Lenkijos „PKN Orlen" pareiškė norą supirkti likusias „Mažeikių naftos" akcijas, priklausančias Vyriausybei.
Premjeras Gediminas Kirkilas sutinka, kad akcijos gali būti parduotos, tačiau tam esą reikėtų per vasarą susitarti su Seimu.
Prieš pusantrų metų Vyriausybei pardavus didžiąją dalį „Mažeikių naftos“ akcijų, likę 10 proc. pagal susitarimą lenkams gali būti parduoti, kai tik to panorės Vyriausybė.
Premjeras neatmeta, kad „PKN Orlen“ pareiškus norą akcijas įsigyti, jas gali būti mėginama parduoti jau artimiausiu metu.
„Iš tikrųjų tai svarstytinas klausimas, nes šiaip tie dešimt procentų įtakos valdymui neturi, juolab kad jie sutiktų palikti atstovą valdyboje su dar mažesniu kiekiu akcijų, tačiau tam sprendimui reikia Seimo pritarimo“, – teigė G. Kirkilas.
Pasak Premjero, toks scenarijus įmanomas, jei per vasarą pavyktų susitarti „be jokių skandalų“.
Lietuvai apsisprendus parduoti akcijas, dėl smukusio dolerio kurso ji gautų gerokai mažesnę sumą nei prieš pusantrų metų.
Tikėtina suma, kurią Vyriausybei sumokėtų „PKN Orlen“, viršytų 600 milijonų litų, t. y. 100 milijonų mažiau nei Lietuva galėjo gauti 2007-ųjų pradžioje.
Kol kas neaišku, kaip gauti pinigai būtų panaudoti. Maždaug du milijardus litų už anksčiau parduotas akcijas Vyriausybė padalijo kompensacijoms už rublinius indėlius ir pensijas.
Nusipirkę „Mažeikių naftos“ akcijas, lenkai taptų vieninteliais įmonės šeimininkais, tačiau „PKN Orlen“ tuo neapsiribotų – koncernas norėtų įsigyti ir dalį valstybinės krovos kompanijos „Klaipėdos nafta“.
Pasak „PKN Orlen“ valdybos pirmininko Voicecho Heidelio, susitikime su premjeru Gediminu Kirkilu kalbėta apie galimybę diversifikuoi naftos tiekimą ne tik per Būtingės naftos terminalą, bet ir Klaipėdos uostą, kurio bendraturčiu turėtų tapti „PKN Orlen“.
Tam, kad būtų sudaryta galimybė lenkams įžengti į „Klaipėdos naftą“, tektų keisti įstatymus. Abejojama, ar šios kadencijos Seimas suspėtų tą padaryti.
Giedrius Simonavičius, Kristina Jackūnaitė
„Panorama“
