Kredito istorija – informacija apie asmens prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą per pastaruosius dešimt metų. Ją turi visi nuo 18 metų Lietuvos gyventojai. Svarbiausia tai, kad kredito istorija gali turėti tiesioginę įtaką mūsų finansiniam gyvenimui. Deja, ne visuomet pačią maloniausią.
Pradėkime nuo to, kad kredito istorijoje kaupiami tiek teigiami, tiek neigiami faktai apie gyventojų finansinius įsipareigojimus. Šie duomenys saugomi kreditų biure. Jam informaciją teikia finansų, telekomunikacijų, draudimo, komunalinių paslaugų ir kitų šalies sektorių įmonės. Tokiu būdu rinkos dalyviai siekia užtikrinti atsakingą skolinimą ir skolinimąsi.
Įrašai apie pradelstas skolas – neišgaruoja
Panagrinėkime, kaip tai veikia realiai. Pavyzdžiui, gyventojas laiku nemoka bankui įmokų už savo pasiimtą kreditą. Iš pradžių, bankas įspėja klientą apie uždelstą mokėjimą. Jeigu asmuo nepadengia įsiskolinimo, tuomet informacija perduodama kreditų biurui. Kuomet minėtas gyventojas kreipsis į išperkamosios nuomos bendrovę, norėdamas išsimokėtinai įsigyti vieną ar kitą prekę, jos atstovai, gavę asmens sutikimą, patikrins jį kreditų biuro sistemoje ir pamatys, kaip jis iki šiol vykdė savo finansinius įsipareigojimus. Tai gali lemti, kad arba išperkamosios nuomos sutartis su gyventoju iš viso nebus sudaryta, kol jis nepadengs pradelsto mokėjimo. Tačiau ir šiuo atveju palūkanos gyventojui gali būti didesnės.
Tas pats principas galioja ir kalbant apie skolinimąsi bankuose ar vartojimo kreditų įmonėse, ir perkant telekomunikacijų bendrovių paslaugas. Spręsdami, ar gyventojas gali įsigyti brangų telefoną ar kompiuterį lengvatinėmis sąlygomis, tikrina, kaip jis iki to laiko vykdė savo finansinius įsipareigojimus. Tikriausiai nereikia net sakyti, kad neatsakingas elgesys šioje srityje mažina galimybes gauti paslaugas palankiomis sąlygomis, gauti lankstesnius reikalavimus užstatui, mažesnį pradinės įmokos dydį ir kt.
Ypač svarbu pabrėžti tai, kad įrašai asmens kredito istorijoje niekur nedingsta. Informacija apie nepadengtą pradelstą skolą kreditų biure saugoma visą asmens gyvenimą, kol jis uždelsto mokėjimo nepadengia ir dar dešimt metų po to, kai skola yra padengta. Kitaip tariant, laiku nesumokėta skola ar įmokos gali ilgam apsunkinti gyventojo galimybes skolintis bei įsigyti prekes ir paslaugas išsimokėtinai.
Kreditų biuras atspindi visų nuo 18 metų Lietuvos piliečių kredito istoriją. Net ir tokiu atveju, jeigu kreditų biure nėra informacijos apie asmens uždelstus mokėjimus, tai yra faktas rodantis, kad asmuo tikriausiai įsipareigojimus vykdo laiku ir jo kredito istorija yra tvarkinga.
Kaip žinoti, kad skola nepakiš kojos?
Neretai tenka susidurti su nuomone, kad nedidelė suma „rimta“ skola negali būti, todėl ir ją padengiant nėra ko skubėti. Tačiau iš tikrųjų uždelstas net ir kelių dešimčių litų prasiskolinimas gali sukelti kliūčių imant kreditą ar įsigyjant prekes bei paslaugas išsimokėtinai. Tokiais atvejais norėdamas apsidrausti kreditorius gali bloginti kreditavimo sąlygas. Pavyzdžiui, 50 litų skola gyventojui gal ir nesutrukdys gauti stambios paskolos iš banko, tačiau ji gali lemti didesnes palūkanas arba trumpesnę kreditavimo sutartį, o tai reiškia didesnes įmokas kas mėnesį.
Kitas pavyzdys, jeigu minėtą sumą gyventojas yra pradelsęs sumokėti vienam mobiliojo ryšio operatoriui, jo galimybės pasirašyti naują ilgalaikę sutartį su kitu operatoriumi – sunkiau įmanomos.
Net ir gavus kreditą, pavydžiui kreditinę kortelę, nederėtų pamiršti laiku mokėti įmokas už kitas paslaugas. Pavyzdžiui, gyventojas delsia atsiskaityti už komunalines ar kitas paslaugas. Bankai, pagal jiems nustatytas taisykles, privalo ir toliau rūpintis, koks yra jų klientų mokumas. Todėl, atsiradus neigiamų įrašų kredito istorijoje, bankas gali būti priverstas mažinti kredito limitą.
Atsitinka ir taip, kad gyventojai pamiršta laiku įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus. Kaip žinoti, ar toks faktas nepakenks jų kredito istorijai?
Pirmiausia, žmogus gauna iš banko ar kitos institucijos pranešimą apie susidariusią skolą ir jei ją padengia iki pranešime nurodyto termino, institucija duomenų apie asmens įsiskolinimą neperduoda kreditų biurui.
Neigiama kredito istorija susiformuoja, jeigu asmuo delsia padengti įsiskolinimą nuo 30 iki 60 dienų. Tad žmogus, padengęs savo skolą per 30 dienų nuo pranešimo apie ją išsiuntimo, gali būti tikras, kad neigiamo įrašo apie ją kreditų biure neatsiras. Kita vertus, šiuo atveju visada geriausia laikytis principo „kuo greičiau, tuo – geriau“.
Bankai, telekomunikacijų kompanijos, komunalines ir kitas paslaugas teikiančios įmonės įspėjimus apie susidariusią skolą įprastai informuoja raštu. Pasitaiko, kad toks laiškas gali dėl įvairių priežasčių pasimesti ar nepasiekti gavėjo dėl pasikeitusio jo adreso. Kaip būti tikram, kad toks techninis nesklandumas nepakenks gyventojo kredito istorijai?
Vakarų šalyse jau senokai įprasta, kad gyventojai nuolat patys stebi asmeninės kredito istorijos duomenis ir pagal tai koreguoja savo finansinį elgesį. Lietuvoje ši praktika tik įsitvirtina.
Asmeninės kreditų istorijos duomenys Lietuvos gyventojams šiuo metu prieinami specialioje interneto sistemoje „Manocreditinfo.lt“. Vieną kartą per metus jie šia sistema gali pasinaudoti nemokamai: sužinoti savo dešimties metų pradelstų skolų istoriją, esamus pradelstus įsiskolinimus ir kokios įmonės per pastaruosius dvejus metus domėjosi jų kredito istorija.
Be to, besinaudojantys sistema gyventojai elektroniniu paštu iš karto informuojami apie bet kokius jų kredito istorijos pokyčius – tiek apie naujai užfiksuotas pradelstas skolas, tiek apie jų mokėjimo terminus. Tai padeda išvengti ir nemalonių nesusipratimų, pavyzdžiui, kai kreditorius pateikia klaidingą informaciją apie asmens skolą. Pranešus apie tai kredito biuro atstovams, tikrovės neatitinkantys duomenys iš sistemos pašalinami.
Skolininkus sistemoje talpina ir gyventojai
Gyventojai kreditų biure ne tik gali pasitikrinti kredito istorijos duomenis, bet ir talpinti informaciją apie savo skolininkus, taip užkirsdami kelią jiems toliau neatsakingai skolintis. Anksčiau tokią galimybę turėjo tik juridiniai asmenys.
Kreditų biure galima paskelbti informaciją tiek apie prasiskolinusius asmenis, tiek apie įmones. Tiesa, gyventojas privalo turėti vieną kurį nors iš skolą įrodančių dokumentų. Tai gali būti banko išrašas, vekselis, skolos lapelis ar sutartis ir pan. Taip pat verta pabrėžti, kad duomenų talpinimas į kreditų biurą yra griežtai reglamentuotas, o už neteisingą informaciją apie skolininką atsako ją pateikęs asmuo.
„Manocreditinfo.lt“ duomenimis, per pastaruosius ketverius metus gyventojų, kurie turi arba turėjo įrašą kredito istorijoje apie pradelstą mokėjimą, padidėjo apie 2,5 karto ir dabar jų skaičius siekia 695 tūkst. Šiuo metu įrašą apie nepadengtą pradelstą skolą turi apie 228 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Jeigu informacija apie gyventojo skolą visgi pateko į kredito biuro sistemą, delsti jos padengti taip pat nereikėtų. Kuo ilgiau tai užtrunka, tuo blogesnę įtaką daro asmens kredito istorijai. Taip pat svarbu neužmiršti, kad beveik visada nuo pradelsto privalomo mokėjimo skaičiuojami delspinigiai, kurie palaipsniui „augina“ įsiskolintą sumą.
Marius Zaikauskas, asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ projekto vadovas
