Tad kaip yra iš tikrųjų ir kaip sparčiai brangsta maisto produktai?
Prieš pusmetį sudariau būtinų prekių krepšelį ir patikrinau prekių kainas visų prekybos tinklų parduotuvėse. Produktų sąrašą sudariau savo nuožiūra, tai yra mano dažniausiai naudojamos maisto prekės. Taip pat reikia paminėti, kad vien tik šių maisto produktų visai savaitei man neužteko. Dar teko papildomai jų nusipirkti.
Taigi mano produktų sąrašas :
- sviestas
- pienas
- varškė
- olandiškas-fermentinis sūris
- duona
- cukrus
- aliejus
- ryžiai
- makaronai
- miltai
Šių metų kovo mėnesį visi šie produktai „Maximos“ prekybos tinkle kainavo 8,22 euro, „Rimi“ – 9,57 euro, „Norfoje“ – 9,74 euro, „Lidl“ – 9,89 euro, „Iki“ – 9,94 euro.
Šią savaitę vėl apsilankiau prekybos tinkluose ir pažiūrėjau, kiek šių prekių krepšelis pabrango per pusmetį.
Taigi pirmiausia užsukau į „Maximą“. Čia kaip ir kovą rinkausi pačius pigiausius išvardintus produktus. Taigi 800 g. ryžių kainavo 0,65 euro, olandiško sūrio 328 g – 2,29 euro, 180 g sviesto – 1,49 euro, 180 g varškės – 0,75 euro, 1 l pieno – 0,79 euro, 2 kg kvietinių miltų 1,79 euro, 400 g. makaronų – 0,39 euro, 1 kg cukraus – 0,79 euro, 1 l saulėgrąžų aliejaus 2,89 euro, 700 g duonos – 0,59 euro.
Iš viso šie produktai man atsiėjo 12,56 euro.
Tada užsukau į prekybos tinklą „Rimi“. Čia 800 g ryžių kainavo 0,79 euro, olandiško sūrio 250 g – 1,69 euro, 180 g sviesto – 1,55 euro, 180 g varškės – 0,75 euro, O,9 l pieno – 0,69 euro, 2 kg kvietinių miltų 2,39 euro, 400 g. makaronų – 0,45 euro, 1 kg cukraus – 0,89 euro, 1 l saulėgrąžų aliejaus 2,89 euro, 600 g duonos – 1,29 euro.
Iš viso šie produktai kainavo 13,38 euro.
Toliau užsukau į prekybos tinklą „Iki“. Čia 800 g ryžių kainavo 0,79 euro, olandiško sūrio 200 g – 2,19 euro, 180 g sviesto – 1,49 euro, 180 g varškės – 0,75 euro, O,9 l pieno – 0,82 euro, 2 kg kvietinių miltų 1,29 euro, 400 g. makaronų – 0,39 euro, 1 kg cukraus – 0,89 euro, 1 l saulėgrąžų aliejaus 2,89 euro, 600 g duonos – 1,39 euro.
Visi šie produktai kainavo 12,89 euro.
Dar toliau kainas patikrinau prekybos tinkle „Lidl“. Čia 800 g ryžių kainavo 0,99 euro, olandiško sūrio 200 g – 1,99 euro, 180 g sviesto – 1,35 euro, 180 g varškės – 0,75 euro, O,9 l pieno – 0,69 euro, 2 kg kvietinių miltų 1,25 euro, 400 g. makaronų – 0,89 euro, 1 kg cukraus – 0,79 euro, 1 l saulėgrąžų aliejaus 2,89 euro, 800 g duonos – 1,19 euro.
Iš viso šie produktai kainavo 12,78 euro.
Toliau kainas patikrinau prekybos tinkle „Norfa“. Čia 800 g ryžių kainavo 0,79 euro, olandiško sūrio 200 g – 1,43 euro, 180 g sviesto – 1,49 euro, 180 g varškės – 0,61 euro, O,9 l pieno – 0,63 euro, 2 kg kvietinių miltų 1,29 euro, 400 g. makaronų – 0,39 euro, 1 kg cukraus – 0,89 euro, 1 l saulėgrąžų aliejaus 2,69 euro, 700 g duonos – 0,65 euro.
Visi šie produktai kainavo 10,89 euro.
Palyginti su kovo mėnesiu prekių krepšelis pabrango 20–30 proc. Kovą brangiausias prekių krepšelis kainavo 9,94 euro, o šiuo metu jau 13,38 euro.
Ieško pigiausių produktų
Prekybininkai skaičiuoja, kad pirkėjų prekių krepšelio suma išaugo. Palyginti su praėjusiais metais, žmonės parduotuvėse išleidžia daugiau, tačiau nuperka tiek pat. Todėl vis daugiau gyventojų ieško akcijų, perka pačias pigiausias prekes.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė tikino, kad prekybos tinklas visada stengiasi pasiūlyti pirkėjams geriausią kainos ir kokybės santykį.
„Beveik 90 proc. parduotuvių asortimento sudaro mūsų privačių prekių ženklų produktai. Pastebime, kad palankumas ir pasitikėjimas privačiais prekės ženklais nuolat auga ir pirkėjai yra linkę vis dažniau juos įsigyti.
Tai lemia ir žymius žmonių elgsenos pokyčius – gyventojai tampa racionalesniais pirkėjais ir yra linkę mažiau permokėti už žinomus prekių ženklus bei taip sutaupyti, jei tokią pat kokybę gali nusipirkti už mažesnę kainą. Taip pat kiekvieną savaitę pirkėjams pasiūlome įvairiausių kategorijų prekių su akcija – tiek mėsai, daržovėms, duonos ar pieno gaminiams ir pan.“ – vardijo prekybos tinklo atstovė.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pripažino, kad žmonės visą laiką ieško akcijų ir pigesnių prekių.
„Todėl prekybos centruose įvairiausioms prekėms nuolatos taikomos nuolaidos, vyksta įvairios akcijos. Tai vyksta visada nepriklausomai nuo situacijos ar infliacijos.
Bendras čekių vidurkis mūsų prekybos tinkle siekia 13–14 eurų. Vienas pirkėjas gali nusipirkti buteliuką gėrimo už kelis eurus, o kita gali apsipirkti ir už 100 eurų. Tad visų šių čekių vidurkis siekia apie 14 eurų, ši suma stabiliai laikosi dar nuo pernai metų lapkričio mėnesio“, – skaičiavo D. Ryliškis.
Parduotuvėse gyventojai išleidžia daugiau
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė skaičiavo, kad, palyginti su praėjusiais metais, pirkėjų išleidžiamos sumos parduotuvėse išaugo.
„Tačiau tai lėmė infliacija ir klientų krepšelio sumos augimas yra žemesnis nei infliacija. Klientų krepšelis yra netolygus, dideli išleidžiamų sumų skirtumai priklauso nuo to, ar tai yra maža parduotuvė, ar didelė, kurioje parduodame maisto ir ne maisto prekes. Be to, tai labai priklauso ir nuo pirkėjo profilio: ar apsiperkama šeimai, ar sau vienam, “ – komentavo prekybos tinklo atstovė.
Pasak V. Budrienės, kol kas pirkėjai nekeičia apsipirkimo įpročių.
„Nematome, kad augo apsipirkimas tik per akcijas, ar žmonės rinktųsi tik pigiausias prekes. Bent mūsų prekybos tinkle tokios tendencijos nėra. Tačiau dedame daug pastangų, kad kaip įmanoma labiau sumažintume infliacijos poveikį mūsų klientams – deramės, darome itin patrauklias akcijas tiek prekių kategorijoms, tiek pavienėms prekėms ar prekiniams ženklams.
Nuo rugpjūčio 1 d. pradėjome taupymo specialią programą. Nuo kitų taupymo programų ji skiriasi kas savaitę besikeičiančiais nuolaidų pasiūlymais, kuriuos pirkėjas galės išsirinkti pats. Šia programa siekiame ne tik pagerinti ir pagreitinti apsipirkimo patirtį, bet ir padėti sutaupyti. Nuo rugsėjo 12 d. vykdome ir kampaniją, kurios metu kas savaitę dvylikai populiariausių prekių ženklų taikome ypatingas nuolaidas“, – taupymo programas vardijo prekybos tinklo atstovė.
Siūlo akcijas, nuolaidas
„Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sakė, kad per pastaruosius mėnesius vidutinis pirkinių krepšelis yra padidėjęs.
„Tai, kad žmonės vieno apsipirkimo metu išleidžia daugiau yra ne tik infliacijos įtaka, bet ir daugiau nuperkama prekių. Jau kuris laikas stebėdami pirkėjų elgseną matome, kad yra išryškėjęs pirkinių planavimo įprotis. Žmonės iš anksto susidaro prekių sąrašą, reguliariai seka akcijas ir perka prekes su tuo metu esančiais geriausiais kainų pasiūlymais.
Tyrimai rodo, kad net 8 iš 10 pirkėjų yra svarbios akcijos, todėl stengiamės savo klientams užtikrinti kuo geresnius kainų pasiūlymus“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
Ji pasakojo, kad rugpjūtį buvo pradėta speciali programa, kuri skirta sumažinti infliacijos įtaką maisto produktų kainoms.
„Naujoji programa dar labiau išplečia akcinių ir kitų geros kainos prekių pasirinkimą. Negana to, atsirado naujovė – pirkėjai gali planuoti savo pirkinius ir dar daugiau sutaupyti, žinodami, kad parduotuvėse būtiniausių kasdienio vartojimo prekių kaina užtikrinama visam mėnesiui už ypač mažą kainą.
Skaičiuojame, kad prekių, įtrauktų į pirmąjį akcijos krepšelį, pardavimai yra išaugę beveik dvigubai. Tai tik patvirtina, kad nuolaidos ir kiti geros kainos pasiūlymai yra svarbūs pirkėjams ir sudaro galimybę sutaupyti“, – skaičiavo E. Dapkienė.
Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė sakė, kad priklausomai nuo parduotuvių dydžio skiriasi jų asortimentas ir pirkėjų prekių krepšelis.
„Matome, kad lyginant su pandemijos laikotarpiu krepšeliai sumažėjo, nes žmonės dabar apsilanko dažniau, bet perka mažiau. Dėl kainų kilimo didelių pokyčių nepastebėjome, labiau matome, kad pirkėjai kreipia dėmesį į prekes, kurioms taikomos akcijos, arba renkasi pigesnes alternatyvas“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
