Pašnekovas pasakoja, kad provincijoje nėra daug galimybių gerai uždirbti nesukuriant verslo, dėl to nusprendė atidaryti restoraną.
„Aš važinėjau į skirtingas šalis, bet norėjau apsistoti Prienuose, čia gyventi ir susikurti sau darbo vietą. Prienuose niekas nekepė picų, pagalvojome, kad potencialo yra ir nusprendėme pabandyti. Tuo pačiu norėjome padėti žmonos mamai, nes čia yra jos pastatas ir buvo paimta didelė paskola krizės metu, reikėjo padėti ją išmokėti“, – prisimena jis.
Įkūrus verslą savininkai Jaunius ir Dovilė planavo tik kepti picas išsinešimui, pačiame restorane buvo vos penki staliukai. Dabar jų – dvidešimt, o meniu gerokai platesnis.
„Iš pradžių sekėsi sunkiai, nežinojome, ką darome, į kur įsivėlėme, dirbome ne savo darbus: buvo labai mažai darbuotojų, apie penki, o aš ir picas kepiau, ir indus ploviau, ir išvežimus vežiau, ir prie baro padėjau. Dirbau septynias dienas per savaitę, buvo labai sunku fiziškai, neturėjau laiko atlikti darbų, kurie prisidėtų prie restorano ateities“, – atvirauja pašnekovas.
Provincijoje – mažas pelnas ir „juodi“ pinigai
Pasak J. Mališausko, palaikyti žemas kainas restorane nėra didelis menas. „Yra įstaigų, kurioms labiau rūpi pelnas, kitoms svarbiau, kad visi būtų laimingi. Mums uždarbis yra mažiau svarbioje vietoje, galbūt dėl to ir pinigų nelabai turime“, – juokiasi jis.
Anot verslininko, kartais tampa sunku konkuruoti su aplinkiniais, nes yra nemažai įstaigų, kurios moka neoficialius atlyginimus.
„Darbas pagal oficialią darbo sutartį yra viena iš priežasčių, dėl ko pas mus išsilaiko darbuotojai. Žmonėms svarbu kaupti pensiją, išeiti dekretinių atostogų ar imti paskolą. Manau, kad atlygio mokėjimas „juodais“ pinigais yra atgyvena, bet provincijoje tai vis dar yra dažna“, – sako pašnekovas.
Restorano savininkas pasakoja, kad pasitaiko kandidatų į darbuotojus, kurie prašo atlygį mokėti „juodais“ pinigais, tačiau jis tokiems pasiūlymams nepritaria:
„Jei bus mokamas toks atlyginimas, iš ko mes statysime mokyklas, tiesime kelius, tvarkysime parkus? Iš kur bus tie pinigai, jei ne iš mūsų mokesčių? Jei norime, kad provincija turėtų pinigų investicijoms, turime patys prie to prisidėti“, – pasakoja verslininkas.
Kylančios elektros kainos verslams – vinis į karstą
Pasaulio rinkose kylant elektros ir dujų kainoms verslininkai susiduria su įtampa – gaunamas mažesnis pelnas, tenka ieškoti būdų kaip sutaupyti. „Tango Pizza&Grill“ savininkas J. Mališauskas atvirauja, kad sąskaitos išaugo bene tris kartus, o restorane kainų kelti negali, nes nustojo kilti žmonių pajamos.
„Siekiant sutaupyti ant stogo įsirengėme saulės baterijas, turėsime krosnelę žiemai kurią kūrensime briketais, nes dujos bus labai brangios. Manau, kad daliai kavinių ir restoranų ši situacija bus vinis į karstą“, – sako jis.
Neigiamus atsiliepimus vertina labiau, nei teigiamus
Kavinėms ir restoranams įvertinimai yra labai svarbūs, nes žmonės pagal juos renkasi kur apsilankyti. Restorano „Tango Pizza&Grill“ savininkas teigia, kad nors žmonės yra labiau linkę palikti neigiamus atsiliepimus, jie padeda tobulėti.
„Nors kartais jie priverčia susierzinti ir tikrai nesidžiaugi jų gavęs, bet iš neigiamų įvertinimų, ypatingai jei jie būna detalesni, gali sužinoti daug informacijos kuri tau gali padėti pasitaisyti. Nieko negali būti geriau už galimybę ištaisyti klaidą“, – sako pašnekovas.
J. Mališausko žmona, restorano bendraturtė Dovilė Mališauskienė juokiasi, kad Jaunius yra atsakęs į visus restorano atsiliepimus, o jų yra kone du tūkstančiai.
Pagrindinis tikslas – pokyčiai
Mažesnių miestelių gyventojai žino, kad gyvenimas čia yra nusistovėjęs, o naujovių pasitaiko retai. J. Mališauskas pasakoja, kad labiausiai jie siekia daryti įvesti naujovių verslo srityje. Pokyčius verslininkas planuoja ne tik miesto mastu, bet ir restorano viduje: nori įrengti atskiras patalpas šventėms, paruošti lauko terasą vasaros sezonui. J. Mališauskas sako, kad dažnai problemos kyla dėl aukštų reikalavimų sau:
„Mes kviečiame žymius šefus iš Lietuvos šefų rinktinės, kurie mums kuria meniu. Paskutiniu metu kai susitinkame su šefais, būna, kad mums netinka jų sukurti patiekalai, nesutampa vizijos ar kokybė“, – dalinasi J. Mališauskas.
Nors maitinimo įstaigos savininkas susiduria su įvairiomis problemomis, restoranas klesti ir sulaukia daug lankytojų. J. Mališauskas pataria susidūrus su sunkumais keisti aplinką, o ne ieškoti laimės svetur.
„Versle yra ir pozityvių dalykų, bet daug kas priklauso nuo tavo vidinės būklės, ko tau užtenka ir ko sieki gyvenime. Daugumos vidinis siekis yra būti laimingam, o norint tą pasiekti reikia tiesiog išmokti džiaugtis tuo, ką turi ir keisti tą vietą, kurioje esi, o ne blaškytis po pasaulį“, – teigia pašnekovas.
Autorius: Miglė Tamošiūnaitė, praktikantė.
