Atsargumas – krizės padarinys
Tiesa, įmonės šiandien dar palyginti atsargiai vertina aplinką ir pirmiausia stengiasi naudoti turimus resursus, taip pat dalį jų kol kas laikyti rezerve. Pavyzdžiui, pastaruosius metus verslo indėlių nesumažėjo, o tai rodo, jog įmonės yra orientuotos į taupymą. Vis dar nuosaikias verslininkų nuotaikas planuojant plėtrą atskleidžia ir atlikta reprezentatyvi Lietuvos įmonių vadovų ir savininkų apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, kaip įmonės šiemet planuoja valdyti apyvartinį kapitalą.
Daugiau nei pusė (55,2 proc.) apklaustų verslininkų pažymėjo, jog pirmąjį metų pusmetį nesinaudojo išoriniais finansavimo įrankiais ir planuoja, kad to nereikės ir antrąjį pusmetį. Tačiau šeštadalis apklausoje dalyvavusių verslininkų nors pirmąjį šių metų pusmetį iš išorinių finansavimo šaltinių nesiskolino, tačiau tai ketina daryti antrąjį pusmetį. Lygiai tiek pat (16 proc.) verslininkų šiuo metu skolinasi iš bankų ir ketina tai daryti ateityje. Be to, lyginant su praėjusiais metais, daugėja įmonių, kurių poreikis apyvartiniam kapitalui auga.
Makroekonominė aplinka leidžia elgtis drąsiau
Verslininkų nuomonės tyrimo rezultatai patvirtina tendenciją, jog teigiami įmonių lūkesčiai, planuojant investicijas į plėtrą, stiprėja – makroekonominės tendencijos šiuo metu yra pozityvios, o ir ekonomistų prognozės kitiems metas taip pat nuteikia optimistiškai. Taigi, aplinka verslui yra kur kas palankesnė nei buvo prieš kelerius metus – įmonės gali drąsiau planuoti savo veiklą ilguoju laikotarpiu. Nesenai Lietuvos banko paskelbti nefinansinių įmonių apklausos tyrimo duomenys taip pat patvirtina, jog iš kredito institucijų ketinama skolintis drąsiau: beveik trys iš keturių įmonių šiemet dirbo pelningai, o daugiau nei trečdalis planuoja plėtrą.
Toliau šalies ir užsienio rinkoms demonstruojant teigiamus ženklus, netolimoje ateityje verslo veiksmuose galima laukti pokyčių ir didesnio aktyvumo. Pavyzdžiui, pirmąjį šių metų pusmetį išoriniais finansavimo įrankiais naudojosi kas ketvirta (23,8 proc.) įmonė, tačiau antrąjį metų pusmetį jais naudotis planuoja jau kas trečia (31,8 proc.), rodo „Danske Bank“ užsakymu atlikta įmonių vadovų ir savininkų apklausa.
Taigi, įmonių, kurioms reikėtų papildomų apyvartinių lėšų, dalis auga, ir tai yra natūrali rinkos augimo pasekmė. Dauguma įmonių šiais metais augino pardavimus, šalia to, vis mažesnis procentas įmonių nurodo, jog yra erdvės atpalaiduoti apyvartinį kapitalą, keičiant atsiskaitymo sąlygas su tiekėjais ir pirkėjais ar optimizuojant kaštus. Pastebima teigiama tendencija – daugėjo įmonių, pritariančių, jog lemiamos įtakos apyvartinio kapitalo valdymui turi pačios įmonės gebėjimas planuoti. Praktika rodo, kad įmonės, optimizavusios veiklą, atidžiau stebi klientų rinkas bei detaliau planuoja.
Augant paklausai išliks didelė tarpbankinė konkurencija
Planuojančių skolintis gretos pilnėja – verslininkai, išmokę krizės pamokas, šiuo metu į bankines paslaugas žiūri ne tik kaip į išorinio finansavimo šaltinį, bet ir ieško būdų, kaip bankiniais produktais galėtų sumažinti veiklos riziką. Iš to kyla didesnis ir įvairesnių bankinių produktų poreikis.
Turėtų pradėti didėti investicijos tiek naudojant verslo iki šiol sukauptas lėšas einamosiose sąskaitose bei indėliuose, tiek skolinantis. Tarp prioritetinių kreditavimui sričių kitąmet, kaip ir šiemet, išliks energetikos ir infrastruktūros projektai, tačiau tikimasi kur kas daugiau sulaukti užklausų kreditavimui iš gamybos įmonių.
Tarpbankinė verslo finansavimo rinka išliks konkurencinga, tačiau atsakingas ir racionalus skolinimas net ir didelės konkurencijos akivaizdoje išliks prioritetu.
Dinas Petrikas yra „Danske Bank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas
