pieno gamintojai

Pieno perdirbėjams ir supirkėjams gegužę vėl mažinant žaliavinio pieno kainas, vis daugiau karvių augintojų praneša vasaros pabaigoje arba rudenį išsiparduosiantys bandas.  Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas sako, kad dar 4-5 centais mažinamos pieno supirkimo kainos kelia nerimą, todėl bus skubinama priimti naują Pieno įstatymą, numatantį viešinti pieno supirkimo kainodarą ir didinti konkurenciją.         „Taip ir yra.

Pasipiktinę vyriausybės žemės ūkio politika, ūkininkai jau blokuoja kelius. Prie Kryžkalnio virtinė traktorių trukdė eismą ir sukėlė didžiules spūstis. Tuo metu žemės ūkio ministras, pažadėjęs 8 milijonus eurų paramos pieno gamintojams, ruošiasi paramą padalinti ne visiems, o tik smulkiausiems. Stambesnieji pieno gamintojai tokius ministerijos planus vadina ūkininkų kiršinimu ir grasina naujais protestais.

Prezidentūra teigia, jog Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pažadėta 8 mln. eurų parama pieno gamintojams nėra adekvati sprendžiant kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų krizę.  Ji pabrėžia, kad žemės ūkis yra strateginis Lietuvos ekonomikos sektorius, todėl valstybės parama krizės ištiktiems pieno gamintojams turi būti adekvati ir taikli. „Valstybė į pieno ūkius per eilę metų yra investavusi šimtus milijonų eurų, šių investicijų negalima sau leisti prarasti.

Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) ketvirtadienį prie Seimo rengia, jų teigimu, didžiausią pastarojo meto protesto akciją, kurios metu ūkininkai reikalaus bent 40 mln. eurų paramos ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo, sako LPGA prezidentas ir vienas iš protesto organizatorių Jonas Vilionis. „Mums pats pagrindinis dalykas – tai ministro nuėmimas, antras klausimas yra dėl tų 40 milijonų, kaip mums išgyventi.

Žemės ūkio ministerija siūlo skubias trumpalaikes priemones pieno sektoriui stabilizuoti. Pieno gamintojams numatoma iš valstybės biudžeto skirti  8 mln. eur finansinę paramą už laikomas karves, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai. Planuojama išmoka – apie 37-38 eurai už karvę. Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams ši išmoka būtų 10 proc. didesnė. Jau netrukus, kovo 20 d., įvyks ir Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryba.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina pieno gamintojus steigti rizikos valdymo fondus, kurie ilguoju laikotarpiu galėtų padėti spręsti krizes pieno sektoriuje. Pasak ministerijos kanclerio Valdo Aleknavičiaus, fondų steigimo taisyklės yra patvirtintos. Jos antradienį aptartos su  ūkininkų, perdirbėjų ir finansų institucijų atstovais.

Prieš kurį laiką prasidėję žemdirbių protestai paskatino gyventojus pieną pirkti ne parduotuvėse, bet pasiimti iš ūkininkų. Iš pradžių pieną dykai ėmę žmonės, vėliau ūkininkams ėmė aukoti pinigus. O dabar prašo pieną ir jo produktus vežti jiems tiesiai į namus. Žmonės žada pirkti. Tačiau ūkininkai baiminasi biurokratinių kliūčių. Anot jų, ne taip paprasta, atvežti pieną ir jį parduoti.

Pienininkystė yra labai reikšmingas sektorius mūsų žemės ūkyje, todėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) jam skirta ženkli parama. Pieno gamintojams ir toliau bus mokamos susietosios išmokos – jiems teks daugiau kaip 50 proc. visos susietosios paramos. Jie taip pat galės kreiptis investicinės paramos, dalyvauti kitose kaimo plėtros priemonėse ir rinktis klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas – ekoschemas.

Išbrangus pašarams ir elektrai, pieno gamintojai skundžiasi nebeišsilaikantys – priversti uždarinėti fermas, o karves papjauti. Ūkininkai skundžiasi, kad žemės ūkio ministras visiškai abejingas jų likimui. Ministras žada didesnę paramą, tačiau ūkininkai skundžiasi, kad smulkiems ūkininkams ji nepasiekiama. Kėdainių rajone ūkininkaujantis Zigmas rodo ištuštėjusią savo fermą ir pasakoja, kad vieną po kitos teko išpjauti visas savo melžiamas karves.

Ūkininkai, maisto produktų perdirbėjai skaičiuoja, didėjančius žaliavų kaštus. Jie tikina, kad dėl to auga ir ateityje dar daugiau augs galutinė maisto produktų kaina. Todėl prašo valdžios ne tik didinti pensijas ir pašalpas maisto produktų pirkėjams, bet ir padėti gamintojams sumažinti gamybos kaštus. Šiuo metu parduotuvėse pagrindiniai maisto produktai kainuoja nuo kelių iki 123 proc. daugiau nei tokiu pačiu metu.

Kviečių kaina tarptautinėje rinkoje taip šoktelėjo aukštyn, kad šią savaitę pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius šešerius metus. Kviečių, pristatomų gruodį, ateities sandorių kaina „Euronext“ biržoje perlipo 210 eurų, kai prieš metus ji buvo daugiau negu 20 eurų kuklesnė. Tai geros naujienos grūdų augintojams Lietuvoje, kurie dar nėra pardavę šių metų derliaus, nes tiek, kiek padidėjo kviečių kaina biržoje, panašiai paaugo ir kviečių supirkimo kaina mūsų šalyje.

Europos Komisija pirmadienį pranešė patvirtinusi 30,5 mln. eurų Lietuvos valstybės pagalbą nuo koronaviruso epidemijos nukentėjusiems galvijų produktų ir pieno gamintojams.  „Europos Komisija padarė išvadą, kad Lietuvos priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti. (...) Tuo remdamasi Europos Komisija patvirtino priemones pagal ES valstybės pagalbos taisykles“, – rašoma EK pranešime.  Galvijų augintojams bus skirta 12 mln.

Iš ūkininkų superkamo pieno kaina jau kurį laiką mažėja, bet parduotuvėse pieno produktų kainos lieka stabilios arba keičiasi tik labai nežymiai. Nors prognozuojama, kad žaliavos supirkimo kaina dar kris, mažesnių pieno produktų kainų parduotuvėse nereikėtų tikėtis. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius tikina, kad pieno supirkimo kainos pradėjo kristi nuo balandžio pradžios, o gegužės pradžioje kaina dar sumažėjo.

Dėl sausros pakankamai pašarų nepasigaminę pieno gamintojai prognozuoja, kad rudeniop pieno sektorius dar labiau susitrauks. Dalis ūkininkų, norėdami gauti geresnę kainą, skuba parduoti gyvulius lenkams, kurie jau ne vienerius metus skersai išilgai važinėja po Lietuvą ir tuština pieno gamintojų tvartus. Politikai guodžia Lietuvoje ir toliau iš gamybos traukiasi mažesni ir didesni pieno ūkiai, karves dažniausia išsiveža lenkai.

Lietuvos pieno gamintojai pirmadienį Briuselyje rengia protesto akciją - jie pasisako prieš intervencinių pieno miltų pardavimą rinkoje, nes tai galėtų sumažinti žaliavino pieno ir jo produktų kainas. Tačiau Lietuvos žemės ūkio ministras mano, kad Europos Komisija (EK) elgiasi labai atsargiai ir pavojaus rinkai nėra. „Europos Komisija, vykdydama intervencinius pirkimus, supirko didelius kiekius pieno miltelių. Jie juos laikė, o dabar išmeta į rinką, todėl dabar miltelių kainos pradėjo kristi.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas sako, kad pieno supirkimo kainos auga dėl pasaulyje kylančių pieno produktų kainų. Tačiau, anot jo, kol kas neaišku, ar kilimas išliks ir ateityje. „Kyla atskirų produktų kainos, ypač riebalų ir grietinėlės. Tai taip pat susiję su Lenkijos rinka. Jie turi neblogus kontraktus ir paklausa Lenkijoje pieno padidėjusi. Tai sudaro mūsų įmonėms įtampą, ir nori ar nenori kainas reikia kelti. Vis dėlto išlieka pavojus, kad kainos gali kristi.

Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių pieno gamintojai birželio pabaigoje gali sulaukti gerų žinių iš Europos Komisijos dėl paramos pieno sektoriui, kuris nukentėjo dėl pasaulinės pieno krizės ir smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų, teigia Lietuvos žemės ūkio atašė Briuselyje. Tačiau Karolis Anužis pabrėžia, jog garantijų, kad parama tikrai bus skirta, nėra.

Norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į itin žemas pieno supirkimo kainas, gamintojai antradienį Vilniuje nemokamai dalija šviežią pieną. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas sako, jog pieno dalybos nėra protestas, o tik noras atkreipti dėmesį į sunkioje padėtyje esančius pieno gamintojus. Akciją surengusios Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovė Jūratė Dovydėnienė sako, kad taip norima pranešti visuomenei, kokią galutiniam vartotojui parduodamo pieno kainos dalį gauna gamintojas.

Premjeras ir pieno perdirbėjai sutarė, kad šie vasarą nemažins pieno supirkimo kainos. Algirdas Butkevičius garantuoja, kad perdirbėjai laikysis savo žodžio, nors pieno gamintojai tuo netiki - jie tikino, kad ligšioliniai panašūs susitarimai su perdirbėjais buvo niekiniai. „Buvo susitarta, kad birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais perdirbėjai išlaikys kainą, kokia yra šiuo metu.

Žemės ūkio ministrė sako, jog viena sunkios padėties pieno sektoriuje priežasčių yra ir tai, jog perdirbimo įmones Lietuvoje valdo kelios šeimos, o ne patys pieno gamintojai. Virginija Baltraitienė mano, jog ūkininkai turėtų kooperuotis, nes kitaip perdirbėjai ir toliau šantažuos valdžią. „Yra labai blogai, kad valdo (pieno perdirbimo įmones - BNS) kelios šeimos.

Žemės ūkio ministrė, susitikusi su perdirbėjais ir žemdirbiais, aptarė laikinąjį įstatymą, kuris turėtų padėti sureguliuoti santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų, nustatant pieno supirkimo kainų proporcijas ir kitus sutartinius aspektus. „Dabartinė situacija nėra gera, todėl ir norėtume padėti sureguliuoti santykius tarp gamintojų ir perdirbėjų, nepažeidžiant teisės aktų, kad jie būtų sąžiningi ir grįsti abipusiu pasitikėjimu“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Drastiškai sumažėjus pieno supirkimo kainoms dėl Rusijos embargo, ne visi pieno gamintojai panikuoja ir galvoja apie gyvulių pardavimą. Patys savo ūkių pieną perdirbantys ir realizuojantys ūkininkai sunkumų nepatiria. Taip LRT radijui teigia Molėtų rajono ūkininkas Artūras Arlauskas. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininko Jono Vilionio teigimu, pieno gamintojai perdirbėjams yra priversti pardavinėti savo produkciją žemiau savikainos.

Pieno gamintojams, kurie 2013–2014 kvotos metais pardavė pieną perdirbti arba tiesiogiai vartoti, numatoma papildomai skirti apie 40,7 mln. litų paramą. Balandžio 17 d. žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna įsakymu Nr. 3D-222 patvirtino šios paramos administravimo taisykles.

Albinas Čaplikas Nuolat mažėjant karvių skaičiui ir iš rinkos tyliai traukiantis senjorams ūkininkams, pieno gamintojai iš valdžios pareikalavo didesnio gelbėjimosi rato. Atsigavimo viltis brandinę pieno gamintojai pradeda bruzdėti – Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė vis dar skelbia, kad teikia prioritetą gyvulininkystei, tačiau paramos tvarką reglamentuojanti Europos Komisija neatsisako reikalavimų paramos nesieti su gamybos didinimu.

Rugpjūtį vidutinė natūralaus (3,97 proc. riebumo ir 3,19 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 766,5 Lt/t, informuoja Žemės ūkio ministerija. Per mėnesį, palyginti su liepa, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo 1 proc. - nuo 758,6 Lt/t iki 766,5 Lt/t. Bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina rugpjūtį, palyginti su šių metų liepa, padidėjo 0,9 proc. Lyginant vidutinę 2012 m. rugpjūčio natūralaus pieno supirkimo kainą su praėjusių metų rugpjūčiu, ji sumažėjo 15,4 proc.

Kiaulių augintojai ir pieno gamintojai kreipiasi į Vyriausybę pagalbos. Iki šiol galioja draudimas vežti gyvas kiaules į Rusiją. Kiti ūkininkai skundžiasi net 30 procentų kritusiomis iš pieno kooperatyvų superkamo pieno kainomis. Žemdirbiai Vyriausybei skundžiasi nuo kovo mėnesio krentančiomis pieno supirkimo kainomis. Esą buvęs ir į Europos Sąjungą (ES) patenkančio pieno kainų kritimas, tačiau tik apie 9 procentus. „Tačiau mūsų perdirbėjai, kaip visuomet, persistengė.

Europos Sąjunga Lietuvos gamintojams, nukentėjusiems nuo krizės pieno sektoriuje, skyrė 10,7 mln. litų. Šiuo metu pieno gamintojus jau pasiekė 10,5 mln. litų išmokų. Gegužės 19 dieną pradėtos mokėti išmokos privalo būti išmokėtos ne vėliau kaip iki birželio 30-osios, praneša Žemės ūkio ministerija. Pirminiais duomenimis, išmokas (7,42 Lt už parduoto pieno toną) iš viso turėtų gauti 53 tūkst. 248 šalies pieno gamintojai. Primenama, kad pieno gamintojai dar gali kreiptis dėl paramos gavimo.

Naują pieno perdirbimo gamyklą statyti pasirengęs kooperatyvas kryžkelėje tarp dviejų pasirinkimų: Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) ar Ramygalos pramonės parkas. Nori valdžios įsipareigojimų Ne vienus metus brandinę idėją valdyti perdirbimo įmonę ir beveik prieš metus naujam projektui pasiryžę stambiausi šalies pieno gamintojai vis dar neapsisprendę dėl gamyklos statybų vietos. Juos spaudžia ir terminai paraiškai dėl Lietuvos kaimo plėtros programos paramos teikti.

Iš Europos žemės ūkio garantijų fondo nuo krizės nukentėjusiems Lietuvos pieno gamintojams yra skirta 10,7 mln. litų parama, kuri ūkininkus turi pasiekti ne vėliau kaip iki birželio pabaigos. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius jau patvirtino tokių išmokų pieno gamintojams mokėjimo taisykles. Ministerija tikisi, kad didžioji šios paramos dalis pasiektų gamintojus kuo anksčiau.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) taryba po ilgokų diskusijų priėmė nutarimą atidėti anksčiau rengtą visuotinį žemdirbių suvažiavimą. Tačiau pasiliekama teisė tokį suvažiavimą rengti ateityje, jeigu Vyriausybė neištesėtų duotų pažadų. Bendroji parama išaugs Pieno gamintojai diskutavo pakėlę balsus, tačiau greitai išleido garą.

Pieno gamintojų kooperatyvas „Pienas LT“ svarsto alternatyvias vietas būsimai pieno perdirbimo įmonei. Jos numatytos Kaune, Kėdainiuose arba Panevėžyje. Kėdainių rajono savivaldybės merė Nijolė Naujokienė lankėsi Lietuvos žemės ūkio rūmuose Kaune ir neeiliniame Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos posėdyje pristatė  galimybes mūsų rajone įkurtame Pramonės parke steigti kooperatinę pieno perdirbimo įmonę.

Pieno gamintojai, ketinantys plėtoti pieno ūkį ir 2010–2011 kvotos metais, iki š.m. kovo 31 d. savivaldybių žemės ūkio skyriams turi pateikti prašymus, kad jų nepanaudota kvotos dalis nebūtų paimta į specialųjį rezervą, praneša Žemės ūkio ministerija. Ministerija pieno gamintojams primena, kad 2009–2010 kvotos metais, kurie baigsis kovo 31 d., buvo būtina įvykdyti ne mažiau kaip 85 proc. turimos pardavimo perdirbti arba pardavimo tiesiogiai vartoti pieno kvotos.

Nuo sausio 1-osios įsigaliojusios naujos pieno supirkimo taisyklės numato griežtesnes sankcijas pieno gamintojams už pateiktą nekokybišką pieną. Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės nuogąstauja, kad perdirbėjai, kiti pieno supirkėjai gali tuo piktnaudžiauti ir nepagrįstai taikyti pinigines nuoskaitas. Įmonės „Pieno tyrimai“ duomenimis, ištyrus 35 tūkst. ūkininkų ir kitų gamintojų pieno kokybę, kiek daugiau kaip procentas mėginių buvo užteršti antibiotikais ir kitomis inhibitorinėmis medžiagomis.