmis ir kitais nusikaltimais kaltinami Jogirdas Ramanauskas ir Andrius Milevičius savo reikmėms verbuodavo ir vėliau išnaudodavo senjorus. Šiandien paaiškėjo, jog prieš savo valią senjorus jie laikydavo ne tik Utenos rajone esančioje sodyboje, bet ir nuomojamame bute Kaune, kur taip pat siekė išvilioti iš jų socialines išmokas. Šios detalės paaiškėjo pirmadienį, liudytojų apklausos metu.

Už prekybą žmonėmis, bei kitus sunkius nusikaltimus teisiami Jogirdas Ramanauskas ir Andrius Milevičius buvo sukūrę neeilinę schemą – verbavo neįgalius, nuo narkotikų ar alkoholio priklausomus, ar kitaip socialiai pažeidžiamus vyresnio amžiaus žmones tam, kad vėliau galėtų jais pasinaudoti. Iš nukentėjusiųjų buvo atimamos socialinės išmokos, jie dirbo darbus, jų vardu sudaromos sutartys, iš kurių naudą gaudavo įtariamieji.

Iki šiol neretai manoma, jog prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa moterys, ypač besiverčiančios prostitucija. O realybė iš tiesų yra kitokia – socialinių darbuotojų ir kitų ekspertų vertinimu, aukomis iš tiesų dažniau tampa socialiai pažeidžiami vyrai.

Prekyba žmonėmis – viena žiauriausių nusikaltimų formų, neretai vadinama modernia vergove. Vis dažniau į interneto erdvę persikeliantys išnaudotojai verbuoja socialiai pažeidžiamus asmenis atlikti sunkius nusikaltimus. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė atskleidė, jog kasmet pradedami keli nauji tyrimai, kuomet prekyba žmonėmis vyksta būtent tam, kad aukos būtų išnaudojamos nusikaltimų darymui.

Bet kuris asmuo, atsidūręs jam nepažįstamoje aplinkoje, gali tapti prekybos žmonėmis – priverstinės prostitucijos, darbinio išnaudojimo, priverstinio nusikaltimų darymo ar elgetavimo – auka. Siekiant suteikti reikiama pagalbą ir kovoti su prekyba žmonėmis, šiandien Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) iniciatyva sostinės centre duris atvėrė „Prekybos žmonėmis parduotuvė“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį kaltais dėl prekybos žmonėmis organizuotoje grupėje pripažino penkis asmenis ir skyrė jiems 4,5 – 6 metų laisvės atėmimo bausmes. Šioje byloje nuteisti keturi broliai Šestakovai ir Vytautas Vaišvilas.

Per pastaruosius metus įvykus kelioms didelio masto dingusių žmonių paieškoms bei dažnai socialinėje erdvėje matant gyventojų pagalbos šaukimąsi dėl be žinios dingusių artimųjų, gali atrodyti, kad tokių atvejų – vis daugiau. Nors neretai paieškų rezultatai būna teigiami, tačiau netrūksta situacijų, kai žmonės būna įviliojami į prekybą žmonėmis, būna išvežti ir įkalinti arba tiesiog savo noru pradangina save ir niekada nebepasirodo artimiesiems.

Ketvirtadienį pasaulyje devintą kartą minint Maldos ir apmąstymo apie prekybą žmonėmis dieną, organizacija „Caritas“ apžvelgs šių nusikaltimų mastą, aptars prevencijos būdus.  „Mažinti nukentėjusiųjų stigmatizavimą ir apsaugoti pažeidžiamus asmenis nuo galimo išnaudojimo – bendras Bažnyčios, valstybės ir nevyriausybinių organizacijų tikslas.

Melais į Klaipėdą priviliotą ukrainietę trys uostamiesčio gyventojai privertė teikti seksualines paslaugas. Nusikaltėliai nubausti, o nukentėjusi moteris grįžo į Ukrainą. Tai toli gražu ne pirmas toks atvejis. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė paaiškino, kokie prostitucijos aukų likimai, ir kaip atrodo prievarta, kurią jos išgyvena.

Vanessos Forero mamos Marinos Chapman vaikystė buvo keista ir sukrečianti, nes ji buvo pagrobta, parduota prekeivių žmonėmis gaujoms ir palikta Kolumbijos atogrąžų miškuose, kur, jos teigimu, ją užaugino beždžionės. Vanessai Forero buvo vos septyneri, kai ji suprato, kad jos mama labai skiriasi nuo visų kitų. Kai pradinėje mokykloje nuskambėdavo paskutinis skambutis, vaikai išbėgdavo į lauką, kur prie vartų jų laukdavo tėvai.

Merginas internetiniam bendravimui samdę, o vėliau grasinimais vertę apsinuoginti šiauliečiai teisingai nubausti už prekybą žmonėmis, nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Šią savaitę Strasbūro teismas priėmė atitinkamą sprendimą byloje pagal nuteistųjų skundą.

Per penkerius metus Lietuvoje prekybos žmonėmis aukomis pripažinta apie pusantro šimto žmonių, tačiau realūs skaičiai gali būti gerokai didesni, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Kalbant apie asmenis, kurie yra pripažinti (aukomis – BNS), jų yra 148, – žurnalistams antradienį Vilniuje sakė ministrė. – Jei žiūrėtume į Europos Sąjungą, per metus yra pripažįstama nukentėjusiaisiais maždaug 7 tūkst. asmenų.

Minint Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis dieną, Vidaus reikalų ministerija organizuoja konferenciją „Šiuolaikinės vergovės spąstai: tikri liudijimai ir institucijų patirtis keičiant situaciją“. Europos Sąjungos (ES) duomenimis, kasmet ES užregistruojama apie 7 tūkst. prekybos žmonėmis aukų. Tikėtina, kad tikrasis aukų skaičius yra daug didesnis, nei rodo pateikti duomenys, nes daugelis aukų lieka neatpažintos.

Oro uoste visada netrūksta veiksmo, čia šurmuliuoja smagūs poilsiautojai, tačiau ne visi į oro uostą atvyksta savo noru – taip gali būti išgabenamos ir prekybos žmonėmis aukos. Tad oro uoste pastebėję tai nedelskite ir nelikite abejingi. Vilniaus oro uostas socialiniuose tinkluose pasidalino kreipimusi į keliautojus su prašymu pastebėjus kelis dalykus nelikti abejingais.

Ukrainoje sulaikius įtariamąjį prekyba vaikais į ES valstybes, o šios šalies pareigūnams pareiškus, kad turi informacijos dėl galimos prekybos organais, socialiniuose tinkluose kai kurie vartotojai puolė kaltinti visus ukrainiečius ar pačią valstybę. Tačiau prekyba vaikais ar prekyba žmonių organais nėra kažkoks Ukrainos išskirtinumas, ši problema, deja, aktuali daugelyje pasaulio šalių.

Užkarpatėje (Ukraina) buvo sulaikytas vyras, įtariamas prekyba vaikais tolimesnei organų prekybai organais. Skelbiama, kad jam jau buvo pavykę įgyvendinti mažiausiai tris sandorius. Kas nutiko tiems vaikams, nėra žinoma. Ukrainos žurnalistas Vitalijus Glagola birželio 24-ąją paskelbė, kad pasienyje su Slovakija Ukrainos teisėsaugininkai sulaikė įtariamąjį prekyba vaikų organais.

Alytuje sučiuptos prostitucija besiverčiančios moterys. Tarp jų buvo ir užsieniečių, ir lietuvių. Moterys į policijos rankas pakliuvo manydamos, kad sulauks klientų, praneša Alytaus pareigūnai. Šiemet, kaip ir kasmet, Alytaus apskr. VPK prisideda ir aktyviai dalyvauja prie Europoje organizuojamos tarptautinės priemonės, skirtos nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, išaiškinimui, prevencijai ir kontrolei.

Aleksandrui Otdelnovui priklausė neįprastas turistų traukos objektas – kontrabandos muziejus. Kontrabanda per jo gimtąją Odesą plūsta dar nuo XVIII a. Iki muziejaus užsidarymo dėl COVID-19 pandemijos, muziejuje buvo eksponuojami patys įvairiausi objektai: nuo perlų ir pistoletų, slapčia įvežtų į imperinę Rusiją, iki modernesnio grobio. Tada 2022 m. vasario mėnesį prasidėjo karas. „Uostas nustojo veikti, ir viskas sustojo“, – „The Economist“ pasakojo A. Otdelnovas.

Atskleista visa tiesa apie gilią Lietuvos žaizdą. Nepaisant tragiškų sekso darbuotojų išgyvenimų, pirkėjų noras patenkinti lytines aistras neslopsta, o paklausa vis auga. Lietuvoje prostitucija sėkmingai plinta internete, o lytinį aktą dažniausiai galima nusipirkti didžiuosiuose miestuose. Nuo seksualinio išnaudojimo kenčiančios moterys bėga su vaikais nuo karo, bet kartais Lietuvoje pakliūva į sutenerių pinkles.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai sausio mėnesio gale atliko plataus masto sulaikymo veiksmus skirtinguose Lietuvos miestuose, kurių metu išaiškintas prostitucijos ir sąvadavimo tinklas. Įtariama, kad šis prostitucijos tinklas veikė visoje Lietuvoje, seksualinės paslaugos galimai buvo teikiamos Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio ir Marijampolės miestuose.

Rumunijos teismas trečiadienį vėl pratęsė prieštaringai vertinamo interneto veikėjo Andrew Tate'o įtariamo prekyba žmonėmis, išprievartavimu bei nusikalstamos grupuotės kūrimu, ir jo brolio Tristano suėmimą. 36 metų A. Tate'as ir 34 metų jo brolis Tristanas buvo suimti gruodžio pabaigoje, o nuo to laiko Rumunijos teisėjai kas mėnesį vis pratęsdavo jų sulaikymą.

Teismas tenkino Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti sprendimą į laisvę paleisti dėl prekybos žmonėmis nuteistą M. B. Teismui tenkinus prokuroro prašymą, nuteistasis privalės likusią bausmės dalį atlikti įkalinimo įstaigoje, penktadienį pranešė prokuratūra.

Šiaulių apygardos teismas paskelbė išteisino prekyba žmonėmis kaltinus keturis vyrus, tačiau baudas jiems skyrė už disponavimą svetimais dokumentais ir kitus nusikaltimus, trečiadienį pranešė teismas.

Lietuvoje – daugiau nei 70 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Ne visiems gyvenimas mūsų šalyje it rožėmis klotas – nevyriausybinės organizacijos (NVO) nuolat sulaukia signalų, kad į šiuos itin pažeidžiamus asmenis nusitaikė prekeiviai žmonėmis, pigios darbo jėgos ieškantys darbdaviai. Valstybinė Darbo inspekcija (VDI) naujienų portalui tv3.lt pateikia liūdną statistiką – daugiau nei 21 procentas nelegaliai dirbusių asmenų yra ukrainiečiai.

Prekyba žmonėmis – ne tik už jūrų marių, šie nusikaltimai plinta ir Lietuvoje, sako prokuroras Ruslanas Ušinskas. Šalyje išnaudojami užsieniečiai, o lietuviai vežami į Britų salas arba Skandinaviją, kur dirba priverstinai. Prekeiviai žmonėmis tautiečius verbavo Klaipėdoje, o vėliau vertė daryti nusikaltimus – vogti ar net platinti heroiną. Tuo tarpu Lietuvoje verda kitokių formų išnaudojimas.

Teisėsauga ir nevyriausybinės organizacijos po padidinamuoju stiklu stebi Klaipėdą. Nusikaltėliai uostamiestyje verbavo žmones ir vieną po kito vežė priverstiniam darbui į užsienį. Keliems laimingiesiems pavyko ištrūkti iš išnaudotojų gniaužtų. Grįžę į Lietuvą jie papasakojo sukrečiančių istorijų. Aiškėja, ką Jungtinėje Karalystėje su jais išdarinėjo prekeiviai žmonėmis.

Angelika Larionova pradėjo įtarti, kad kažkas yra ne taip, kai pirmą kartą pamatė savo naujuosius namus – pilkšvai rudą apgriuvusį statinį industriniame parke. Nuo sienų trupėjo tinkas, o langus dengė kartono lakštai, kad niekas negalėtų pamatyti, kas vyksta viduje. Prisimindama šį momentą, A. Larionova sako, kad jau tuomet ji norėjo apsisukti ir išeiti.

Sukčiai ir toliau miklina pirštus – moterys praneša apie naują apgavikų veikimo schemą. Internete plinta darbo skelbimai, kur merginoms nuo 18 metų siūlomas tūkstantinis atlygis mainais į erotines fotografijas. Nuo sukčių nukentėjusi mergina įspėja, kad susigundymas lengvu uždarbiu gali liūdnai baigtis – moterys gali būti įtrauktos į šantažo, pinigų plovimo arba prekybos žmonėmis liūną. Bėda ta, kad duomenys apie tokio pobūdžio sukčiavimus policijos nepasiekia.

Įtariama, kad 36 metų trijų vaikų motina skelbėsi parduodanti savo berniuką, kad padengtų skolas. Moteris buvo suimta įtarus, kad ji pardavė savo septynerių metų sūnų nepažįstamiems asmenims už 4000 svarų sterlingų (apie 4740 eurų). Moteris Nargizos vardu buvo sulaikyta pagal Rusijos įstatymus dėl prekybos vaikais. Moteris buvo sulaikyta Labdaros organizacijos „Alternativa“, kovojančios su vergove, savanoriai, atsiliepdami į moters skelbimą, apsimetė pirkėjais.

Kasdien registruojama šimtai nusikaltimų, tačiau egzistuoja požeminis, plika akimi nematomas kriminalinis pasaulis. Jame verda prekyba žmonėmis, klesti moderni vergija ir išnaudojimas. Tikrų nusikalstamumo mastų niekas nežino, bet Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė pripažįsta: šios bėdos Lietuvą kankina jau seniai.

Kol iš Ukrainos bėga milijonai, prekeiviai žmonėmis trina rankas ir spendžia spąstus. Nusikaltėliai puikiai išmano teisines kiekvienos valstybės spragas ir jomis pasinaudoja, kad įtrauktų karo pabėgėlius į prostitucijos ar nelegalaus darbo liūną. Lietuvoje galiojanti tvarka stato ukrainiečių moteris ir vaikus į keblią padėtį – jie gali lengvai tapti prekybos žmonėmis taikiniu.

Antradienį pasklido žinia, kad Medininkuose dirbęs psichologas įtariamas naudojęs seksualinę prievartą prieš migrantus. Aiškėja, kad nuo šio asmens galimai nukentėjo grupė migrantų vyrų. Kovos su prekyba žmonėmis centro vadovei įtarimų kelia psichologo ankstesnė darbinė veikla – esą jis dirbdavo su vaikais švietimo įstaigose, dalyvaudavo nepilnamečių apklausose.

Kolumbietė Lietuvoje atsidūrė ne savo noru. Moteris pateko į prekybos žmonėmis verslo spąstus ir čia buvo parduota kaip prostitutė. Viena didžiausių moters nelaimų jai atnešė kai ką gero – kūdikį, tačiau jis iš jaunos kolumbietės buvo atimtas. Kadangi pati moteris nekalba lietuviškai, jai nusprendė padėti jos pažįstama Hordana, kuri kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“. Hordana teigė, kad nei ji, nei pati vaiko mama nesupranta, kodėl ir kuriam laikui jis pateko į Lietuvos valstybės globą.

Europos Sąjungos aukšto rango pareigūnė antradienį įspėjo, jog blokui reikia užtikrinti, kad iš Ukrainos bėgantys nelydimi vaikai netaptų prekybos žmonėmis aukomis. „Mums reikia žinoti, kad yra žmonių, nusikaltėlių, galinčių bandyti pasinaudoti šia situacija“, – Europos Parlamentui Strasbūre sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson. „Yra didžiulė rizika, kad nelydimi vaikai taps prekybos aukomis“, – pažymėjo ji.

Ant teisiamųjų suolo sėdę trys Čekijos piliečiai griežtai neigia kaltinimus prekyba žmonėmis. Daugybę metų vasaromis Šventojoje veikusius atrakcionus valdžiusi šeima tikina, kad teisėsaugos rankomis su jais susidorojo ir iš Lietuvos išstūmė konkurentai. Klaipėdos apygardos teismas pradėjo nagrinėti trims Čekijos piliečiams iškeltą baudžiamąją bylą. Prekyba žmonėmis organizuotoje grupėje kaltinamas 44 metų Františekas Kolomazničekas, 41 metų jo žmona Marta ir 20-metis sūnus Františekas.

Lietuvoje duoną užsidirbantys užsieniečiai neretai pakliūva į išnaudotojų pinkles. Su nežmogiškomis darbo sąlygomis susiduria tūkstančiai imigrantų, kurių pagalbos šauksmas – vos girdimas. Deja, Lietuvos teisinė sistema nepajėgi nubausti žmonių išnaudotojų – ikiteisminiai tyrimai dažnai nutraukiami, o už grotų atsiduria tik vienetai. Žmogaus teisių forumo diskusijoje buvo kalbama apie Lietuvoje gajų darbuotojų ir užsienio išnaudojimą.

Baimė ir nežinomybė, sveikatai ar net gyvybei pavojingos seksualinės praktikos – tai žmogaus, įkliuvusio į prostitucijos liūną, realybė. Nepaisant tragiškų sekso darbuotojų išgyvenimų, pirkėjų noras patenkinti lytines aistras neslopsta, tad paklausa vis auga. Lietuvoje prostitucija sėkmingai plinta internete, o lytinį aktą dažniausiai galima nusipirkti didžiuosiuose miestuose.

Virtualioje erdvėje merginą seksualiai išnaudojęs biržietis pripažintas kaltu dėl prekybos žmonėmis. 24 metų biržiečiui S. Z Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu trečiadienį skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, pranešė šios bylos tyrimui vadovavusi prokuratūra.  Nuteistasis taip pat turės nukentėjusiajai sumokėti 5 tūkst. eurų už patirtą neturtinę žalą.

Kaune nuteisti paauglį iš Lietuvos užverbavę ir vagystėms į Italiją išvežę du lietuviai. Nepaisant to, kad pats nukentėjusysis teigė savo noru vykęs vykdyti nusikaltimų, teismas pripažino asmenis kaltais dėl vaiko pardavimo. Jiems abiem paskirta identiška laisvės atėmimo bausmė – 3 metai už grotų. Tiesa, už šį nusikaltimą Lietuvoje gresia įkalinimas iki 12 metų, tačiau teismas prekiautojams vaiku paskyrė mažiausią įmanomą bausmę. Tačiau taškas šioje istorijoje dar nepadėtas.

Neretai savo gimtojoje šalyje norimo darbo neatrandantys piliečiai bando ieškoti laimės svetur. Skelbimų tinklalapiuose ir įvairiose socialinių tinklų grupėse – pilna pasiūlymų dirbti Norvegijoje, Anglijoje ar kitose šalyse, kad net akys raibsta nuo pasiūlos. Visgi ne visada viskas taip gražu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: užsienyje neretai galima pakliūti į prekybos žmonėmis tinklą.

Remiant Europolui 2021 m. gegužės 31 – birželio 6 d. Europoje buvo vykdoma tarptautinė jungtinė operacija (angl. Joint Action Days (JAD), kuri skirta nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis ir priverstiniu darbu, išaiškinimui, prevencijai ir kontrolei. Operacija įgyvendinta Europos tarpdisciplininės nusikalstamumo grėsmių platformos (angl. European multidisciplinary platform against criminal threats) – EMPACT – rėmuose.