Artėjančio šildymo sezono vilniečiai laukia su nerimu. Žmonės svarsto, kodėl jų būstai vis dar šildomi brangiomis dujomis, o ne pigesniu biokuru, apie kurio naudojimą šildymui nuolat kalbama.
Nuo liepos beveik trečdaliu pabrangus gamtinėms dujoms, kils ir centralizuotai tiekiamos šilumos kaina. Dalis vilniečių su baime laukia naujo šildymo sezono. Premjeras kaltina Vilniaus savivaldybę, esą nesugebėjusią pereiti nuo dujų prie biokuro, atpiginančio šilumą. Vilniaus savivaldybės valdininkai sako, kad tam per ketverius metus iš Vyriausybės nesulaukė nei pritarimo, nei jokios finansinės paramos.
„Biokuras yra daug pigesnis už dujas. Tad kodėl mes nekūrename juo, o kūrename dujomis? Matyt kažkam tai yra naudinga“, – spėjo žurnalistų kalbintas vyriškis.
Vyriausybė jau ketverius metus ragina savivaldybes gaminant šilumą pereiti nuo brangių dujų prie pigaus biokuro.
„Turime tokią situaciją, kad, pavyzdžiui, Molėtų savivaldybėje šilumos energijos kilovatvalandė kainuoja apie 18 centų, tuo tarpu Vilniuje siekia iki 29 ar 30 centų. Tai rodo vieną dalyką: Molėtų savivaldybė susitvarkė su šilumos reikalais, tuo tarpu Vilniaus savivaldybė per visą laiką nesugebėjo pasiekti tokių pertvarkų savo šilumos ūkyje, kurios garantuotų vilniečiams panašias kainas kaip Molėtuose“, – interviu LRT radijui sakė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
Tuo metu Vilniaus savivaldybės vadovai sako, kad Vyriausybei ir ministerijoms siūlė daug su sostinės energetikos ūkio pertvarka susijusių projektų, tačiau nei pritarimo, nei finansinės paramos nesulaukė.
„Ketverius metus pragulėjo JESSICA fondo pinigai bankuose – arti milijardo litų – ir jie nieko gero nenuveikė. Mes per šiuos 4 metus galėjome įvykdyti visą Vilniaus pervedimo į biokurą planą, kuro balanse turėdami maždaug 70 procentų biokuro“, – dėstė Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.
Kol kas Vilniuje biokurą naudoja tik vienas antrosios termofikacinės jėgainės katilas ir 15 megavatų galingumo Naujosios Vilnios katilinė.
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas sako, kad biokuro projektams Ūkio ministerija ketina perskirstyti 75 milijonus litų Europos Sąjungos paramos, tačiau parama negali būti didesnė nei 5 milijonai litų. Tiek pinigų užtenka įsigyti tik nedidelei biokuro katilinei, naudojamai mažame miestelyje. Didmiesčių katilinėms lėšų reikia keleriopai daugiau.
„Visi mažieji miesteliai, tokie kaip Molėtai, Utena, Ignalina, tokių katiliniukų pristatė, nes iki šiol naudota kainodara ir europinių pinigų skirstymo tvarka yra palanki tik tokiems objektams. O per metus laiko net nesukurta tvarka, kaip organizuoti žalios elektros aukcionus. Pavyzdžiui, Vilnius, kad ir norėtų, šaindien negalėtų pastatyti kogeneracinės elektrinės, kuri gamintų ir elektrą, ir pigią žalią šilumą, nes tiesiog nėra procedūrų, nėra tvarkos“, – aiškino Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Vyriausybė liepą apsisprendė dėl šilumos ūkio pertvarkos gairių, kurios numato didesniuose miestuose atskirti šilumos gamybą nuo tiekimo. Tikimasi, kad tai gali šilumos energiją vartotojams atpiginti, tačiau premjeras yra pripažinęs, kad permainos labai greitos nebus.
Virginija MOTIEJŪNIENĖ, Irma JANAUSKAITĖ
