Portalui tv3.lt vilnietė Regina skundėsi, kad į antros pakopos pensijų kaupimą pateko apgaule. Jai ir jos kolegoms esą buvo žadama sotesnė senatvė, o dabar pažadų nebeliko.
„Daug metų dirbau pradinių klasių mokytoja. Kažkada prieš keletą metų visus mokytojus sukvietė, ėmė pasakoti apie geresnę senatvę ir pasiūlė kaupti antroje pensijų pakopoje.
Taip ilgai nesvarstydami visi ir pasirašėme, kad sutinkame kaupti vardan sotesnės senatvės. Net neprisimenu, kuriais metais tai buvo“, – pasakojo moteris.
Šiemet ji išėjo į pensiją.
„Nuėjau į banką pasikonsultuoti dėl savo sukauptų pinigų. Pasirodo per visus tuos metus sukaupiau tik 8705 eurus ir jie bus man išmokėti dalimis. Galiu pasirinkti, ar noriu kas mėnesį gauti po 34 eurus ar po 102 eurus kas ketvirtį.
Daugiau jokių galimybių man nepasiūlė, negaliu kaip noriu naudotis savo pinigais“, – skundėsi moteris.
Ji piktinosi, kad iš jos buvo pasityčiota.
„Mus apgavo, nepaaiškino už ką pasirašome, todėl dabar ir negaliu naudotis savo pinigais.
Kas dar turi galimybę, patariu kuo toliau bėgti nuo visokių, kitų sotesne senatve norinčių pasirūpinti, gudručių. Ir nesvarbu, ant kokios jie pakopos stovėtų“, – sakė Regina.
Neuždirba, nes per mažai rizikuoja?
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Tado Gudaičio teigimu, pirmieji penkiolika II pensijų pakopos egzistavimo metų atskleidė, kad daugumai mūsų šalies gyventojų priimtina išties pernelyg konservatyvi investavimo rizika.
„Iki gyvenimo ciklo fondų (GCF) įsteigimo, dauguma kaupiančiųjų rinkosi pensijų fondus, kuriuose akcijų dalis yra mažesnė, jie nors ir uždirba kukliau ilguoju laikotarpiu, tačiau per krizes krenta mažiau ir iš pažiūros atrodo stabilesni.
GCF investavimo riziką subalansavo teisingiau, jaunesniems padidinę akcijų dalį, o vyresniems – obligacijų. Tačiau šis formatas Lietuvoje veikia dar tik ketvirti metai“, – komentavo LIPFA vadovas.
Todėl, anot jo, visiškai gali būti, kad konkretus asmuo turi savo įsivaizdavimą, kokiu tempu ir su kokia rizika jam kaupti, todėl turi visas galimybes keisti pensijų kaupimo bendrovę, taip pat – pasirinkti jam priimtiniausią pensijų fondą, net jei jis neatitinka amžiaus grupės.
„Tai yra asmeninis kiekvieno kaupiančiojo apsisprendimas, jis nėra ribojamas galiojančių teisės aktų. Vidutinį darbo užmokestį uždirbantis gyventojas per visą darbo stažą pensijai II pakopos fonde gali susitaupyti apie 200 tūkst. eurų.
Aktyviai profesinei veiklai vidutiniškai tenka apie 45 metai, tad Lietuvoje pensijų kaupimo sistema dar objektyviai neturi nė vieno dalyvio, kuris kaupimo kelią būtų praėjęs nuo pat atėjimo į darbo rinką pradžios iki savo pensijos amžiaus ir pasinaudojęs visu sistemos potencialu. Šiuo metu visi vertiname, geriausiu atveju, pusę kaupimo laikotarpio“, – skaičiavo T. Gudaitis.
Pasak jo, kaupimo rezultatus, be abejo, lemia ir tikrai nedidelis kaupimo II pakopoje procentas – vos 3 proc. nuo atlyginimo, kai rekomenduojama tam skirti bent 10 proc.
„Ne paslaptis, kad Lietuvoje tarp darbuotojus motyvuojančių naudų bene populiariausias yra sveikatos draudimas, o darbdaviai nėra spaudžiami prisidėti prie darbuotojo finansinės gerovės ateityje, nors užsienio šalyse jie aktyviai įsijungę į šį procesą.
Žinoma, dažnos reformos ir sąlygų keitimai mažina kaupimo sistemos patrauklumą, dalis kaupiančiųjų 2019-aisiais priėmė sprendimą stabdyti įmokų pervedimą, todėl ir vertindami pensijai sukauptas sumas, ir išmokų vidurkius turėtume suprasti, kad jie atspindi ne tik investavimo sėkmę ar nesėkmę“, – tikino LIPFA vadovas.
Gyventojai lieka apvogti?
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka tikino, kad papildomas kaupimas turėtų būti pačių gyventojų reikalas.
„II pakopos pensiją reikėtų traktuoti kaip privatų žmonių reikalą. Juo labiau keistas valstybės, t. y. vienų mokesčių mokėtojų lėšų skyrimas kitų privačiam taupymui. Nereikia būti liberalu tai pavadinti vagyste.
Žmonės skundžiasi, kad „Sodros“ pensijos yra per mažos, tačiau lėšų stinga ir švietimui bei sveikatos apsaugai. Vis dėlto nepriimamas sprendimas moksleivius automatiškai priskirti prie privačių korepetitorių, po to nepaleisti ir pastariesiems mokėti iš valstybės biudžeto“, – sakė profesorius.
Anot jo, tai rodo, kad reikia tvarkyti mokesčių sistemą, kuri nesurenka pakankamai pinigų, todėl jų visur trūksta. II pensijų pakopos, kuri neteikia finansinio saugumo, finansavimas tik skurdina ir taip menkus viešuosius finansus.
„Kad ir kokios būtų pensijos, daliai žmonių jos vis tiek atrodys per mažos. Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirbo 5 tūkst. eurų, tikrai nereikia, kad „Sodra“ jam mokėtų 70 proc. algos, t. y. 3 tūkst. eurų. Reikia, kad „Sodros“ pensija būtų didesnė kažkiek, gal 20–30 proc., o tai jau atitiktų vakarietiškus standartus“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis pripažino, kad tokia pensija vis tiek atrodytų maža tiems, kurie daug uždirbo, nes nustojus dirbti jų pragyvenimo lygis smunka. Tokiu atveju daugiau pinigų uždirbantys žmonės gali kaupti papildomai II pakopoje, bet tai būtų jų pasirinkimas.
Būsimų pensininkų turtas auga?
Būsimųjų Lietuvos pensininkų kaupiamo turto vertė II pakopos pensijų fonduose šiemet pirmąjį pusmetį padidėjo iki 6,456 mlrd. eurų, investicijų grąžai išaugus +8,72 proc., rodo LIPFA duomenys.
Tuo metu III pensijų pakopos bendrasis vidurkis šiemet pirmąjį pusmetį sudarė +7,09 proc., o vertė birželio 30 dieną buvo 256,04 mln. eurų.
Iš viso pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje šalies kaupiantieji pensijai disponavo 6,7 mlrd. eurų turtu.
Liepos 4 d. komentuodamas fondų rezultatus LIPFA valdybos narys Tadas Peciukevičius pripažino, kad šiemet rinkų situacija yra sudėtinga.
„Neapibrėžtumo ir svyravimų nesumažėjo, tačiau pensijų fondų rezultatai džiugina. Šiais metais pensijų fondų valdomo turto vertė nuosekliai auga. Per pirmąjį pusmetį II pakopos pensijų fondams patikėto turto vertė pakilo beveik dešimtadaliu, kai vien antrąjį šių metų ketvirtį jie uždirbo +4,41 proc. Labai panašiai II pakopos pensijų fondų vertė didėjo ir pirmąjį šių metų ketvirtį, kai jos bendras svertinis vidurkis paaugo +4,09 proc.“, – teigė T. Peciukevičius.
Nepaisant turtų augimo, gyventojai kaupimo atsisako
Portalas tv3.lt primena, kad iki birželio pabaigos, gyventojai, kurie buvo automatiškai įtraukti į antros pensijų pakopos kaupimą, turėjo apsispręsti kaupti ar ne.
Iš viso buvo įtraukta 68 tūkst. gyventojų, apie 41 tūkst. pensijų kaupime dalyvauti atsisakė.
Metų pradžioje į kaupimą automatiškai įtraukti, tačiau norintys jo atsisakyti gyventojai „Sodrai“ apie tai pranešti privalėjo iki liepos mėnesio
„Šiuo metu atsisakiusiųjų yra apie 41 tūkstantis, tikslus skaičius paaiškės liepos viduryje“, – sakė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič.
Pensijų kaupimo įstatymas numato, kad žmonės įtraukiami į kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų. Šiemet į kaupimą pakartotinai įtraukti 2020 metais jame nepanorę dalyvauti gyventojai.
Nepranešę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime gyventojai nuo liepos automatiškai taps jo dalyviais.
