Jauna moteris Aistė spalio mėnesį iš pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ nusipirko bilietus į abi puses iš Vilniaus į Romą, už kuriuos sumokėjo beveik 70 eurų. Skrydis buvo suplanuotas gruodžio viduryje. Išaušus kelionės rytui moteris užsiregistravo skrydžiui (angl. Check-in), tačiau viskas vyko neįprastai.
„Registracija į skrydį pasirodė keista. Kai skrisdavau anksčiau, vietos būdavo paskiriamos iškart, tačiau šį kartą buvo parašyta, kad jos bus paskiriamos prie vartų“, – pasakoja moteris.
Atvykus į oro uostą viskas klostėsi dar keisčiau, jau laukiant prie vartų, keliems keleiviams, taip pat ir Aistei, buvo pasakyta, kad į lėktuvą jie nebus įleidžiami ir teks palaukt, nes vietos nėra. Aistė ir dar du jaunuoliai vietas gavo tik tuomet, kai paaiškėjo, kad į skrydį neatvyko kiti keleiviai.
„Man buvo šokas. Aš nesupratau, kaip taip įmanoma. Mano bilietas pirktas prieš kelis mėnesius, tačiau jie aiškino, kadangi registraciją į skrydį įvykdžiau viena iš paskutiniųjų – turiu laukti. Bet koks skirtumas kada įvykdai registraciją? Svarbu, kad nebūtų kelios valandos prieš skrydį.
Lėktuve juk yra suskaičiuotos vietos ir bilietų turi būti parduodama tiek, kiek yra vietų, bet, pasirodo, ši kompanija taip nedaro. Ji parduoda daugiau bilietų nei yra vietų. Tai mane labai supykdė, jie dar net pasakė, kad man pasisekė ir vietos yra skrydžiui, mat kažkas neatvyko“, – piktinosi mergina.
Aistė nors ir gavo vietą, teigė, kad tai ne vienintelis stebinantis dalykas šio skrydžio metu. Vienas iš vaikinų, kuris su Aiste laukė vietos lėktuve, gavo įprastą vietą, tačiau antrajam vaikinui teko sėdėti stiuardų vietoje.
Skrydžių bendrovė „Ryanair“ į portalo tv3.lt klausimus apie šią situaciją neatsakė.
Negavus vietos lėktuve galima reikalauti kompensacijos
Lietuvos transporto saugos administracijos civilinės aviacijos skyriaus specialistė Vilija Rožytė aiškina, kad reiškinys, kai avialinijos parduoda daugiau bilietų nei orlaivyje yra vietų, egzistuoja ir pasitaiko gana seniai visame pasaulyje. Taip nėra išskirtinai tik „Ryanair“ aviakompanijos praktika. Pasak jos, tokia situacija paprastoje praktikoje apibūdinamas kaip „overbookas” arba perpardavimas.
„Kaip žinoma, keleiviai naudojasi jiems priklausančiomis teisėmis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atvejais“, – sako V. Rožytė.
Specialistė pasakoja, kad dažniausiai, kaip nutiko Aistės minėtu atveju, keleiviai gauna vietas orlaivyje, o jei ne, įprastai neturėtų būti išskiriami esant vienoje rezervacijoje.
„Norėdami sėkmingai užsiregistruoti ir gauti įlaipinimo korteles pinigus, už skrydį jie, be abejo, visada turi susimokėti iš anksto, neminiu tų atvejų, kai bilietai gaunami pasinaudojus sukauptais taškais iš aviakompanijų lojalumo kortelių, o perkant bilietus visada prašoma sutikti su pateikiamomis aviakompanijos taisyklėmis, kurių keleivis privalo laikytis, jei nori keliauti pasirinktu reisu. Gali būti, kad jose yra ir informacija apie perparduotus skrydžius“, – aiškina specialistė.
Remiantis anksčiau minėtu Reglamentu, kai skrydį vykdantis oro vežėjas pagrįstai tikisi, kad turės atsisakyti vežti tam tikro skrydžio keleivius, pirmiausia turi būti ieškomi savanoriai, o jiems neatsiradus, skrydį vykdantis oro vežėjas gali atsisakyti vežti keleivius be jų sutikimo.
V. Rožytė pabrėžia, kad tokiu atveju skrydį vykdantis oro vežėjas turi išmokėti kompensaciją ir teikti pagalbą keleiviui.
Reglamente nurodoma, kad kompensacijos dydis gali būti 250–600 eurų, priklausomai nuo kelionės atstumo. Nustatant atstumą, atsižvelgiama į paskutinę paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.
V. Rožytė atkreipia dėmesį, kad esant perpardavimui ir negavus vietos, norint gauti kompensaciją keleiviui reikėtų kreiptis į aviakompaniją, su kuria turėjo skristi.
