Ne paslaptis, kad degalinės Lietuvoje turi laikytis tų pačių taisyklių, o jų kuras atitikti tuos pačius reikalavimus. Tad kyla klausimas, kodėl vienur būna brangiau, o kitur – pigiau?
Vieni spėlioja, kad pigesni degalai yra ten, kur mokama grynaisiais, kur nėra valomos talpyklos, o tai gali pakenkti automobiliui.
Kiti tikina, kad kuras nesiskiria. Vis tik degalinių tinklai patikrų metu kartais turi susimokėti šimtatūkstantines baudas – specialistai pataria, kaip atskirti kokybišką kurą nuo nekokybiško.
Spėlioja, kodėl „Jozitoje“ – pigiau
Skaitytojas Giedrius (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) savo laiške tv3.lt portalui teiravosi, kaip čia yra su pigesniais degalais ir jų kokybe Lietuvoje.
Jis papasakojo, kad iš aplinkinių nuolat girdi įspėjimus nesipilti degalų tinkle „Jozita“, nes ten neva yra nekokybiški degalai, dėl kurių po to gali kilti problemų automobiliui.
„Dažnai ten nesipilu, nes vis prisimenu tuos įspėjimus ir pagalvoju – ai, gal neverta. O kai pakeliui būna, užsuku – tikrai, atrodo, apsimoka, litras dyzelino Vilniuje ten tekainuoja 1,4 euro, kai kitur – ir 1,7 euro.
Bet pigiau yra ir kituose lietuviškuose tinkluose, tarkime, „Emsi“, „Baltic Petroleum“. Tai kodėl apie juos nešnekama?“ – rašė Giedrius.
Anot jo, būtų įdomu sužinoti, kaip čia yra iš tiesų – kodėl visi „varo“ ant „Jozitos“, jei pardavinėdama nekokybiškus degalus ji jau tikrai būtų įkliuvusi. Kita vertus, kyla klausimas, kaip jiems pavyksta nuolat degalus pardavinėti pigiau.
Panaši diskusija pernai vyko ir socialiniame tinkle „Reddit“. Vienas iš vartotojų paskelbė įrašą, kuriame klausė, kodėl „Jozitoje“ – visada toks pigus kuras.
„Nors viskas tik grynais, bet yra daug degalinių, kur irgi kuras – pigesnis, bet ne tiek. Kaip kuro kokybė? Teko girdėti daug blogų nuomonių, bet pats asmeniškai ne vienus metus ten pylęs ir viskas gerai.
Kiti kalba apie traukos sumažėjimą ir pan. <...> Gal čia labiau įsitikinimo bėda?“ – rašė jis.
Dalis komentatorių pritarė, kad kurį laiką ten pilasi kurą ir viskas yra gerai: „Jozita“ perka iš „Orlen“, jie savo atskiros linijos ten tikrai neturi. Kuras – kaip ir visur.“
Kiti dalijosi, kad kuras minimoje degalinėje – toks pats, tik nėra valomos talpyklos taip, kaip kitur. Taigi yra buvę problemų su filtrais, didesnės sąnaudos ir pan.
Dar kiti atkreipė dėmesį, kad kuras pigesnis, nes minimoje degalinėje už kurą esą galima atsiskaityti tik grynaisiais, o atsiskaitymai banko kortele pardavėjui papildomai kainuotų 1–6 proc.
Kuro kokybę stebi realiu laiku
Autoservisų platformos „Nevažiuoja.lt“ specialistai įspėja – jeigu degalinėse yra prastai prižiūrimos kuro talpyklos, į kurą patenka vanduo arba kitos medžiagos, o toks kuras jau gali neatitikti standartų ir jį galima vadinti nekokybišku.
Vėliau tas kuras su vandeniu ar kitomis priemaišomis patenka į automobilio kuro sistemą. Dėl to, anot specialistų, užsikemša kuro filtras, purkštukai, kenčia kuro siurblys, automobilis gali nesikurti, trūkčioti, nebūti traukos ir pan.
Vis tik „Jozita“ šia tema tv3.lt nekomentavo ir neatsakė, ar už kurą galima atsiskaityti tik grynaisiais bei kodėl šiame tinkle degalai – visada pigesni, nei kitur.
Portalui nekomentavo ir degalinių tinklas „Emsi“.
Tą sutiko padaryti 87 degalines turintis tinklas „Baltic Petroleum“, kuris patikino bendradarbiaujantis su vienais didžiausių ir patikimiausių prekių tiekėjų Lietuvos rinkoje.
Tinklo atstovai nurodė, kad naftos produktai yra įsigyjami iš patikimo partnerio – bendrovės „Orlen Lietuva“.
„Todėl visi „Baltic Petroleum“ degalinėse parduodami degalai atitinka Lietuvoje taikomus kokybės standartus ir turi kokybę patvirtinančius dokumentus, kurie yra išduodami kiekvienai degalų partijai“, – komentavo pašnekovai.
Jie įvardijo, kad, be Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, „Baltic Petroleum“ dar ir savarankiškai atlieka papildomus kiekvienos degalų partijos tyrimus degalų bazėse.
Taip pat degalinėse periodiškai organizuoja visų degalų saugyklų valymą, o nuo bet kokių galimų priemaišų klientų transporto priemones saugo papildomi filtrai įrengti išpylimo kolonėlėse.
„Degalinėse esančiose degalų saugyklose yra įrengtos degalų lygio matavimo sistemos su atitinkamais davikliais, kurios leidžia realiu laiku stebėti nuokrypius ir signalizuoja apie pasikeitimus, taip užkertant kelią išpilstyti nekokybiškus degalus klientams“, – pridūrė pašnekovai.
Kaip patikrinti degalų kokybę?
„Orlen“ degalinių tinklą valdančios bendrovės „Orlen Baltics Retail“ kuro produktų vadybininko Luko Bankausko aiškinimu, degalų kokybę galima nustatyti pagal daugelį automobilyje vykstančių procesų.
Pavyzdžiui, pagal įvairiomis oro sąlygomis sklandžiai veikiantį variklį, lengvą užvedimą, gamintojo nustatytos degalų suvartojimo normos atitikimą ir kt.
„Deja, visus šiuos faktorius galima vertinti tik po degalų įsigijimo. Vienintelis būdas iš anksto įsitikinti degalų kokybe yra ją patvirtinantys dokumentai, kurie į kiekvieną degalinę atkeliauja kartu su degalų kroviniu.
Šie dokumentai prieinami kiekvienam klientui, kuris norėtų sužinoti degalų, kuriais tuo metu prekiaujama degalinėje, savybes“, – komentavo pašnekovas.
Pasak L. Bankausko, į automobilį pripylus nekokybiško kuro, jo poveikis gali būti įvairus: nuo prastos automobilio akceleracijos, užšalimo esant žemai temperatūrai, žymaus degalų sąnaudų padidėjimo iki kuro sistemos užteršimo.
Vis dėlto „Orlen“ atstovas atkreipė dėmesį, kad netinkama automobilio techninė priežiūra gali sukelti panašius gedimus, kaip ir nekokybiškas kuras.
„Orlen“ degalinių tinklas stengiasi užtikrinti aukščiausią parduodamų prekių ir paslaugų kokybę, todėl nuolat vykdomi vidiniai ir išoriniai degalų kokybės patikrinimai, kuriuos atlieka VVTAT bei „Orlen Lietuva“ kokybės tyrimų centras“, – kalbėjo pašnekovas.
Degalinėms baudos – nuo 25 tūkst. iki 300 tūkst. eurų
VVTAT atstovė Dalia Malinauskienė paminėjo, kad nuo 2021 m. liepos, įsigaliojus Alternatyviųjų degalų įstatymui, tarnyba atlieka mėginių paėmimą ir ištyrimą dėl degalų ir biodegalų sudėties ir rūšies nustatymo.
T. y., prižiūri, kad Lietuvos teritorijoje esančiose degalinėse būtų prekiaujama benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 proc. biodegalų, ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 proc. biodegalų.
Dėl šio reikalavimo nesilaikymo VVTAT jau yra skyrusi baudą kelioms bendrovėms. Pavyzdžiui, Šilutės rajone bendrovės „Andopas“ priklausančiai degalinei buvo skirta 25 tūkst. eurų bauda.
Alytaus rajone bendrovei „Skulas“ priklausančiai degalinei buvo skirta 75 tūkst. eurų bauda.
Baudas už Alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimą yra gavę ir žinomi degalinių tinklai.
Pavyzdžiui, ta pati „Jozita“ 2023 m. kovą gavo net 300 tūkst. eurų baudą, nes penkiuose dyzelino bandiniuose buvo nustatyta mažiau kaip 6,2 proc. biodegalų.
Vis tik VVTAT pabrėžė, kad būtent šio įstatymo pažeidimą „Jozita“ padarė pirmą kartą.
2023 m. vasarą mažiau nei 6,2 proc. biodegalų dyzeline buvo rasta ir degalinių tinkle „Viada“, kuriai už tai buvo skirta 50 tūkst. eurų bauda.
Iš 410 bandinių – 32 pažeidimai
Be to, kaip jau minėta, VVTAT kontroliuoja, kaip laikomasi Lietuvos vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių bei kitų taisyklių.
Atstovės aiškinimu, tarnyba periodiškai atlieka naftos produktų degalinėse tikrinimus.
„2023 m. atlikti 268 naftos produktų patikrinimai, kurių metu išbandyta 410 bandinių VVTAT Naftos produktų laboratorijoje.
32 bandiniuose (8 proc.) nustatyti VVTAT kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Pažeidimą padariusioms įmonėms buvo skirtos sankcijos“, – dėstė D. Malinauskienė.
Anot jos, VVTAT atlieka naftos produktų tikrinimus ir gavusi vartotojų prašymą, tačiau tokių prašymų pasitaiko vos keletas – iki 10 per metus.
„Nagrinėjant tokius vartotojų ginčus dažnai priimami sprendimai, netenkinantys vartotojo reikalavimo, kadangi neįrodomi degalų kokybės reikalavimų neatitikimai“, – pridūrė pašnekovė.
