Europos Sąjunga (ES) paskelbė kovą miškų kirtimui, o taip pat siekia užtikrinti tvarumą, biologinę įvairovę. Dėl šios priežasties politikai priėmė specialų reglamentą.
Jis numato, kad septynių prekių – jautienos, kakavos, kavos, palmių aliejaus, kaučiuko, sojos ir medienos – tiekėjai, gamintojai privalės būti griežtai tikrinami.
Pavyzdžiui, jei tiekėjai norės tokius produktus parduoti ES rinkoje arba juos eksportuoti, jie turės įforminti prekes ir nurodyti tokius duomenis: žemės sklypų, kur buvo pagamintos arba gautos prekės, informaciją apie tai, ar tam tikroje vietoje nebuvo kertami miškai, taip pat atlikti rizikos vertinimą ir kt.
Kitaip tariant, gamintojai arba tiekėjai, kurie prekybininkams parduoda minėtus produktus (tarkime, kavą, kakavą, soją ar palmių aliejų), turės pateikti faktinius įrodymus apie savo produktų kilmę ir gamybos procesą.
Prekybininkai pradėjo ruoštis
Prekybos tinklo „Maxima“ tvarumo vadovė Asta Šidlauskaitė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad spalio 2 d. Europos Komisija pasiūlė atidėti tokio reglamento įgyvendinimą 12 mėnesių. Tačiau tam, kad toks atidėjimas įsigaliotų, dar reikalingas Europos Parlamento pritarimas.
„Mums šis pokytis labai svarbus ir su savo tiekėjais bendraujame šia tema jau ilgą laiką, intensyviai ruošiamės.
Suprantame, kad tai yra didelė administracinė atsakomybė mums visiems – per tokį trumpą laiką turime įgyvendinti sudėtingą procesą, kuris tikrai turės įtakos globalioms tiekimo grandinėms“, – kalbėjo A. Šidlauskaitė.
Tuo metu „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė sako, kad nors naujų reikalavimų įsigaliojimo terminas pavėlintas dar vieneriems metams, tačiau pasirengimas jau vyksta.
„Pačių tiekimo grandinių pokyčių šiuo metu nepastebime, kadangi jau senai siekiame skaidrumo, reikalaujame sertifikuotų pagrindinių kritinių žaliavų, tokių kaip kava, kakava, palmių aliejus ir pan., kas šiuo atveju palengvina ir reglamento reikalavimų įgyvendinimą.
Jau ir iki šiol savo tvarumo strategijoje esame išsikėlę tikslų, pavyzdžiui, iki 2025 finansinių metų pabaigos (2026 metų kovo mėn.) sieksime tokių tiekimo grandinių, dėl kurių nebūtų naikinami miškai ir nevyktų konversijos bei perteklinis plotų panaudojimas žemės ūkui“, – sakė M. Anilionė.
Pasak jos, prekybos tinklas šiuo metu nebenaudoja žaliavų iš vietovių, kuriose buvo iškirsti miškai nuo 2020 metų sausio.
„Nuolatos stebime, iš kur atkeliauja tokios žaliavos kaip palmių (branduolių) aliejus, soja, kakava ir pan., kad galėtume užtikrinti, kad šios žaliavos mus pasiekia ne iš padidintos rizikos regionų.
Taip pat „Lidl Lietuva“ savo nuolatinio asortimento gaminiuose nenaudoja braziliškos jautienos, kadangi šiame regione yra didelė miškų konvertavimo į ganyklas rizika“, – paaiškino M. Anilionė.
Šie produktai neišvengiamai brangs?
Kol tiekėjai ir gamintojai analizuoja situaciją ir aiškinasi tokio reglamento poveikį savo produkcijai, pasak „Iki“ prekybos tinklo komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, pateikti prognozes dėl galimų pokyčių kainodaroje dar yra anksti.
Anot pašnekovės, parengtame dokumente minimos rinkos jau ir dabar išgyvena daugybę svyravymų, o tam tikri pokyčiai gali priklausyti ne tik nuo naujų reguliavimų įsigaliojimo.
„Pasaulio rinkose sąlygos yra gana permainingos – pavyzdžiui, dėl globalinio atšilimo padarinių ir situacijos kavos pupeles auginančiose šalyse rinkose svyruoja kavos žaliavos kaina, panašūs veiksniai turėjo įtakos ir kakavos žaliavos kainų pokyčiams pasaulinėse rinkose.
Tai neišvengiamai daro įtaką prekių savikainai. Įvedus EUDR (ES miškų naikinimo reglamentą – aut. past.), situacija rinkose gali priklausyti ir nuo to, ar pasikeis reguliuojamų kategorijų prekių pasiūla. Svarbu suprasti, kad mums, prekybininkams, prekių tiekimo kainą nustato gamintojas ar augintojas“, – paaiškino G. Kitovė.
„Maximos“ atstovė A. Šidlauskaitė antrina, kad skirtingos institucijos tiek ES, tiek Lietuvoje šiuo metu susiduria su iššūkiais, ruošiantis tokio pokyčio įgyvendinimui. Todėl prognozuoti, kaip galėtų pasikeisti minėtų produktų kainos, esą dar yra per anksti.
„Verslo įmonėms gairės buvo parengtos ir pateiktos tik dabar – tą pačią spalio 2 dieną. Tad tikslius kainų pokyčius ir poveikio mastą skirtingoms tiekimo grandinėms kol kas sunku prognozuoti, nes didelę įtaką turės žaliavų kilmės šalis ir pačių tiekimo grandinių kompleksiškumas.
Tikime, kad šis reglamentas nebus kažkokia išimtis ir rinkos, įmonės prie jo prisitaikys“, – vylėsi ji.
Ekonomikos mokslų daktarė Viktorija Tauraitė svarsto, kad naujo įstatymo įgyvendinimas tarptautiniu mastu, manoma, darys poveikį verslo sektoriui.
„Sąlyginai didesnių iššūkių turėtų kilti trumpuoju laikotarpiu (nors atitinkamos įmonės jau šiuo metu bando prisitaikyti prie pokyčių, kurie bus reglamentuoti teisiniame lygmenyje), tačiau jau vidutiniu laikotarpiu situacija šioje rinkoje turėtų stabilizuotis.
Finansiniu požiūriu įmonių lygmenyje tikėtina, kad bus reikalingos tam tikros investicijos, sudarančios sąlygas įgyvendinti įvestą teisinį reguliavimą“, – svarstė ekonomistė.
Pasak V. Tauraitės, šiuo atveju gali išryškėti ir teigiamos, ir neigiamos tokių pakeitimų pusės.
„Teigiama šio ketinamo įvesti reguliavimo esmė ir prasmė yra ekologiniai aspektai ir mūsų planetos bei ateities kartų gyvenimas – siekiama užtikrinti tvarų ir ekologišką verslą.
Kita vertus, tikėtina, kad didžiąja dalimi didėjančius finansinius kaštus įmonės kompensuos, pakeldamos atitinkamų produktų kainas. O tai reiškia, kad produktų, kurie susiję su minėtomis įstatymo gairėmis, kainos gali atitinkamai padidėti“, – paaiškino V. Tauraitė.
Tačiau ekonomistė neatmeta, kad rinkoje atsiradę svyravimai, disbalansas, tikėtina, pasireikštų trumpuoju laikotarpiu
„Vidutiniu laikotarpiu turėtų stiprėti konkurencija, įmonių tarpusavio bendradarbiavimo sąlygos, efektyvumas ir atitinkamų produktų kainos turėtų stabilizuotis.
Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu tikėtina, kad ekologinė, tvarumo nauda tiek mikroekonominiame, tiek makroekonominiame lygmenyse atsvers trumpuoju laikotarpiu padidėjusius kaštus įvairiuose lygmenyse“, – kalbėjo V. Tauraitė.
Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad, šių metų antrąjį ketvirtį palyginti su praėjusių metų tuo pačių laikotarpiu, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas padidėjo 9 proc. arba 112 eurų iki 1353 eurų.
Tuo metu vidutinė senatvės pensija per pastaruosius metus išaugo per 10 proc. arba 56 eurais iki 595 eurų, rodo „Sodros“ duomenys.
Tai man susidaro nuomonė, kad INFLIACIJA DAROMA DIRBTINAI, kad sumenkinti žmonių pajamas ir juos taip priverčiant jausti pastovų trūkumą, pinigų reikalingumą ir pastovų darbą sistemoje...
Nes tarkim jei turiu maišą grūdų, po pusę metų, juk jis nesumažėja per pusę. Su pinigais irgi turėtų būti taip pat!!! Ar ne avinai mes, kad leidžiame jog taip vyktų???
