Laima Žilaitytė-Mayer, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Potvynių banga vis dar tebesirita per Vokietiją ir, nors žmonės turi daugiau laiko pasiruošti priimti stichijos smūgį, tai nepadeda išvengti jos nešamų nuostolių. Jau dabar manoma, kad šio potvynio nuostoliai pralenks patirtų prieš vienuolika metų rekordą.
Apie šias ir kitas ekonomikos naujienas iš Vokietijos praneša Laima Žilaitytė-Mayer.
Skaičiuoja potvynio nuostolius
Po potvynio Vokietijoje sugadinta daug kelių, tiltų, statinių, išplauta agrarinių plotų, dėl ko bus netenkama derliaus. Specialistų nuomone, bendra nuostolių kaina galimai sieks apie 12 mlrd. eurų.
Vien draudėjams stichija kainuosianti nuo 3 iki 4 mlrd. – bent dvigubai daugiau nei 2002 metais. Taip yra ne vien todėl, kad tuomet pasimokę gyventojai iš dalies šį kartą buvo geriau apsidraudę, bet ir dėl to, kad potvynis užklupo kitus regionus nei 2002-siais, daugelis buvo kur kas mažiau pasiruošę sutikti stichiją.
Draudėjai ta proga norėtų pakeisti draudimo nuo potvynių sąlygas ir gal net pasiekti šimtaprocentinę apsidraudimo kvotą. Šiuo metu nuo potvynių apdrausta tik maždaug trečdalis patalpų ir tik didžiausios rizikos zonose.
Teisme – ECB pažadas
Europos Centrinio Banko (ECB) pažadas „padaryti viską, kas būtina“ atsidūrė Vokietijos Konstituciniame Teisme, kuriame šiuo metu svarstoma dėl Europos stabilumo mechanizmo ir ECB obligacijų pirkimo programos.
Vokietijos centrinis bankas „Bundesbank“ mano, kad jos prieštarauja Vokietijos Konstitucijai. Nors „Bundesbank“ vadovai pripažįsta, kad obligacijų pirkimas yra įprasta centrinių bankų praktika, vis dėlto pažymi, kad kitų šalių, tokių kaip JAV, Japonijos ir Jungtinės Karalystės centriniai bankai perka aukšto kredito reitingo obligacijas. Tuo metu ECB, siekdamas greitesnio euro zonos krizės sprendimo, labiau rizikuoja ir planuoja įsigyti taip vadinamųjų „prastai vertinamų šalių“ obligacijų.
Anot ECB vadovo Mario Draghi, tai yra vienas sėkmingiausių monetarinės politikos veiksmų, kurių galima imtis šiuo metu. Tačiau tokiu būdu pagal ECB teikiamą obligacijų prekybos schemą Vokietijoje nebelieka apribojimų dėl skolinimo patikimumo, ir tai atveria duris duoti paskolas kitų valstybių vyriausybėms. Vokietijos centrinio banko vadovų nuomone, ECB tuo būdu peržengia savąjį ES sutartimis numatytą mandatą ir taip kėsinasi į šalies konstitucinę nepriklausomybę.
Vokietijos Konstitucinio Teismo sprendimą tikimasi išgirsti jau po Bundestago rinkimų, kurie įvyks šių metų rugsėjį.
Stiprėja elektros eksporto rinkoje
Persiorientavimas nuo atominės link atsinaujinančios saulės, vėjo ir vandens energijos Vokietijai nesukliudė toliau sustiprinti savo pozicijas elektros eksporto rinkoje.
Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenimis, vien per praėjusius metus šalies elektros eksporto perviršis išaugo net ketvirtadaliu: nuo 54,5 TWh 2011 metais iki 66,6 TWh pernai. Tuo metu elektros energijos importo apimtys augo bent perpus mažiau – nuo 43,8 iki 48,5 TWh.
Importuojama energija vokiečiams pernai kainavo 2,3 mlrd. eurų, o eksportuojama tuo metu papildė kasą 3,7 mlrd. eurų. Didžiausius kiekius elektros energijos iš vokiečių nuperka Olandija, Austrija ir Šveicarija, o svarbiausi jos tiekėjai yra Prancūzija, Danija ir Čekija.
Kas šeštam gresia skurdas
Vokietijos vyriausybė paskelbė 4-ajį skurdo ir turto pranešimą, kuriame apžvelgiama turtinė šalies gyventojų padėtis, skurdo apimtys ir galimo nuskurdimo faktoriai bei rizikos. Jame sakoma, kad realiosios privačių namų ūkių pajamos laikotarpiu nuo 2005 iki 2010 metų vidutiniškai pakilo 700 eurų per metus ir jos labiau kilo kaip tik mažiau uždirbančiųjų grupėje.
Turto ir skurdo atskirtis nežymiai sumažėjo. Pajamų bei turtinė padėtis vyresniojo amžiaus žmonių grupėje yra pagal kai kuriuos rodiklius netgi geresnė, negu kitose amžiaus grupėse. Pavyzdžiui, tuo metu kai beveik 9 proc. visų šalies gyventojų turi verstis vien iš garantuojamųjų pajamų, vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje tokių tėra tik 2,6 proc.
Skurdo rizikon patenkama, kai žmogui tenka verstis iš mažiau nei 60 proc. vidutinių šalies gyventojui tenkančių pajamų, atskaičius mokesčius. Vokietijoje skurdo rizikos zonoje visgi yra 15,8 proc. šalies gyventojų. Ir, nors šis rodiklis yra geresnis nei Europos Sąjungos vidurkis, tai vis dėlto reiškia, kad beveik kas šeštam gresia skurdas.
Geriausia apsauga nuo nuskurdimo pranešimo rengėjai nurodo apmokamą darbą. Todėl vokiečiai ypač džiaugiasi tebeišliekančia pozityvia padėtimi šalies darbo rinkoje.
