valstybės skola
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „valstybės skola“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „valstybės skola“.
Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia žiūrėti atsakingai, ypač prisiimant naujų įsipareigojimų.
Pasak Gintarės Skaistės, 2025 metais skolai aptarnauti valstybės biudžete reikės papildomai apie 170 mln. eurų.
„Kitais metais, prognozuojama, kad reikės papildomai apie 170 mln.
Ukrainos valstybės skola šiemet išaugo penktadaliu iki rekordinės sumos
Ukrainos valstybės skola, JAV vertinant JAV doleriais, per aštuonis šių metų mėnesius išaugo 21,47 mlrd. dolerių, arba 19,3 proc., iki rekordinės sumos – 132,92 mlrd. dolerių grivinų, pranešė Finansų ministerija.
Tiesioginė valstybės skola laikotarpio pabaigoje atitiko 123,63 mlrd. dolerių, o vien tik tiesioginė valstybės užsienio skola – 83,41 mlrd. dolerių.
28,9 proc. visos valstybės skolos – grivinomis, 28,4 proc. – eurais, 26,7 proc. – JAV doleriais, 12,9 proc.
Vokietijos valstybės skola pasiekė rekordinę sumą
Vokietijos Federacinės Respublikos valstybės skola išaugo iki rekordinio lygio – 2022-ųjų pabaigoje federalinio, federalinių žemių ir savivaldybių biudžetų bei socialinės draudimo fondo įsiskolinimų suma pasiekė 237 mlrd. eurų, skelbia „Deutsche Welle“, remdamasi nacionaline statistikos tarnyba „Destatis“.
Per metus Vokietijos valstybės skola padidėjo 2 procentais.
Jungtinės Karalystės valstybės skola gruodį išaugo beveik trigubai
JK valstybės skola praėjusį mėnesį išaugo beveik trigubai, vyriausybei subsidijavus sąskaitas už dujas ir elektrą, siekiant apsaugoti britus nuo didelių energijos sąnaudų, išaugusių po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Viešojo sektoriaus grynasis skolinimasis gruodį pasiekė 27,4 mlrd. svarų (33,9 mlrd. JAV dolerių), arba 16,7 mlrd. svarų daugiau nei prieš metus, teigiama antradienį paskelbtame Nacionalinio statistikos biuro (ONS) pranešime.
Kitų metų valstybės biudžetas: palikta erdvė naujiems mokesčiams
Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas – vėl deficitinis. Nors pajamos ir augs, išlaidos dar labiau didės. Ekonomistai vertina, kad toliau didėjant išlaidoms, jų vien ekonomikos augimu nekompensuosi. Jas padengti teks mokesčių mokėtojams. Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc.
Nerijus Mačiulis: kodėl Lietuvai vertėtų pasididinti skolą 7 milijardais eurų?
Valstybės skolos didinimas retai yra populiarus ir išmanus planas. Tačiau šiuo metu Lietuva yra unikalioje situacijoje, kurioje gali turėti nemažai tiesioginės ir netiesioginės naudos valstybės skolą padidindama beveik 50 procentų. Prisiminkime 2009-uosius metus. Lietuva buvo labai nepavydėtinoje situacijoje. Su trenksmu sprogo beveik penkmetį trukęs neracionalių lūkesčių, pajamomis nepagrįsto išlaidavimo, kreditavimo ir nekilnojamo turto burbulas.
Nulinė palūkanų norma: ar primokėsime už laikomus indėlius?
Europos centriniam bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio, o indėlių laikymą padarius dar labiau neigiamą, reaguoti turės ne tik komerciniai bankai, bet ir vartotojai. Ekonomistų nuomone, ECB taip žvelgia į kintančią aplinką ir skatina euro zonos ekonomikos augimą. „XXI a. bankininkystės verslas bus pagrįstas tuo, kad bankai primokės už paskolas klientams, o indėlininkai – bankams už "priglaustus" juose indėlius.
R. Paksas: leiskite Paksą į rinkimus ir tegu juose nusisuka sprandą
Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Didinti kitų metų biudžeto deficitą iki kritinės ribos, grasinančios euro įvedimui, kad pinigus būtų galima išdalinti atlyginimų pavidalu – tokio siūlymo laikosi Rolandas Paksas, nepaisydamas to, kad jo nepalaiko koalicija, o finansų ministras įspėja: dar ir gerokai išaugtų skolinimosi kaina Lietuvai. R. Paksas nė nemėgina gintis kaltinamas populizmu. Jis sako, kad nebijo rinkimuose nusisukti sprando.
Politologus ir ekonomistus nustebino premjero pareiškimas apie valstybės skolą
Politologai ir ekonomistai antradienį sakė buvę nustebinti socialdemokratų lyderio premjero Algirdo Butkevičiaus pareiškimo, esą krizės metu buvo galima dar keliais milijardais litų padidinti valstybės skolą.
Slovėnijos likimas – politikų rankose
Euro zonos krizė kėsinasi ir į buvusią euro zonos pirmūnę – Slovėniją. Egzistuoja tikimybė, kad ir šiai ekonomikai gali prireikti Europos stabilumo mechanizmo (ESM) finansinės paramos. Tačiau daugelis sutinka ir su priešinga prielaida, kad jei naujoji Slovėnijos vyriausybė imsis ryžtingų priemonių pertvarkant bankinį sektorių, Kipro ar Graikijos likimo šiai šaliai išvengti pavyks.
REKLAMA
REKLAMA
Narystė euro zonoje padvigubino Estijos skolą
Pernai Estijos nacionalinė skola išaugo kone dvigubai. Iš dalies tokio reiškinio kaltininkas – Europos finansinio stabilumo mechanizmas (EFSM), kuris yra skirtas gelbėti euro zonos nares, patiriančias finansinių sunkumų, praneša AFP.
2011 metais Estijos nacionalinė skola siekė 6,1 proc. BVP ir buvo viena mažiausių visoje Europoje. Pernai šis skaičius išaugo iki 10,1 proc. ir šiuo metu siekia maždaug 1,7 mlrd. eurų.
Finansų ministerija išpirko antrąją 1 mlrd. eurų vertės euroobligacijų emisiją
Šiandien Finansų ministerija išpirko antrąją 1 mlrd. eurų vertės (3,45 mlrd. litų) euroobligacijų emisiją ir taip atitinkama suma sumažino Lietuvos valstybės skolą. 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisija buvo išleista 2003 m. kovą ir po metų papildyta 600 mln. eurų (2,07 mlrd.
Graikija neigia pranešimus apie salų išpardavimą
Penktadienį Graikijos opozicija apkaltino vyriausybę, esą toji rengiasi išparduoti neapgyventas salas Egėjo ir Jonijos jūrose, siekdama padengti skolas. Tačiau ministrų kabinetas paneigė tokius spėliojimus, informuoja „RIA Novosti“.
Penktadienį laikraštis „Le Monde“ publikavo Graikijos vyriausybės vadovo Antonis Samaras interviu, kuriame teigiama, esą Graikija gali parduoti arba išnuomoti jai priklausančias negyvenamas salas, siekdama padengti milžinišką valstybės skolą.
Lietuva: prasiskolinusi valstybė, taupi liaudis
Lietuvos namų ūkiai yra mažiausiai Europoje įsiskolinę finansų institucijoms. Už estus turime perpus, o už danus – net 5 kartus mažiau skolų. Šios tendencijos, pasak ekonomistų, rodo ne tik mūsų tautos atsargumą, bet ir menką gyventojų finansinį išprusimą.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tarp namų ūkių ir valstybių skolos dažnai pastebimas priešingas santykis. „Bendra valstybės skola – namų ūkių, valdžios sektoriaus ir įmonių – yra tam tikro lygio.
Krizė Estijoje sunaikino 99 tūkst. darbo vietų
Per pastaruosius ketverius metus darbo vietų skaičius Estijoje sumažėjo 16 proc. (99 tūkst.), skelbia AFP, remdamasi Estijos statistikos agentūros duomenimis.Iš viso Estijoje gyvena 1,3 mln. žmonių. Nuo 2005 metų daugiausia darbo vietų šalyje buvo 2008 m. pirmąjį ketvirtį – tuomet jų skaičius viršijo 620 tūkst. (iš jų per 17 tūkst. – neužimtų). Palyginimui, šiuo metu Estijoje yra 522 tūkst. darbo vietų (7 tūkst.
N. Mačiulis: auganti valstybių skola – tarsi narkomanija
Neskaidrūs viešieji pirkimai ir nesugebėjimas įsisavinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – tai vieni didžiausių trikdžių, neleidžiančių Lietuvai atsispirti ir išbristi iš ekonominės krizės, – tokią nuomonę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime išsakė ekonomistai, ieškoję atsakymo į klausimą, kuriuo keliu turėtų eiti Lietuva: taupymo ar investavimo.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vieno kelio nėra – vienintelis būdas atsigauti yra derinti abu kelius.
Mažėjantis biudžeto deficitas leis skolintis pigiau
Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį nacionalinis biudžetas surinko 10 mlrd. litų – 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai ir 2,4 proc. daugiau nei planuota. Mažėjantis biudžeto deficitas sumažino valstybės skolinimosi kainą iki žemesnio nei prieš krizę buvusio lygio. Ekonomistų nuomone, antrąjį šių metų pusmetį turėtų išlikti teigiamos tendencijos, tačiau augimas bus lėtesnis, o rimtesni iššūkiai gali kilti dėl nepalankių įvykių eksporto rinkose.
R. Rudzkis: Lietuva dar kelerius metus sėdės duobėje (papildyta 12:26)
DNB banko partneris, profesorius Rimantas Rudzkis teigė nemanantis, kad artimiausiais metais stebėsime reikšmingus teigiamus pokyčius tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos ekonomikose.
„Niekaip netikiu, kad bus reikšmingas pagerėjimas 2013 metais. Prisijungiu prie tų ekonomistų, kurie mano, kad Europos Sąjunga dar kelerius metus sėdės duobėje“, – pripažino R. Rudzkis, dalyvaudamas DNB surengtame „Lietuvos ekonomikos perspektyvų“ leidinio pristatyme.
Lietuvai prasiskolinimas negresia
Šią savaitę Lietuvai tarptautinėse rinkose pasiskolinus dar beveik pusantro milijardo litų, viešoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, kad skolinamės per daug, šalis, ko gero, suka Graikijos šunkeliais. Finansų ministrė tikina, kad Lietuvai Graikijos likimas – prasiskolinti – negresia, nes skolinamasi daugiau senoms skoloms dengti, o bendra valstybės skola auga nedaug.Kol Lietuva skolinasi palankiomis sąlygomis, skambinti pavojaus varpais nemato reikalo ir analitikai.
Ispanijos ekonomika vėl recesijoje
Ispanijos ekonomika vėl įžengė į recesiją. Apie tai pareiškė Ispanijos centrinio banko vadovas Miguelis Angelis Fernandezas Ordonezas, praneša AFP.
Techninė recesija skelbiama, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) smunka mažiausiai du ketvirčius iš eilės. Pasak M. F. Ordonezo, ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį Ispanijos ekonomika susitraukė 0,3 proc., ši tendencija nesikeitė ir pirmąjį šių metų ketvirtį.
Estija džiaugiasi biudžeto pertekliumi
Pernai Estijoje užfiksuotas 1,0 proc. biudžeto perteklius, o valstybės skola siekė tik 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - mažiausią lygį tarp visų 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, remdamasi oficialiais duomenimis informuoja AFP.
1,3 mln. gyventojų turinti Estija į ES įstojo 2004-aisiais, o į euro zoną - 2011-aisiais. Estija garsėja griežta fiskaline drausme.
Pernai Estijos BVP išaugo 7,6 proc., o centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet šalies ūkio augimas sieks 1,9 proc.
Valstybės skola pasiekė 35,6 proc. BVP
Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola sausio mėnesio pabaigoje buvo 38 mlrd. 800 mln. litų, arba 35,6 proc. prognozuojamo 2012 metų bendrojo vidaus produkto (108 mlrd. 916 mln. litų).
Sausio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 26 mlrd. 487,9 mln. litų, vidaus finansų institucijoms - 6 mlrd. 494,7 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms - 4 mlrd. 384,5 mln.
Ar turime kuo pasitikėti?
Vystyklus ir politikus reikia keisti kuo dažniau. Taip kažkada yra pasakiusi praėjusio amžiaus garsiausia detektyvų meistrė britė Agatha Christie.
Jokio skirtumo
Lietuviai stengiasi gyventi panašiai. Vystyklus atžaloms keičia dažnai, kaip ir per kiekvienus rinkimus politikus. Tendencija aiški – per vienus rinkimus laimi kairė pusė, per kitus – dešinė. Likusius balsus pasidalija politikos klounai. Ir seni, ir bandantys išgarsėti.
K. Daukšys: valstybės ir verslo tarpusavio skolų užskaita — misija neįmanoma?
Lietuvos skola — viena dažniausiai eskaluojamų temų krizės metu. Šiuo metu valdžios skola siekia beveik 40 mlrd. litų, tačiau kur kas aktualesnė problema yra dvigubai didesnės vidaus skolos, apie kurias, panašu, Vyriausybė nėra suinteresuota kalbėti.
Viena svarbiausių Lietuvos verslą apėmusio sąstingio priežasčių — nesutvarkytas valstybės savivaldybių institucijų ir įmonių skolų mechanizmas.
I. Šimonytė: siekiame papildyti biudžetą nedidindami mokesčių
Antradienį, po susitikimo su Lietuvos verslo atstovais, finansų ministrė Ingrida Šimonytė sakė, kad aplinkybės verčia peržiūrėti planus ir keisti požiūrį, todėl biudžetas po svarstymų Seimo komitetuose bus koreguojamas.
,,Biudžeto projekte, pateiktame svarstyti Seimui ir pakoreguotame 2012 m., siekiama, kad grėsmės verslo aplinkai būtų kiek įmanoma mažiau“, – pabrėžė I. Šimonytė Lietuvos pramonininkų konfederacijoje.
Italijos vyriausybei gresia subyrėjimas
Europos Sąjunga pareikalavo iš Italijos premjero Silvio Berlusconio sparčių ekonominių reformų, tačiau šalies vyriausybės nuomonės dėl siūlomų priemonių išsiskyrė.
Europos lyderiai, vadovaujami Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy, pareikalavo iš S. Berlusconio pateikti konkrečius planus dėl ekonomikos augimo spartinimo ir didžiulės šalies skolos mažinimo per trečiadienį vyksiantį viršūnių susitikimą Briuselyje.
Euro zonos skolų krizė kainuos dar papildomai 350 mlrd. dolerių
Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), neoficialiais duomenimis, gali prireikti 350 mlrd. dolerių papildomų lėšų siekiant įgyvendinti programas, skirtas skolų krizei įveikti. Tokią nuomonę išsakė diplomatinių sferų šaltinis iš vienos besivystančių šalių per penktadienį Paryžiuje prasidėjusį dviejų dienų G20 finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimą.
Didžiulė skola verčia Ameriką persitvarkyti
Per paskutinį dešimtmetį susidariusios aplinkybės verčia Ameriką drastiškai keisti kryptį – ji negali toliau eiti savo įprastu keliu, kuris ją atvedė prie liepto galo. To priežastis – staigiai iškilusi valstybės skola, kuri jau susilygino su metine Amerikos gamybos verte – 14 trilijonų dolerių. Remiantis CBS pranešimu, Amerika kasdien išleidžia apie 380 milijonų dolerių, iš kurių tik 170 milijonų yra iš gaunamų pajamų, o daugiau nei 200 milijonų – valstybės skolinti pinigai.
I. Šimonytė: Estija, kurią krizė palietė taip pat, kaip mus, neturi jokios valstybės skolos
„Galvojant apie tai, kodėl valstybės skola tapo problema, ypač pastaruoju metu, verta pasižiūrėti į visas ES valstybes. Galios valstybės yra tos, kurios kaupė perteklines pajamas. Pavyzdžiui, Estija, kurią krizė palietė taip pat, kaip mus, neturi jokios valstybės skolos“, – pirmadienį pasakojo Finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Anot jos, Lietuva, nors ir turėjo perteklinių pajamų, ūkis “kaito", viskas buvo išleidžiama.
Reitingų pinklėse – britai ir prancūzai
Agentūrai ,„Standard & Poor’s” sumažinus JAV kredito reitingą, panašus likimas laukia ir Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos.
Dėl lėto ekonomikos augimo ir didėjančių skolų Europos ekonomikos galiūnės priartėjo prie pat kredito reitingo sumažinimo slenksčio.
Praėjusį pirmadienį žlugus bandymui apdrausti Prancūzijos skolą rinkos gavo signalą, kad po JAV smukdyti rinkas gali būtent ji.
Ar naujasis planas išgelbės JAV nuo ekonominės krizės?
Įvairūs pastarojo meto ekonominio ir politinio turinio signalai verčia sunerimti dėl tolesnės didžiausia pasaulio ekonomika laikomų JAV ekonominės plėtros. Vienas iš šiame kontekste svarbių indikatorių, sulaukęs didelio tarptautinės bendruomenės dėmesio, – gerokai užtrukęs šalies ekonomikos gelbėjimo klausimo sprendimas.
Amerika nebankrutavo! Bet kas toliau?
Rugpjūčio 2 d. vakare, likus suskaičiuotoms valandoms iki galimo šalies bankroto, JAV prezidentas Obama pagaliau pasirašė įstatymą, laikinai išsprendusį skolos limito pakėlimo krizę. Įstatyme numatyta skolos limitą pakelti iki $16,4 trilijono, taip pat numatytas mechanizmas, kaip per artimiausią dešimtmetį sutaupyti kelis trilijonus dolerių.
Visą praeitą mėnesį pasaulio dėmesį buvo prikaustęs JAV Kongrese ir Baltuosiuose rūmuose įsiliepsnojęs karas dėl šalies finansinės ateities.
Kipras – ketvirta vinis į euro karstą?
Netylant kalboms apie Italijos ir Ispanijos finansų problemas greičiau už šias šalis į prarają gali kristi mokesčių rojumi vadinamas Kipras. Kiprui netrukus gali prireikti tarptautinės pagalbos.
Tuomet Viduržemio jūros sala taps ketvirtąja kritusia euro zonos valstybe, kurią turės gelbėti Europos Sąjunga (ES) ir kitos tarptautinės struktūros. Apie tai praėjusią savaitę prabilo „Bank of Cyprus“.
„Būdami neveiksnūs rizikuojame nebesugebėti grąžinti skolos.
V. Gapšys: vargu ar konservatoriai verti didvyrių vardo
Seimo Darbo partijos frakcijos atlikta analizė rodo, kad nuo 1995 m. didžiausią skolų naštą ateinančioms Vyriausybėms palikdavo konservatoriai, mat jų valdymo laikotarpiais valstybės skola išaugdavo daugiausiai.
Iš šiuo metu esančios 36 mlrd. 113 mln. Lt skolos 24 mlrd. 910 mln. Lt pasiskolino konservatoriai. Tad nors nuo 1995 m. valdžioje jie buvo tik 6 metus, tai yra 37 proc. viso laiko, jie sugebėjo sukurti 69 proc. visos Lietuvos skolos.
G. Nausėda: sumažintas JAV skolinimosi reitingas turės ir realios, ir psichologinės prasmės
Vienos stambiausių reitingų agentūrų „Standard & Poor's“ pirmą kartą sumažintas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) aukščiausias skolinimosi reitingas turės ne tik realios ekonominės, bet ir tam tikros psichologinės ir simbolinės prasmės, kadangi tai yra precedento neturintis atvejis, Lietuvos radijui sakė SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda, komentuodamas agentūros sumažintą ilgalaikį JAV reitingą suteikiant šaliai neigiamą perspektyvą dėl biudžeto deficito problemų.
„Standard and Poors“ pirmą kartą sumažino JAV skolinimosi reitingą iki AA+
Viena stambiausių reitingų agentūrų „Standard & Poor's“ pirmą kartą sumažino Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) skolinimosi reitingą, skelbia BBC.
Agentūra sumažino ilgalaikį JAV reitingą AAA per vieną laiptelį iki AA+, suteikdama šaliai neigiamą perspektyvą dėl biudžeto deficito problemų.
„S&P“ teigimu, antradienį JAV Kongrese priimto deficito mažinimo plano nepakanka.
Vašingtonas keletą mėnesių buvo paralyžiuotas nesutarimų dėl įstatymo, leisiančio kelti šalies skolinimosi ribą.
Sprendimas dėl JAV valstybės skolos vėl atidedamas, perspektyvos miglotos
Šeštadienį nepasiekta ilgai laukto susitarimo tarp JAV demokratų administracijos ir respublikonų Kongrese dėl valstybės skolos limito padidinimo ir biudžeto deficito sumažinimo. Ir netgi derybų statusas kol kas lieka neaiškus, praneša „RIA Novosti“.
JAV valdžia niekaip nesusitaria dėl valstybės skolos limito didinimo, o susitarimas turi būti pasiektas iki rugpjūčio 2 d., priešingu atveju JAV nebepajėgs vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.
B. Obama: JAV gresia dar viena recesija
JAV prezidentas Barackas Obama perspėjo, kad jeigu šalies Kongresas nepadidins JAV skolos limito, šalį gali ištikti dar viena recesija, rašo „telegraph.co.uk“.
Atsakydamas į klausimus per socialinį tinklą „Twitter“ B. Obama sakė, kad jeigu 14,29 trln. JAV dolerių skolos „lubos“ nebus padidintos, šalį „gali ištikti nauja recesija arba dar blogesnės pasekmės“.
„Neturėtume neatsakingai žiūrėti į skolos limitą. Jeigu jis nebus padidintas, Iždas nebegalės padengti mūsų skolų.
Kas laukia Graikijos ir kaip tai veikia Lietuvą?
Vakar Graikijos parlamentui tarus „taip“ taupymo planui, galima sakyti, kad Graikijos Premjeras laimėjo tik pusę mūšio. Šiandien balsuojama dėl konkrečių taupymo plano priemonių. Įvertinus nedidelę balsų persvarą, kuria sprendimas buvo priimtas vakar, nerimo dėl šios dienos balsavimo yra.
J. C. Junckeris: Graikijos skolos mokėjimas – žaidimas su ugnimi
Euro zonos vadovas pareiškė, kad Graikijos skolos mokėjimo planas – žaidimas su ugnimi, praneša BBC.
Graikijos krizė stato dar mažiausiai penkias Europos Sąjungos (ES) valstybes į pavojų, įspėja euro zonos grupės vadovas artėjant finansų ministrų susitikimui Liuksemburge.
Tikimasi, kad ministrai pritars 12 mlrd. eurų paskolai pagal Tarptautinio valiutos fondo ir ES gelbėjimo planą.
TVF įspėja apie didėjančias grėsmes pasaulio ekonomikai
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo apie didėjančias grėsmes, su kuriomis susiduria pasaulio ekonomika.
Fondas teigia esantis sunerimęs dėl besitęsiančios skolų krizės Graikijoje, ginčų dėl JAV deficito planų ir būtinybės pažaboti augimą Azijoje, praneša BBC.
Tačiau TVF prognozuoja, kad pasaulinis ūkio augimas iš kelio nenukryps. Anot fondo, per pirmąjį ketvirtį pasaulio ekonomika augo 4,3 proc.
Vienu galiūnu mažiau
Tarptutinio valiutos fondo (TVF) vadovas prancūzas Dominique'as Strauss-Kahnas atsistatydino. Pareiškimą jis parašė iš kalėjimo, kur atsidūrė dėl pasikėsinimo išprievartauti viešbučio kambarinę.
Žaibiškai atlikta apklausa rodo, kad 57 proc. prancūzų mano, jog TVF vadovas įkliuvo į pinkles. Kaltas ne jis, o aplinka – kažką prieš jį rezgė.
D. Strauss-Kahno postas teikė jam nemenkų galių.
ES įsiskolinimų krizė dar gali pasklisti į kitas Europos šalis
Penktadienį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo, kad nepaisant to, jog suteikė pagalbą Graikijai, Airijai ir Portugalijai, Europos Sąjungos (ES) įsiskolinimų krizė dar gali pasklisti į pagrindines euro zonos ir besivystančias Rytų Europos šalis.
„Išlieka rizika, kad įsiskolinimų krizė gali pasklisti į pagrindines euro zonos šalis, o po to ir į besivystančias Europos šalis“, - teigiama naujausioje TVF ataskaitoje apie Europos ekonominę padėtį.
Spaudos apžvalga: nuo bankų nukentėję klientai buriasi į asociaciją
Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius nesutinka, kad jis yra Vyriausybės vadovo pilkasis kardinolas, kaip neretai jį pavadina politikos apžvalgininkai. „Nesu nei „pilkasis“, nei „kardinolas“, tiesiog dirbu savo darbą“, – interviu dienraščiui sakė patarėjas.
Vyriausybės ataskaita – nebūtų nuopelnų rinkinys
Ministrų kabinetas savo pasitarime pritarė 2010 m. Vyriausybės veiklos ataskaitai. Tačiau vargu ar ją išdrįs palaiminti Seimas, nes dokumente yra ir visiškai tikrovės neatitinkančių teiginių, ir svetimų nuopelnų pasisavinimo, ir gyrimosi darbais, dėl kurių reikėtų gėdytis.
„Mažino“ nedarbą
Vyriausybė labai patenkinta savo pernykšte veikla, todėl pritarė jos ataskaitai, surašytai net 105 lapuose. „Vakaro žinios“ skaitytojų teismui pateikia įdomesnius teiginius iš šio dokumento.
„Business Insider“: Lietuvai gresia bankrotas
Amerikos leidinys „Business Insider“ publikuoja 18 šalių sąrašą, kurioms gresia bankrotas, kai valstybė negali išmokėti skolų. Estija ir Latvija, skirtingai nei Lietuva, į tą sąrašą nepateko.
Ekspertai tokias išvadas pateikė remdamiesi „Bloomberg“ ir „CMA Datavision“ duomenimis.
Reitingo sudarytojai vertinimui pasirinko formalųjį CDS rodiklį – kredito rizikos apsikeitimo sandorius (ang.
Spaudos apžvalga: prezidentė įspėjo Seimą ir Vyriausybę
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Seimo valdyba, be kita ko, apibrėžė ribas, kurių šią savaitę prasidedančioje sesijoje parlamentarams nederėtų peržengti. Pirmadienį Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir parlamento valdybos narius priėmusi prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtai pareiškė remianti energetikos ministrą Arvydą Sekmoką ir nepritarianti jam rengiamai interpeliacijai.
Ar migla, kurioje gyvename, išsisklaidys?
Į pabaigą artėjant 2010-iesiems viešojoje erdvėje vis dažniau buvo girdima įvairių pasvarstymų apie praėjusių metų šalies pasiekimus ekonomikoje, socialinėje politikoje, tarptautinėje scenoje.
Vyriausybė pasiskolino 40 mln. litų
Vyriausybė pirmadienį vykusiame skolos vertybinių popierių aukcione dešimčiai mėnesių pasiskolino 40 mln. litų.
Kaip pranešama per biržos „Nasdaq OMX Vilnius“ informacinę sistemą, vidutinė metų palūkanų norma siekė 1,965 proc. Didžiausia aukciono dalyvių siūlyta palūkanų norma siekė 2,05 proc., mažiausia – 1,8 proc.
Skolos vertybiniai popieriai bus išpirkti šių metų spalio 5 dieną.
Gruodį vykusiame aukcione, kuriame Vyriausybė pasiskolino 60 mln.
Skolinti pinigai – valdžios patogumui
Vyriausybė jau dalija kalėdines dovanėles: statybininkus planuojama pamaloninti 12 mln. litų, skirtų ambasadai Londone atnaujinti. Pinigų statyboms valstybės kišenėse nėra, tad juos valdžia skolinsis. Tik Seimo opozicijos atstovai įtaria, kad Vyriausybė taip nori milijonais papildyti „savų“ kišenes.
Valdininkams ankšta
Vyriausybė dar kartą įrodė, kad krizė, bent jau valdžios institucijoms, baigiasi. Trečiadienį ji planavo skirti 12 mln. litų Lietuvos ambasadai Londone atnaujinti.