Tiesa, prekybininkai regi skirtingus pirkėjų įpročius. Vieni pripažįsta, kad gyventojai perka mažiau, ieško pigesnių prekių su akcija. Kiti priešingai – tikina, kad žmonės kaip leido pinigus, taip ir leidžia toliau, nepaisant to, kad vis garsiau kalbama apie ekonominę krizę.
Ekonomistė pastebi, kad infliacija tikrai keičia gyventojų elgesį su pinigais – daugiau nei pusė Lietuvos pirkėjų renkasi produktus su akcijomis, didelė dalis perka pigesnius prekės ženklus, prekyboje matomas lėtėjimas, atidedami stambesni pirkiniai. Tai pastebima ir prekybos tinklų parduotuvėse.
Tačiau didieji prekybos centrai tikina, kad lietuvių perkamoji galia nemažėja. Anot jų, dvigubai padidėjo lankytojų srautai, prekyba gėlėmis, knygomis, saldumynais, apyvarta paaugo trečdaliu, o pirkinių krepšelis didėjo.
Vis daugiau pirkėjų renkasi pigesnius produktus
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, remdamasi neseniai atliktu „Swedbank“ tyrimu, papasakojo, kad net 60 proc. žmonių dažniau renkasi prekes, kurioms yra akcijos ar nuolaidos.
Ji priduria, kad kaimyninėje Latvijoje tokių net 64 proc.
Ekonomistė nurodo, kad 43 proc. Lietuvos gyventojų renkasi pigesnius prekės ženklus, nei įprastai.
„Galiu pasakyti, kad infliacija tikrai keičia gyventojų elgesį su pinigais. Pervertinamos išlaidos, didesni pirkiniai – atidedami, kaupiama daugiau rezervo“, – situaciją apibūdina pašnekovė.
J. Cvilikienė, remdamasi viešais duomenimis, pažymi, kad smarkiai krenta vartotojų lūkesčiai, mažmeninėje prekyboje jau aiškiai matomas lėtėjimas, mažėja išlaidos paslaugų ir turizmo sektoriuose.
Ji atkreipia dėmesį, kad pastarieji (paslaugos ir turizmas) buvo itin suaktyvėję dėl popandeminių atlaisvinimų ir atostogų sezono.
„Mūsų apklausos rodo, kad gyventojai tikrai jau susirūpinę savo finansine padėtimi, planuoja atidėti stambius pirkinius“, – įžvalgomis dalinasi ekonomistė.
Pokyčius pastebi ir parduotuvės
Pigesnių prekių pardavimų augimą pastebi ir prekybos tinklai. Pavyzdžiui, „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė atskleidė, kad tendencija taupyti yra matoma – pirkėjų krepšeliuose populiarėja pigesni pasirinkimai.
Jos teigimu, brangesnes prekes klientai perka, bet kiek mažiau.
„Tarp pirkėjų populiarėja „Rimi Basic“ ženklo produktai, kurie savo kategorijoje yra pigiausi. Bendrai konkrečioje kategorijoje pigiausias prekes padeda atrasti mūsų ženklas „Čia Pigu“ – matome šių prekių pardavimų augimą“, – pastebi pašnekovė.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė paantrina, kad gyventojai tampa racionalesniais pirkėjais, yra linkę mažiau permokėti už žinomus prekių ženklus ir taip sutaupyti, jei tokią pat kokybę gali nusipirkti už mažesnę kainą.
O „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sako, kad nemaža dalis pirkėjų per COVID–19 pandemiją įprato planuoti savo pirkinius ir priima racionalesnius sprendimus, pavyzdžiui, iš anksto susidaro prekių sąrašą, reguliariai seka akcijas ir perka prekes su tuo metu esančiais geriausiais kainų pasiūlymais.
Pirkiniams išleidžia 16 proc. daugiau
Prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ atstovė Ieva Goštautaitė-Gedutė teigia neturinti informacijos, kokios vertės ir kokias konkrečiai prekes pirkėjai įsigyja atskirose parduotuvėse.
„Tačiau lygindami premium ir pigesnių prekių kategorijų atstovų veiklos rezultatus (tokius, kaip lankytojų srautai, pardavimai, vidutinis pirkinių krepšelio dydis ir čekių skaičius), matome, kad prekybos centro lankytojų perkamoji galia nemažėja“, – nurodo pašnekovė.
Anot jos, šių metų liepą premium parduotuvėse pirkėjai pirko bemaž taip pat dažnai kaip ir pernai, be to, savo pirkiniams jie skyrė 16 proc. didesnę pinigų sumą.
Atstovės teigimu, dažniau pirkta ir daugiau pinigų išleista ir mažesnės vertės prekėmis prekiaujančiose parduotuvėse – ir apsipirkimų skaičius, ir vienu kartu įsigyjamų pirkinių suma čia augo iki 10 proc.
Dvigubai išaugusi prekyba, 13 proc. didesnis krepšelis
I. Goštautaitė-Gedutė atskleidžia, kad liepą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, augo beveik visų prekių grupių – drabužių, avalynės, prekių vaikams, specializuotų, namų apyvokos prekių, aksesuarų ir dovanų, kūno priežiūros prekių ir kt. – pardavimai.
„Šių metų liepą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, didžiausiu augimu (neskaičiuojant dėl karantino veiklos suvaržymų visu pajėgumu negalėjusių dirbti pramogų vietų, kavinių ir restoranų) išsiskyrė 50 proc. augusi prekyba specializuotomis prekėmis: gėlėmis, knygomis, kepiniais ir saldumynais, kanceliarinėmis ir biuro, sveikatos prekėmis, ekologiškais produktais ir pan.
Beveik trečdaliu didėjo aksesuarų ir dovanų, penktadaliu – kūno priežiūros ir prekių vaikams prekyba“, – dėstė pašnekovė.
Jos duomenimis, šią liepą, kaip ir praėjusiais metais, daugiausia pinigų prekybos centro lankytojai išleido drabužiams – prekyba jais sudarė 36 proc. visos to mėnesio apyvartos.
Pasak I. Goštautaitė-Gedutės, įvairių prekių grupių pardavimus augino padidėję prekybos centro lankytojų srautai, augo čekių skaičius, taip pat didesnis ir vidutinis pirkinių krepšelis: „Šią liepą vidutinis pirkinių krepšelis (neskaičiuojant „Senukų“ parduotuvės) buvo 13 proc. didesnis nei pernai.“
Srautai, apyvarta ir krepšelis auga kas mėnesį
„BH Europa“ generalinė direktorė Iveta Ardava įsitikinusi, kad prekybos centro vietovėje dauguma dirbančių ir gyvenančių žmonių yra išsilavinę, turi stabilias darbo vietas ir aukštesnes pajamas.
Taigi, anot jos, šiai tikslinei auditorijai yra aktualios nuolaidos, tačiau už kainą dar svarbiau yra vertė – geriau ilgiau taupys ir įsigys kokybišką, poreikius atitinkančią prekę: „Tokia tendencija buvo aktuali anksčiau, ji išlieka ir dabar.“
Pašnekovė skaičiuoja, kad pastaruosius 4 mėnesius (balandis–liepa) lankytojų srautai „Europoje“ augo 56 proc., o bendra prekybos centro apyvarta padidėjo 36 proc., lyginant su 2021 m. tuo pačiu periodu.
2022 m. (balandis–liepa) vidutinis pirkinių krepšelis kiekvieną mėnesį didėjo 8–12 proc. ribose. I. Ardava nurodo, kad šias tendencijas lėmė pandemijos ribojimų panaikinimas, taip pat prekybos centro atnaujinimas.
„Kur kas didesnė dalis žmonių jau dirba biuruose, į kaimynystėje esantį ir jų dienos ritmu veikiantį prekybos centrą jie užsuka dėl savo kasdienių poreikių – nuo ryto kavos, pietų su kolegomis, švarkelio susitikimui iki knygos vakaro skaitiniams.
Taigi, tokioje lokacijoje esančio prekybos centro tikslinė auditorija yra kur kas atsparesnė vartojimo pokyčiams“, – komentuoja prekybos centro atstovė.
Statistika rodo kitaip
Vis dėlto, Statistikos departamento duomenimis, liepą mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 0,9 proc.
„Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2022 m. liepą sudarė 1 mlrd. 590 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2022 m. birželiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,9 proc.“, – pranešime rašė departamentas.
Remiantis statistika, per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,4 proc., o prekiaujančių ne maisto prekėmis – 1,2 proc.
Reiškia, kad mažmeninė prekyba Lietuvoje traukiasi, bendros prekybininkų pajamos mažėja, nors prekių kainos per metus itin išaugo. Vadinasi, gyventojai nuperka mažiau prekių ar produktų, bet už juos moka didesnę kainą.
Taigi galima daryti prielaidą, kad, infliacijai viršijant 20 proc., iš tiesų apyvarta yra daug mažesnė nei prieš metus, o prekybos centrai pardavė visko mažiau, nei sako.
