Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Sodra“ iš gyventojų kasmet surenka šimtais milijonų eurų daugiau, nei jų išleidžia įvairioms išmokoms. Tačiau pensijos vis tiek išlieka vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Taigi kodėl sukaupiant nemažai perviršio lėšų pensijos negali būti didinamos sparčiau?

„Sodra“ iš gyventojų kasmet surenka šimtais milijonų eurų daugiau, nei jų išleidžia įvairioms išmokoms. Tačiau pensijos vis tiek išlieka vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Taigi kodėl sukaupiant nemažai perviršio lėšų pensijos negali būti didinamos sparčiau?

REKLAMA

Kasmet iš gyventojų ir įmonių „Sodra“ surenka šimtais milijonų eurų daugiau nei išleidžia. Prognozuojama, kad šiemet jos biudžeto perviršis sieks beveik 740 mln. eurų.

Dėl to prezidentas ir valdantieji teikia siūlymus, kaip pensijas didinti sparčiau ir joms išleisti daugiau surenkamų pinigų.

REKLAMA
REKLAMA

Siekis labiau didinti pensijas yra sveikintinas, nes Lietuvoje vidutinė pensija, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, tebėra viena mažiausių visoje ES.

REKLAMA

Be to, Lietuvoje išlaidos pensijoms nesiekia ir 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai ES vidurkis viršija 12 proc.

Taigi, nors pinigų „Sodroje“ yra – nepanaudotų rezervas viršija 3,6 mlrd. eurų – valdžia pensijoms jų išleidžia permažai, tad ir pačios pensijos yra mažos.

Pasirodo, nors pinigų yra ir daugiau jų būtų galima skirti pensijoms, tai nedaroma.

Naujienų portalui tv3.lt valdininkai paaiškino, dėl kokių priežasčių daug daugiau pinigų pensininkams skirti negali.

REKLAMA
REKLAMA

Kodėl pensijoms negali skirti viso perviršio?

Iš prognozuojamo perviršio atrodo, kad pinigų netrūksta ir pensijas būtų galima padidinti kur kas ženkliau, nei siūloma.

Visgi Finansų ministerija (FM) pažymi, kad labiau jų padidinti negalima, nes viso rezervo panaudojimas pensijų didinimui pablogintų „Sodros“ ir valdžios sektoriaus finansų tvarumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip yra todėl, kad rezervas yra jau sukauptas dydis, o pensijos – ilgalaikis įsipareigojimas. Tai reiškia, kad per drąsus pensijų didinimas didintų ne tik ateinančių, bet ir visų ateities metų išlaidas, net kai surinktas perviršis būtų mažesnis arba išvis neegzistuotų.

Dėl to ilgainiui „Sodros“ biudžetas taptų deficitiniu, o galiausiai išaugtų ir valstybės skola.

REKLAMA

„Taigi, nenumatant papildomų pajamų priemonių, „Sodros“ biudžetas anksčiau ar vėliau taptų deficitiniu – tai lemtų ir didėjantį valdžios sektoriaus deficitą, ir didėjančią riziką viršyti grynųjų išlaidų augimo ribas arba verstų mažinti kitų sričių išlaidas.

Pensijoms mokėti nebepakankant rezervo lėšų, trūkstamas lėšas reikėtų skolintis, o tai lemtų valdžios sektoriaus skolos didėjimą ir, atitinkamai, didesnes išlaidas palūkanoms už skolą“, – komentavo ministerija.

REKLAMA

Ji nurodė, kad valstybės skola 2025 m. I ketvirčio pabaigoje sudarė 40,6 proc. BVP arba 32,4 mlrd. eurų (2024 m. pabaigoje – 38,2 proc. BVP arba 29,9 mlrd. eurų).

Skolai padengti 2024 m. valstybė skyrė 391,7 mln. eurų, iš jų 388 mln. eurų yra palūkanos, kurias tenka mokėti dėl įsiskolinimo.

Tuo metu 2025 m. šių išlaidų sąmata yra 576,7 mln. eurų, iš jų 567,3 mln. eurų numatyta palūkanoms. Tai iš esmės reiškia, kad skola mažėja itin lėtai, nes beveik visi skiriami pinigai keliauja ne skolos mažinimui, o tik palūkanoms padengti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Turi paisyti ES nustatytų taisyklių

Pensijų ir kitų socialinių išmokų didinimą riboja ne tik įvairūs politiniai sprendimai, bet ir galiojančios drausmės taisyklės.

Lietuvoje išlaidos pensijoms ir kitoms išmokoms yra viso valdžios sektoriaus išlaidų dalis.

Valdžios sektorius apima valstybės biudžeto finansuojamas ir kontroliuojamas institucijas, savivaldybes, „Sodrą“, Privalomojo sveikatos draudimo fondą bei kitus prie šio sektoriaus priskiriamus subjektus. Visų šių institucijų finansai yra valdomi pagal nustatytas ribas, kad ilgainiui viešieji finansai išliktų tvarūs.

REKLAMA

Nuo 2024 m. ES pradėjo stebėti grynąsias šalių valdžios sektorių išlaidas ir joms nustatė drausmės taisyklės.

ES drausmės taisyklėse numatytos valdžios sektoriaus grynųjų išlaidų augimo ribos. 2025 m. jos negali viršyti 6,1 proc., 2026 m. – 5,2 proc., 2027 m. – 4,8 proc., 2028 m. – 4,5 proc., o 2029 m. – 4,3 proc.

REKLAMA

Tai reiškia, kad, net jei „Sodros“ biudžete susidaro perviršis, jo negalima laisvai skirti papildomoms išmokoms, nes bendras valdžios sektorius turi tilpti į nustatytas augimo ribas.

Šios ribos užtikrina, kad ilgalaikėje perspektyvoje (iki 2038 m.) Lietuvos viešieji finansai išliktų subalansuoti, įvertinus visuomenės senėjimo keliamas išlaidas. T. y., kad Lietuva galėtų toliau užtikrinti reikalingas viešąsias paslaugas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Todėl pensijų ir kitų socialinių išmokų augimas yra siejamas ne tik su „Sodros“ galimybėmis, bet ir su viso valdžios sektoriaus finansų planavimu.

Be to, vis dar galioja ir Mastrichto kriterijus – valdžios sektoriaus deficitas negali viršyti 3 proc. BVP. Tai reiškia, kad valdžia gali išleisti šiek tiek daugiau, nei surenka pajamų, bet tik tiek, kiek leidžia šis deficito limitas ir nustatytos grynųjų išlaidų augimo ribos.

REKLAMA

Rizikas kelia senstanti visuomenė

Be to, anot FM, itin svarbu pabrėžti, kad, pagal struktūrines tendencijas, dėl senstančios visuomenės didės pensijų gavėjų, tačiau mažės dirbančiųjų skaičius.

„Pagal Europos Komisijos 2024 m. Visuomenės senėjimo ataskaitoje („Ageing Report 2024“, toliau – Senėjimo ataskaita) pateikiamus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimus, pensijų sistemos balansas turėtų tapti neigiamas jau 2028 metais ir toliau prastėti“, – nurodė ministerija.

REKLAMA

Visa tai iš esmės reiškia, kad visų perviršio pinigų pensijoms panaudoti negalima, nes tai sumažintų galimybes reaguoti į nenumatytus šokus.

FM pabrėžia, kad tai taip pat užkirstų kelią bent laikinai padengti būsimus pensijų sistemos deficitus, pagreitintų šių deficitų atsiradimą ir juos padidintų.

„Be papildomų pajamų šaltinių, augtų valdžios sektoriaus skola, kiltų rizika valdžios sektoriaus finansų tvarumui, o dėl didėjančių išlaidų palūkanoms susikaupusi skola nebūtinai leistų skirti didesnes lėšas socialinės apsaugos poreikiams“, – atkreipė dėmesį FM.

REKLAMA
REKLAMA

Rezervas – ne tik pensijoms didinti? 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atkreipė dėmesį, kad rezervinio fondo sudarymo šaltinius, dydį bei panaudojimo atvejus nustato Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatai. 

„Šiuose nuostatuose nustatytas rezervinio fondo tikslas – užtikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžeto stabilumą ir kaupti piniginius išteklius, reikalingus Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nurodytoms valstybinio socialinio draudimo išmokoms finansuoti, kai nepakanka VSDF biudžeto atitinkamos valstybinio socialinio draudimo rūšies pajamų“, – komentavo ministerija.

Tai reiškia, kad rezervinio fondo lėšos gali būti naudojamos ne tik pensijų išlaidoms, bet ir kitoms įstatymuose reglamentuotoms išmokoms.

Visgi, anot SADM, kitoms išmokoms šios lėšos gali būti panaudotos tik nustačius ir paskelbus išskirtines aplinkybes, kai dėl šių aplinkybių atsiradimo kalendoriniais metais nepakanka pajamų atitinkamoms išmokoms finansuoti.

Lietuvoje pensijos – vienos mažiausių ES

2022 m. „Eurostat“ duomenimis, vidutinės senatvės pensijos dydis per metus ES svyruoja nuo 3 611 eurų Bulgarijoje (301 euras per mėnesį) iki 31 385 eurų Liuksemburge (2 653 eurai per mėnesį).

REKLAMA

Įtraukus Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalis (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) bei šalis, siekiančias prisijungti prie ES, šis intervalas padidėja – nuo 1 648 eurų per metus Albanijoje (137 eurai per mėnesį) iki 35 959 eurų Islandijoje (2 997 eurai per mėnesį).

Vidutinė senatvės pensija per metus vienam gavėjui Norvegijoje ir Danijoje taip pat viršijo 30 tūkst. eurų. Už ES vidurkį ji taip pat buvo gerokai didesnė Švedijoje (22 436 eurai per metus arba 1870 eurų per mėnesį) ir Suomijoje (21 085 eurai per metus arba 1757 eurai per mėnesį).

Lietuvoje pensijos yra vienos mažiausių ES. 2022 m. vidutiniškai pensininkai gaudavo po 444 eurus. 

Šiuo metu senatvės pensijas Lietuvoje gauna 630,5 tūkst. asmenų. Vidutinė senatvės pensija šiuo metu yra 669,4 euro. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą yra 720 eurų, o jo neturint – 423,9 euro.

Tuo metu pačios mažiausios vidutinės pensijos yra ES šalyse kandidatėse.

Turkijoje jos siekia 2 942 eurus, Bosnijoje ir Hercegovinoje 3 041 eurą, Serbijoje – 3 486 eurus ir Juodkalnijoje – 3 962 eurus per metus, t. y. nuo 245 iki 330 eurų per mėnesį.

Šie metiniai duomenys rodo itin didelį atotrūkį tarp mažiausių ir didžiausių pensijų Europoje. Pavyzdžiui, palyginus Švediją (22 436 eurai per metus) ir Turkiją (2 942 per metus), vidutinė pensija per metus skiriasi daugiau nei 7,5 karto.

REKLAMA

Ekonomiškai stipriausios ES šalys taip pat pralenkė ES vidurkį. Didžiausia vidutinė metinė pensija buvo Italijoje – 19 589 eurai, toliau rikiuojasi Prancūzija (18 855 eurai), Ispanija (18 100 eurų) ir Vokietija (17 926 eurai) per metus.

Tai reiškia, kad Italijoje pensininkai per mėnesį vidutiniškai gauna 1632 eurus, Prancūzijoje – 1571 eurą, Ispanijoje – 1508 eurus, o Vokietijoje – 1494 eurus.

Vidutinių metinių pensijų dydžiai rodo, kad Vakarų ir Šiaurės Europoje pensijos yra daug didesnės nei likusiose šalyse.

Tuo metu Pietų Europos šalių padėtis geresnė nei Rytų, tačiau jos vis dar akivaizdžiai atsilieka nuo Šiaurės Europos.

Prasčiausi rodikliai yra Balkanų ir Rytų šalyse, ypač tarp šalių kandidačių į ES.

indeliai.lt

REKLAMA
Pinigų surenka daug,bet negali išleisti daugiau negu uždėtas limitas. Pensiju kelti negali,nes ištaško pinigus kitur. Jeigu atsakingai leistu pinigus, užtektų viskam ir pensijoms padidinti taip pat. Nieko naujo bauduvos respublikoje. Niekas nepaima ir nepakrato jų už geros vietos.
Pasirodo, nors pinigų yra ir daugiau jų būtų galima skirti pensijoms, tai nedaroma. Lietuvoje pensijos – vienos mažiausių ES, patys va paskelbia, bet kas menesi imeta po kelis straipsnius, kaip bauduvos rsp lenkia pensijomis daugeli ES saliu...Vidutinė senatvės pensija šiuo metu yra 669,4 euro. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą yra 720 eurų, o jo neturint – 423,9 euro. Nesekit, gal tu pasaku, jau nusibode..
Pinigus iš žmonių paima, bet už juos pensijų nedidina: pasakė, kam atiduoda, kaip kam ukr ir visiems kitiems svetimiems, o saviems maziausios algos ir pensijos, o va mokesciai, kainos ir baudos, tik dideja..Vagiu banditu ir korupcijos valstybele.. Prasiskolinus ir zlugus...
Didesni atlyginimai ir pensijos - didesnis vartojimas. Didesnis vartojimas - daugiau pinigų į biudžetą. Ir vėl iš naujo. Vakarų Europa gyvena tokiu principu. O Lietuva gyvena principu,kad reikia duoti žmonėms tik tiek,kad vos užtektų ant kruopų ir mokesčių.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų