Piktinasi pašalpų tvarka: kodėl 1 750 eurų gauna tik dalis sergančiųjų?

Vis tik sunkiomis ligomis sergantys ir pakankamai pinigų gydymui neturintys gyventojai skundžiasi, kad jiems savivaldybė nesutinka skirti vienkartinės pašalpos. Esą jų ligos stadija dar nėra kritinė arba jų pajamos yra per didelės paramai gauti.

Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokiais atvejais ir kokio dydžio tikslinę pašalpą gyventojai apskritai gali gauti.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Premjeras sako, kad Lietuva nedels pasinaudoti didesnėmis skolinimosi galimybėmis gynybai

Finansų ekspertė: atsiskaitymų grynaisiais ribos padidinimas sumažintų šešėlį

„Situacija yra labai pribloškianti“ – perspėja apie NT vertės perskaičiavimą ir kas gali laukti

Dydžiai ir kriterijai pašalpoms gauti skiriasi

Egzistuojančia tvarka piktinosi Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Orentaitė, į kurią kreipėsi pašalpų negavę onkologinėmis ligomis sergantys gyventojai.

Anot jos, pacientų prašymų Kauno Šilainių seniūnija net nepriima ir pašalpų prašančius žmonės išvaro, nes jų pajamos – per didelės, nors gydymui jų ir neužtenka.

„Kas gali apriori (iš anksto, nepatikrinus faktų – aut. past.) nustatyti finansines ribas onkologiniams ligoniams dėl vienkartinių išmokų gavimo, pagerinant jų gydymui, maistui skiriamas finansines išmokas?

Kodėl tos išmokos gali būti skiriamos tik III ar IV stadijos ligoniams? Taigi onkologinis susirgimas iš I stadijos greitai gali pereiti į III ar IV stadiją“, – teiravosi N. Orentaitė.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) aiškino, kad vienkartinės, tikslinės, periodinės ar sąlyginės pašalpos yra tokia socialinė parama, kurios skyrimas, mokėjimas ir dydis nėra reglamentuoti įstatyme.

Taigi šios pašalpos yra skiriamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Todėl minėtų pašalpų skyrimo sąlygos, kriterijai ir dydžiai gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės.

Skiria ir iki 1 750 eurų, tačiau ne visiems

Tikslinių pašalpų dydžiai kasmet keičiasi, atsižvelgiant į bazinių socialinių išmokų dydį (BSI), kuris šiemet yra 70 eurų.

O paramą galinčių gauti asmenų pajamų ribos kasmet nustatomos atsižvelgiant į valstybės remiamų pajamų dydį (VRP), kuris šiemet siekia 221 eurą.

Pvz., Vilniuje onkologinės ligos gydymo išlaidoms apmokėti yra skiriama tikslininė parama iki 1 750 eurų (iki 25 BSI), jei pusmetį iki kreipimosi asmeniui buvo taikomas aktyvus gydymas.

Vis tik norint gauti šią pašalpą vidutinės pajamos per mėnesį vienam iš bendrai gyvenančių asmenų negali viršyti 663 eurų (3 VRP). Jei asmuo gyvena vienas, jo pajamos negali viršyti 773,50 euro (3,5 VRP).

Tuo metu Kaune sunkios ligos atveju 560 eurų parama yra skiriama, kai asmens gaunamos pajamos – ne didesnės kaip 663 eurai.

Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė nurodė, kad tikslinė pašalpa sunkios ligos atveju yra skiriama asmenims, sergantiems III ar IV stadijos piktybiniu naviku.

Anot jos, sąraše yra nurodytos 33 diagnozės, neišskiriant vienos ligos, taigi parama yra skiriama ne tik onkologiniams ligoniams. Todėl nustatytas pajamų dydis (663 Eur/mėn.) visiems yra taikomas vienodas, užtikrinant nepasiturinčių gyventojų lygybę.

Savivaldybės gali taikyti išimtis, bet to nedaro?

Vis tik SADM paminėjo, kad savivaldybės gali taikyti išimtis ir, pvz., neatsižvelgti į asmens pajamas:

„Savivaldybė, geriausiai išmanydama gyventojų problemas ir įvertinusi šeimos ar asmens poreikius bei kitas aplinkybes, turi teisę skirti socialinę paramą net ir nevertindama gaunamų pajamų.“

Ministerija pabrėžė, kad skiriant paramą onkologiniams ligoniams turi būti atsižvelgiama į sveikatos būklę, ligos sunkumą, su šios ligos gydymu susijusias išlaidas ir kt. Taigi konkrečiu atveju pašalpos dydis gali būti koreguojamas.

„Savivaldybės, skirdamos socialinę paramą, turėtų atsakingai įvertinti, ar nustatyto dydžio skiriama parama yra adekvati (atitinkanti poreikius), ar parama yra pakankama tam, kad būtų galima išspręsti konkrečią problemą.

Jeigu asmens problema yra itin sudėtinga, gali reikėti didesnės paramos, o paprastesniais atvejais – mažesnės“, – kalbėjo SADM atstovai.

Jie pridūrė, kad skiriama parama turėtų ne tik laikinai pagerinti situaciją, bet ir skatinti ilgalaikius teigiamus pokyčius, pvz., mažinti socialinę atskirtį ar gerinti tokių žmonių gyvenimo kokybę.

Kas ir kokias pašalpas gali gauti?

Gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija 442 arba 552,50 euro, Vilniaus miesto savivaldybė tikslinę pašalpą iki 210 eurų skiria:

• išlaidoms už mokamus medicinius tyrimus ar akinius;
• kietajam kurui;
• asmens tapatybės ar kitiems būtiniems dokumentams pagaminti;
• būtinos kelionės išlaidoms (pvz., vykstant į socialinių paslaugų ar sveikatos priežiūros įstaigą);
• laikinam apnakvindinimui ar nakvynės namams;
• vasaros poilsio stovykloms mokyklinio amžiaus vaikams;
• įsiskolinimams už švietimo įstaigų paslaugas;
• kontraceptinių priemonių įsigijimui šeimai, kuri patiria socialinę riziką.

Jei pajamos neviršija 663 ar 773,50 euro per mėnesį, pašalpa iki 1 750 eurų Vilniuje gali būti skiriama:

• minėtoms onkologinės ligos gydymo išlaidoms apmokėti;
• įvykus nelaimei, dėl kurios asmuo patyrė žalą turtui, sveikatai;
• įsigyti nekompensuojamoms medicinos priemonėms (klausos aparatams, insulino pompoms, kraujospūdžio matuokliams, inhaliatoriams);
• atliktos operacijos ar patirtos traumos gydymo išlaidoms apmokėti;
• įsiskolinimui už būsto komunalines paslaugas;
• ir t. t.

Tuo metu E. Kačiulienė vardijo, kad socialinę paramą Kauno savivaldybėje gali gauti labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės:

• asmenys su negalia, kurių pajamos per mėnesį neviršija 442 eurų, gali gauti 70–280 eurų;
• šalpos senatvės pensininkai – 70 eurų;
• asmenys, grįžę iš įkalinimo vietų – 140 eurų;
• ir t. t.

Kada skirs 9,3 tūkst. eurų ar neatsižvelgs į pajamas

Vilniaus savivaldybės gyventojai tikslinę pašalpą iki 1 050 eurų dar gali gauti būtiniausiems daiktams (kėdės, lova, stalas, spinta) ir buitinei technikai.

Taip pat krosnių, kaminų, stogų remontui, vandentiekio įrengimui, pelėsių naikinimui, dezinfekcijai, elektros instaliacijai.

Tačiau tokiu atveju asmens pajamos negali viršyti 663 eurų (gyvenant bendrai) arba 773,50 euro (gyvenant vienam).

Tikslinė 9 240 eurų siekianti pašalpa gali būti skiriama nukentėjus nuo gaisro ar stichinės nelaimės, jei turtas nebuvo nuo to apdraustas ar tai buvo vienintelis gyvenamasis būstas.

Tokiu atveju asmenų pajamos negali viršyti 884 arba 994,50 euro per mėn.

Be to, nevertinant asmens pajamų dar 980 eurų gali būti skiriama asmens švarinimui, kenkėjų naikinimu ar sukauptų šiukšlių iš būsto išvežimo paslaugoms, jei asmuo pažeidžia viešąją tvarką, dėl jo neveikimo (pvz., kenkėjų) kyla grėsmė aplinkiniams, bet asmuo situaciją vertina neadekvvačiai ir negali jos savarankiškai spręsti.