Per metus dolerio atžvilgiu euras atpigo daugiau kaip dešimtadaliu.
Trečiadienį paskelbus oficialius JAV metų infliacijos duomenis, parodžiusius 9,1 proc. siekusį vartotojų kainų augimo tempą birželį bei sustiprinusius lūkesčius, kad JAV Federalinio rezervų sistema (FRS) toliau didins palūkanų normas, euro kursas JAV dolerio atžvilgiu nukrito iki 0,9998 JAV dolerio už 1 eurą.
Paprastai kalbant, turėdami tokią pačią sumą eurų dabar nusipirktumėte mažiau dolerių arba už juos perkamos prekės, pavyzdžiui, amerikietiški automobiliai, elektronika ar drabužiai, atsieitų daugiau.
Skirtinga padėtis JAV ir Europoje
Paklaustas, kodėl euro kursas nukrito, Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiojo ekonomistas Linas Jurkšas to nesureikšmino.
„Euro ar dolerio valiutos kurso kitimas vyksta kiekvieną sekundę dėl nuolatos besikeičiančių investuotojų lūkesčių dėl ateities grąžų iš šių dviejų valiutų. Investuotojai bando nuspėti, iš kurios valiutos jie uždirbtų daugiau.
Viena pagrindinių uždarbio dalių – tai palūkanų normos, kurias investuotojai galėtų gauti nusipirkę vieną ar kitą valiutą tam tikram laikotarpiui“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, iuo metu stiprėja investuotojų lūkesčiai dėl santykinai greitesnio palūkanų normų, o kartu ir grąžos augimo JAV, lyginant su Euro zona. Esą tam yra kelios priežastys.
„Žvelgiant iš JAV perspektyvos, kuri šiuo metu yra svarbesnė, darbo rinkos duomenys vėl viršijo lūkesčius ir rodo ganėtinai įkaitusią ekonominę situaciją.
JAV doleris taip pat linkęs stiprėti įvykus stipriems sukrėtimams – tai taip vadinamas finansų rinkos dalyvių „bėgimas į saugų prieglobstį“. Dėl šių priežasčių JAV doleris stiprėja daugumos kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu“, – aiškino L. Jurkšas.
Jo teigimu, žvelgiant iš Europos perspektyvos, euro zona patiria nepalyginamai didesnį ekonominį neapibrėžtumą dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje:
„Euro zona yra grynoji energetinių išteklių importuotoja, kurią neigiamai paveikia šoktelėjusios dujų bei kitų išteklių kainos ar padidėjusi rizika dėl galimo šių resursų tiekimo sutrikimo. Tokiu atveju galėtų lėtėti visos euro zonos ekonominis aktyvumas, o tai galimai prisidėtų prie silpnesnio infliacinio spaudimo.“
Anot Lietuvos banko atstovo, finansų rinkų lūkesčiai dėl palūkanų normų kėlimo euro zonoje šiek sumenko per pastarąsias kelias savaites – būtent tuo metu, kuomet euro kurso smukimas paspartėjo.
„Taip pat smukdantį poveikį euro kursui padarė paskelbti Vokietijos prekybos duomenys, kurie atskleidė, kad didžiausia euro zonos ekonomika pirmą kartą per daugiau nei 20 m. daugiau importavo nei eksportavo iš kitų šalių“, – svarstė pašnekovas.
Koks bus poveikis kainoms
L. Jurkšas pripažino, kad euro kurso smukimas turės įtakos kai kurioms kainoms.
„Natūralu, kad brangstant JAV doleriui, Lietuvos ar kitų euro zonos šalių įmonės eurais sumoka santykinai daugiau už žaliavas, kurios yra įkainotos doleriais. Tačiau žaliavų ar iš jo pagaminto produkto vartotojas nebūtinai mokės lygiai tuo pačiu dydžiu daugiau, nes galutinę kainą veikia ir daugiau veiksnių.
Pirmiausia, šis kainos pokytis yra įmonių importuojamų žaliavų, o ne vartotojų perkamo galutinio produkto. Pastarojo kainai įtaką taip pat daro daugybė kitų sudedamųjų dalių, tokių kaip darbo užmokestis, įvairūs mokesčiai, įmonių maržos ir t.t.“ – vardijo ekonomistas.
Pasak jo pastarąjį mėnesį galime pastebėti, kad naftos, grūdų ir įvairių metalų kainos biržose krito ganėtinai stipriai – dažnu atveju šis kritimas buvo gerokai didesnis nei euro kurso susilpnėjimas.
„Taigi euro valiutos kurso ir žaliavų kainų kritimo poveikis infliacijai Lietuvoje iš dalies vienas kitą amortizuoja ir yra nevienareikšmis“, – apibendrino pašnekovas.
