kredito istorija

Kada imame vartojimo paskolą? Dažniausiai tai būna situacijos, kuomet skubiai prireikia pinigų. Netikėtai sugedo automobilis, reikia naujos buitinės technikos, o galbūt skauda dantį ir reikia kuo skubiau apsilankyti pas odontologą? Tokiomis akimirkomis kreditai tikrai gelbsti, tačiau atsitinka situacijų, kad imant paskolą iki galo neįvertiname savo galimybių ją grąžinti. Tuomet susiduriame su įmokų vėlavimais arba net įsiskolinimu, o tai tiesiogiai atsispindi mūsų kredito istorijoje.

Kredito istorija – tai žmogaus finansinių įsipareigojimų vykdymo metraštis, kuriuo vadovaudamiesi bankai, lizingo bendrovės ar kitos institucijos kiekvieną žmogų priskiria prie labiau ar mažiau patikimų klientų. Ir, atitinkamai, sutinka skolinti arba ne, dalijamasi „Creditinfo“ pranešime. Kiekvienas žmogus pirmiausia gauna gimimo liudijimą, o vėliau gyvenime įvairių dokumentų tik daugėja.

Asmens kredito istorija – lyg finansinis gyvenimo aprašymas, nuo kurio nemaža dalimi priklausys galimybės skolintis iš finansinių įstaigų. Nedidelis slystelėjimas vykdant savo finansinius įsipareigojimus – ir asmens kredito istorijoje atsiras juoda dėmė, kuri gali pakišti koją ateityje siekiant gauti būsto ar vartojimo paskolą, o galbūt paprasčiausiai norint išsimokėtinai įsigyti telefoną, rašoma pranešime spaudai.

Kiekvienas turintis finansinių įsipareigojimų ir svarstantis apie būsto ar vartojamąją paskolą, automobilio lizingą ar kitas skolinimosi priemones jau žino, kad finansinės įstaigos vertins ne tik asmens gaunamas pajamas, bet ir kredito istorija. TV3 laidoje „Mano pinigai“ kreditingumo vertinimą ir atsakingą skolinimasį prižiūrinčios „Creditinfo Lietuva“ teisininkas Anatolijus Kisielis patars, kaip žmonėms gauti norimą paskolą ir nenusivilti nuvykus į banką ar kitą kredito įstaigą.

Daugiau nei 100 tūkst. įmonių ir visi Lietuvos gyventojai ketvirtadienį gali nemokamai įsitikinti, ar jie neturi negrąžintų skolų. Kreditų biuras „Creditinfo“, renkantis informaciją apie bendrovių ir gyventojų įsiskolinimus, vienai dienai nemokamai pateikė jų kredito ataskaitas. „Iniciatyvos tikslas yra sudaryti sąlygas kiekvienai įmonei Lietuvoje bent kartą per metus pažvelgti į save kreditorių ar verslo partnerių akimis.

Įmonės už paskolas ir prekinius kreditus, kai apmokėjimas už paslaugas atliekamas po jų suteikimo ar pristatymo, šiuo metu vėluoja apmokėti 1,121 mlrd. Eur. Tai yra 17% mažiau nei metų pradžioje, rodo kredito biuro „Creditinfo“ duomenys. Vėlavimas atsiskaityti blogina kredito istoriją, todėl ribotomis tampa įmonių galimybės gauti finansavimą kredito įstaigoje ar mokėjimo atidėjimą iš verslo partnerio.

Išvykti iš Lietuvos susiruošiusiam žmogui ir taip kyla nemažai rūpesčių. Neaiškumų atsiranda daugiau, kai svetimoje šalyje prireikia finansinių paslaugų, pavyzdžiui, būsto paskolos.

Biuro „Creditinfo“ duomenimis, maždaug 10 proc. Lietuvos gyventojų turi pradelstų skolų už finansines, telekomunikacijų bei kitas paslaugas ir prekes. Vienam įsiskolinusiam tenka vidutiniškai po 13 tūkst. litų skolų. Beveik 1,5 proc. Lietuvos gyventojų turi nedidelių, neviršijančių 100 litų skolų, kurios greičiausiai atsirado dėl užmaršumo. Ekspertai primena, kad pradelstos skolos gali apriboti galimybes gauti paslaugų ar prekių, kurių įsigijimas priklauso ir nuo kredito istorijos.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ar galite gauti paskolą, prieš ją suteikiant ateityje bus galima patikrinti ne tik pagal kredito istoriją. Sukurta platforma, kuri matuoja socialinių tinklų įtaką gyventojų mokumui. Lietuvoje tai kol kas žaidimas, bet, pvz., Amerikoje, tai jau veikia praktiškai. Anksčiau ar išduoti paskolą, ar ne, bankininkai spręsdavo patikrinę jūsų kredito istoriją, Amerikoje jau matuojamas ir socialinių tinklų reitingas.

Pernai kas dvylikto Lietuvos gyventojo kredito istorijoje atsirado „juodos dėmės“, apie kurias skolindamos pinigus finansų institucijos galės sužinoti dar bent dešimtį metų. Specialistai perspėja, kad dėl laiku nesumokėtų skolų ne tik reikia mokėti delspinigius – tai gali lemti ir gerokai didesnes palūkanas skolinantis. Asmeninės kredito istorijos „Manocreditinfo“ duomenys rodo, kad pernai lietuviai pradelsė 17 proc.

Ne visi paskolas arba vartojimo kreditus imantys vartotojai atkreipia dėmesį, kad norėdami turėti tam galimybę arba gauti palankiausias sąlygas, turi prižiūrėti ne tik savo pajamas, bet ir kredito istoriją, kurią sugadinti ilgam laikui gali net smulkūs įsiskolinimai. Siekdamas supažindinti moksleivius su neatsakingo finansinio elgesio žala, „Lietuvos vartotojų institutas“ inicijavo animacinio filmo „Kredito istorija“ sukūrimą.

Kredito istorija yra mūsų finansinės atsakomybės “juodoji dėžė", kurioje informacija apie mūsų prisiimtų įsipareigojimų vykdymą saugoma 10 metų. Tačiau žmonės dažnai klaidingai ar ne iki galo supranta šių įrašų svarbą mūsų galimybėms gauti finansines paslaugas ar palankias jų sąlygas. „Swedbank" Asmeninių finansų institutas pateikia atsakymus į dešimt dažniausiai pasitaikančių klaidingų mitų apie kredito istoriją.

Viešojoje erdvėje pasirodžius interpretacijoms dėl duomenų apie gyventojų sąskaitas gavimo, Lietuvos bankų asociacija primena, kad asmenims išduodant paskolas, tikrinama tik jų kredito istorija (t. y. ar asmuo turi pradelstų įsiskolinimų), o ne asmeninės sąskaitos. Lietuvoje veikia sistema, kurioje kaupiami duomenys, kaip kiekvienas asmuo moka paskolas ir atsiskaito už suteiktas paslaugas.

Per kovo mėnesį Lietuvos gyventojų pradelsti mokėjimai padidėjo 53 mln. litų, o bendra suma pasiekė 2,87 mlrd. litų. Sparčiausiai gyventojų uždelstos skolos augo bankams, išperkamosios nuomos, vartojimo kreditų, komunalinių paslaugų bendrovėms, o sumažėjo – telekomunikacijų kompanijoms. Šiuo metu pradelstų mokėjimų turi 232 tūkst. fizinių asmenų – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys.

Būna, kad tik atėjęs į banką, norėdamas gauti kreditą ar pirkti ką nors išsimokėtinai, žmogus sužino turįs neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Aktyviai domintis savo kredito istorija to, žinoma, nenutiktų. Kas yra „gera“ arba „bloga“ kredito istorija, ir dėl ko reikėtų ja rūpintis, pasakoja Darius Jasinskis, „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius. – Kokia yra „gera“ kredito istorija? – Kredito istorijoje žymimi ne tik neigiami, bet ir teigiami įrašai.

Gy­ven­to­jų, neiš­ga­lin­čių iš­kart su­si­mo­kė­ti už įvai­rius ko­mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus, dau­gė­ja. Bė­da ta, kad brangs­tant pa­slau­goms sko­los tik di­dė­ja. Dau­gė­ja ir pra­dels­tų mo­kė­ji­mų ban­kams. Neat­sa­kin­gai į pa­sta­ruo­sius žiū­ri jau­nuo­liai.

Per sausį Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo beveik 38 mln. litų ir siekia 2,8 mlrd. litų. Sparčiausiai gyventojų pradelstos skolos didėjo bankams. Lėčiau uždelsti mokėjimai augo išperkamosios nuomos, vartojimo kreditų, komunalinių paslaugų ir telekomunikacijų bendrovėms. Šiuo metu pradelstų skolų turi 230 tūkst. fizinių asmenų – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys.

Kredito istorija – informacija apie asmens prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą per pastaruosius dešimt metų. Ją turi visi nuo 18 metų Lietuvos gyventojai. Svarbiausia tai, kad kredito istorija gali turėti tiesioginę įtaką mūsų finansiniam gyvenimui. Deja, ne visuomet pačią maloniausią. Pradėkime nuo to, kad kredito istorijoje kaupiami tiek teigiami, tiek neigiami faktai apie gyventojų finansinius įsipareigojimus. Šie duomenys saugomi kreditų biure.

  Nuo šiol žmonės, prisijungę prie elektroninės bankininkystės, gali matyti ir savo kredito istoriją. Tiesiai iš elektroninės bankininkystės asmuo gali pasiekti „Manocreditinfo.lt“ sistemą, kurioje nemokamai gali sužinoti esamus ir padengtus pradelstus mokėjimus finansų įstaigoms, telekomunikacijų, komunalinių paslaugų, draudimo ir kitų sektorių įmonėms. Danske banko klientai - pirmieji Lietuvoje, kurie gali gauti tokią informaciją naudodamiesi tik elektronine bankininkyste.

Iš viso per pastarąjį dešimtmetį pradelstų skolų turėjo daugiau nei 671 tūkst. šalies gyventojų arba beveik kas penktas asmuo, o bendra šių skolų suma viršijo 4,7 mlrd. litų, praneša „Manocreditinfo.lt“. Nuo šio rugsėjo kartą per metus visi Lietuvos gyventojai galės nemokamai sužinoti savo dešimties metų pradelstų skolų istoriją, esamus įsiskolinimus bei kokios įmonės per pastaruosius dvejus metus domėjosi jų kredito istorija.

Darbo ieškantys Lietuvos gyventojai nuo šiol kartu su gyvenimo aprašymu bei motyvaciniu laišku darbdaviams galės pateikti ir „jų patikimumą atskleidžiančią informaciją“ – asmeninį kredito reitingą. Tokią galimybę suteikia kreditų biuro „Creditinfo“ ir internetinės personalo atrankos kompanijos „CV-Online“ bendras projektas.