„Prezidentas aptars paramos priemones verslui energijos kainų šoko akivaizdoje“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
A. Armonaitės atstovė Inga Simanonytė BNS teigė, jog bus kalbama apie ilgalaikius ir trumpalaikius sprendimus, lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą, investicijas į ateitį.
Ministrė yra sakiusi, kad Vyriausybės pagalba sunkumų dėl didelių sąnaudų energetikai patiriančioms įmonėms turėtų būti greita, ji galėtų būti skirstoma pagal verslo sritis. Pasak jos, svarbu laikas ir mokesčių atidėjimas toms įmonėms, kurios yra labiausiai nukentėjusios ir tos, kurios sunaudoja 10 proc. bendrųjų sąnaudų išbrangusiai energetikai.
A. Armonaitė taip pat pasisako už tai, kad viešbučiams ir restoranams nuo kitų metų būtų pratęstas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad ji nebus pratęsta.
G. Nausėda yra sakęs, kad siekiant amortizuoti išaugusias energijos kainas verslui pagalba galėtų būti teikiama per lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą bei įvairias subsidijas smulkiajam verslui – jos galėtų būti skiriamos ir atsižvelgiant į energetikos išteklių sunaudojimą. Be to, anot jo, reikėtų įvertinti ir elektros kainos subsidijas verslui.
G. Nausėdos teigimu, bendra parama gyventojams ir verslui galėtų siekti 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – po maždaug 2,3 proc. BNS skaičiavimais ir remiantis Finansų ministerijos kitų metų BVP augimo prognoze (to meto kainomis), ši suma galėtų siekti beveik 3,2 mlrd. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau rugsėjį skelbė, kad iki 2023 metų pabaigos planuojama per įvairias priemones šalies verslui ir viešajam sektoriui skirti beveik 1 mlrd. eurų. Iki šių metų pabaigos tikimasi paskelbti kvietimų apie 400 mln. eurų paramai.
