Visi šie duomenys, taip pat ir gyvenamoji vieta ar mokėjimo kortelės duomenys, matomi kai kuriems pareigūnams. Kita vertus, kyla abejonių, kad kai kurie užsieniečiai į Lietuvą gali prasprūsti nepastebėti.
Toks vaizdas susidaro skaitant praėjusį gruodį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paskelbtą nutartį.
Neskundžiama nutartimi Airijos pigių skrydžių bendrovei „Ryanair“ buvo palikta galioti dar 2018 m. vasarį skirta 4,2 tūkst. eurų bauda.
Teismas nustatė, kad Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba 2018 m. sausio 10 d. surašė įstatymo pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 7 d. 22.40 val. į Kauno oro uostą, „Ryanair“ atskraidino 167 keleivius iš Izraelio Eilato Ovdos oro uosto, tačiau nepateikė numatytų bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvą keleivius ir tuo pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymas.
Pajėgų valdymo valdybai, be kita ko, priklauso Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Valstybės saugumo departamento deleguoti pareigūnai, įgalioti atlikti funkcijas, susijusias su keleivių duomenų tvarkymu.
Pagal įstatymą, kuris įgyvendina dvi ES direktyvas, oro bendrovės pareigūnams privalo pateikti tikrai nemažai duomenų apie į Lietuvą atvykstančius ir iš jos išvykstančius keleivius.
Tai yra informacija apie keliaujantį žmogų (ne tik vardas ir pavardė, bet ir lytis, gyvenamas adresas ir kt.), jo dokumentus, kontaktinius duomenis, skrydžio, bilietų užsakymo informaciją, bagažą ir mokėjimo duomenis (pradedant mokėjimo kortelės duomenimis ir baigiant sąskaitos pristatymo adresu) ir kt.
Trumpai tariant, praktiškai visą informaciją apie jus ir jūsų skrydį oro bendrovės pateikia pareigūnams.
Pačiame įstatyme nurodyta, kad ji tvarkoma teroristinių nusikaltimų ir su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, taip pat sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, numatytų Lietuvos baudžiamajame kodekse, prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais.
Duomenys tvarkomi ir saugomi 5 metus. Tiesa, keliautojo vardas, pavardė, gimimo data, lytis duomenys apie jo vizą ir mokėjimo duomenys po 6 mėnesių nuo jų įrašymo į informacinę sistemą yra nuasmeninami ir užmaskuojami, išskyrus atvejus, kai šie jie yra naudojami konkrečiais teroristinių ar labai sunkių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais.
Minėtoje byloje, kaip nustatė teismas, „Ryanair“ nepateikė bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų. Sprendžiant iš bylos medžiagos, airių kompanija argumentavo, kad Lietuvos įstatymas, kitaip nei į jį perkeliama direktyva, reikalauja per daug duomenų. Be to, apie jį bendrovė esą nebuvo tinkamai informuota.
Portalas tv3.lt bendrovės paklausė „Ryanair“, kodėl šie duomenys nebuvo pateikti, tačiau komentaro kol kas nesulaukė.
Tuo metu Valstybės saugumo departamentas, paklaustas, kaip išsiaiškina, ar į Lietuvą nepatenka kokie nors kitų valstybių slaptųjų tarnybų veikėjai ar teroristai, jeigu oro bendrovės nepateikia reikalaujamų duomenų, situaciją pakomentavo labai trumpai:
„Remiantis žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 2 d. 2 p. – naudojami žvalgybos metodai yra slapta informacija.“
Papildyta 2020–01–21
Policijos departamentas informavo, kad per 2019 m. nebuvo nustatyta panašių pažeidimų.
2017-2018 buvo nustatytas 21 pažeidimas, dėl to buvo surašyti protokolai ir priimti sprendimai nubausti pažeidimą padariusią bendrovę. Bendrovė ginčijo policijos sprendimus. Iki šiol vyko 21 teisminė byla su „Ryanair“, bendrovė pateikė apeliacinius skundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
LVAT suformavo praktiką, po to apeliacinės instancijos teismas yra priėmęs galutinį sprendimą dėl baudų paskyrimo 6-iose teisminėse bylose. Vienas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas dėl baudos paskyrimo „Ryanair“ bendrovės nebuvo apskųstas apeliacine tvarka.
Vis dėlto Policijos departamentas neatskleidė, kiek pareigūnų turi galimybę susipažinti su skrendančių keleivių duomenimis.
