Naujojo Seimo dauguma paskelbė, kad suderino pozicijas mokesčių klausimu. Numatyta suvienodinti pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno mokesčius ir nustatyti bendrą 20 procentų tarifą. Taip pat panaikinti mažus pridėtinės vertės mokesčio tarifus maisto produktams, vaistams, šilumai ir kitoms prekėms bei paslaugoms. Kalbama, kad tikslinga panaikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatas. Taigi gyventojų pajamų mokestis mažinamas 4 punktais, pridėtinės vertės mokestis didinamas - 2, o kai kuriems maisto produktams, vaistams, šilumai net 15 punktų. Taip pat didinamas pelno mokestis 5 punktais.
Kieno sąskaita
Pirminiai skaičiavimai rodo, kad sumažinus gyventojų pajamų mokestį biudžeto pajamos sumažės apie 700-750 milijonų litų, o padidinus iki 20 procentų pridėtinės vertės mokestį - jos padidės apie 1000-1050 milijonų litų, o iki tokio pat dydžio pelno mokestį - dar apie 450-500 milijonų litų. Taigi bendrai biudžeto pajamos gali padidėti apie 750-800 milijonų litų ir tiek pat sumažėti biudžeto deficitas.
Svarbiausias klausimas - kieno sąskaita bus papildytas biudžetas ir ar visi samdomieji darbuotojai gaus į rankas daugiau darbo užmokesčio sumažinus pajamų tarifą. Apie tai nepaaiškina būsimoji valdžia, o televizoriaus ekranuose matomi nuolatiniai „mokesčių žinovai“ taip pat šiuos klausimus nutyli.
Visi gyventojai, tarp jų ir pensininkai, kurių šiuo metu yra daugiau kaip 860 tūkstančiai, bei mažai uždirbantys žmonės, gautuose čekiuose už nupirktas prekes, vaistus ir paslaugas mato, kiek jie sumokėjo į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio. Šį mokestį moka tik gyventojai, galutiniai prekių ir paslaugų pirkėjai. Parduodančios prekes ir paslaugas firmos, kurios dažnai giriasi, esą moka PVM, yra tik šio mokesčio surinkėjos, o ne mokėtojos. Taigi papildomą pridėtinės vertės duoklę valstybei turės sumokėti gyventojai - net ir tie, kurie rausiasi šiukšlių konteineriuose ar sąvartynuose.
Būsimoji valdžia pridėtinės vertės mokesčio mažesnių tarifų panaikinimą motyvuoja tuo, kad šiomis lengvatomis naudojasi ir pasiturimai gyvenantys piliečiai. Esą mažas pajamas gaunantiems ir pensininkams pajamų netektis dėl mažesnių tarifų panaikinimo bus kompensuota kitokiais būdais. Abejotina, ar šis turtingesniųjų apmokestinimo būdas yra geras. Pirmiausia pasiturimai gyvenančių žmonių nėra daug, be to, ignoruoti jų teisę į mažesniu PVM tarifu apmokestinamas prekes ir paslaugas draudžia Konstitucija. Kita vertus, neaišku, kaip būsimoji valdžia nubrėš skiriamąją liniją tarp pasiturimai gyvenančių ir mažas pajamas gaunančių gyventojų, kiek kainuos kompensacijų apskaičiavimas ir išmokėjimas. Be to, pridėtinės vertės mokestis patenka į biudžetą, o kompensacijos mokamos iš „Sodros“ biudžeto. Reikės spręsti ir šią problemą. Aiškiai matyti, kad bus daug nepatenkintų žmonių, o valstybei naudos - nė už grašį.
Pagaliau praktika ne kartą įrodė, kad prekių ir paslaugų pardavėjams - verslininkams tereikia tik mažo preteksto kainoms didinti. Numatytas pridėtinės vertės mokesčio padidinimas turėtų pakelti mažmenines kainas ne daugiau kaip 11 procentų. Bet visi pastebėsime, kad jos padidės gerokai daugiau. Matyti, kad priimdama sprendimą būsimoji valdžia šio svarbaus dalyko reikiamai neįvertino.
Ar visi gaus naudos?
Pirmiausia noriu pastebėti, kad būsimoji valdžia pateikia apgaulingą informaciją apie gyventojų pajamų mokesčio mažinimą teigdama, kad jis mažinamas nuo 24 iki 15 procentų, tai yra iki tokio pat dydžio, kokiu dabar apmokestinami kapitalo savininkų (akcininkų) gaunami dividendai. Taip pat, kad nustatomas naujas 5 procentų dydžio mokestis sveikatos draudimo fondui. Tai netiesa, nes ir šiuo metu taip yra - 30 procentų (7,2 procento atiduodamų valstybei pajamų) sumokėto pajamų mokesčio Valstybinė mokesčių inspekcija perveda į sveikatos draudimo fondą.
Taigi nieko naujo neišrasta, tik nuo 30 iki 25 procentų sumažinta pervedama sveikatos draudimo fondui mokesčio dalis bei apkarpytas sveikatos finansavimas. Ir dar. Būsimoji valdžia „pamiršo“ nustatyti 5 procentų dydžio mokestį sveikatos draudimo fondui dividendus gaunantiems kapitalo savininkams.
Sumažinus pajamų mokesčio tarifą iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad visi samdomieji darbuotojai gaus į rankas daugiau darbo užmokesčio. Tačiau taip nebus. Viena aišku, kad sumažinus mokestį 4 punktais mokamas į rankas darbo užmokestis padidės 10,5 procento asmenims, kurie dirba biudžeto lėšomis išlaikomose įstaigose (švietimo, sveikatos, mokslo, kultūros, policijos, valdymo institucijose) ir privačiame versle dirbantiems asmenims, kurių mėnesinis darbo užmokestis ne didesnis kaip 650 litų. Mat darbdaviai negali rodyti „popieriuje“ mažesnės algos, negu valdžios nustatyta. Tačiau kitų privačiame versle dirbančių asmenų į rankas gaunamas darbo užmokestis gali tiek nepadidėti. Ir štai kodėl.
Vyriausybė mažai reguliuoja darbdavio ir samdomojo darbuotojo santykius darbo užmokesčio srityje. Nustato tik minimalią mėnesinę algą. Tačiau nepriimtas įstatymas, kuris draustų darbdaviui mažinti iki mokesčio sumažinimo rodytą „popieriuje“ darbo užmokestį, iš kurio išskaitomas pajamų mokestis ir skaičiuojama įmoka „Sodrai“. Taigi aišku, kad mažindamas „popieriuje“ rodomą darbo užmokestį darbdavys gali nedidinti į rankas gaunamo darbo užmokesčio tiek, kiek priklauso, o skirtumą pasilikti sau. Ir dauguma jų šia galimybe pasinaudos. Vadinasi, dalis naudos dėl pajamų mokesčio sumažinimo gali atitekti ne tiems, kuriems mažinamas šis mokestis.
Nereikia pamiršti, kad sumažėjus „popieriuje“ darbo užmokesčiui, sumažės įmokos valstybiniam socialiniam draudimui. Dar labiau padidės „Sodros“ biudžeto deficitas. Sveikatos draudimo fondas taip pat neteks nemažos dalies pajamų.
Neįvertintas ir dar vienas aspektas - kad sumažinus pajamų mokesčio tarifą daugiausia naudos gaus dideles darbo pajamas gaunantys asmenys, nes jų gerokai svaresnis pajamų mokesčio punktas. Pavyzdžiui, iš LEO LT bendrovės vadovo 50 tūkst. litų mėnesinės algos, esant 24 procentų tarifui, yra išskaitoma 11 923 Lt pajamų mokesčio, o esant 20 procentų tarifui bus išskaitoma 9936 Lt, arba 1987 litais mažiau. Asmeniui, kurio mėnesinė alga 1 tūkst. litų, pajamų mokestis sumažės tik 27 litais.
Taigi aišku, kad sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą biudžetas tikrai neteks daug pajamų, taip pat aišku, jog daugiausia naudos gaus dideles algas gaunantys asmenys ir kad naudą dėl tarifo sumažinimo pajus ne visi asmenys, kuriems sumažintas šis mokestis.
Neadekvačios lengvatos
Būsimoji valdžia užsibrėžusi panaikinti ne tik pridėtinės vertės lengvatas (mažesnius tarifus), bet ir lengvatas piliečiams, gaunantiems darbo pajamas. Tai yra nebeleisti sumažinti pajamų, pagal kurias skaičiuojamas pajamų mokestis, išlaidos gyvybės draudimui, įmokos į pensijų fondus, palūkanos už paimtą kreditą gyvenamajam būstui įsigyti ar statyti, išlaidos už studijas ir profesinį mokymą, asmeninio kompiuterio su programine įranga įsigijimas ir interneto įrengimas. 2007 m. dėl šių lengvatų biudžeto pajamos sumažėjo beveik 356 milijonais litų. Kadangi šiomis lengvatomis naudojasi tik dalis darbo pajamas gaunančių žmonių, mokesčių lygybės ir teisingumo prasme ši priemonė yra teisinga, bet atsižvelgiant į tai, kad esamoje mokesčių sistemoje yra ir daugiau nelygybės ir neteisybės apmokestinant pajamas, gal nuo to ir reikėtų pradėti.
Visiems darbo pajamas (darbo užmokestį) gaunantiems piliečiams numatyta tik viena lengvata - neapmokestinama 320 litų pajamų dalis. Šiuo metu ji sudaro apie 17 procentų bruto darbo užmokesčio. Tenka pastebėti, kad neapmokestinama pajamų dalis sistemingai mažėja. 1996 m. ji buvo 29 proc. bruto darbo užmokesčio. Taigi ir šiuo požiūriu skriaudžiami darbo pajamas gaunantys žmonės. Būsimoji valdžia nė žodžiu neužsimena apie lengvatų sumažinimą kapitalo savininkams. O jos yra gerokai didesnės. Taip pat apie progresinių mokesčių darbo pajamoms (darbo užmokesčiui) ir kapitalo pajamoms (pelnui), turto mokesčio rūmams ir kitiems nekilnojamiems stambiems objektams, padidinto pridėtinės vertės mokesčio prabangos prekėms įvedimą. Taigi mokesčių našta iš esmės didinama paprastiems piliečiams.
Užsimota įgyvendinti kardinalias permainas mokesčių sistemoje dar nesušilus kojų valdžioje, ant savo pečių nepajutus realios situacijos, o tik pasikliovus asmeniniais samprotavimais ir mažai su mokesčiais susijusių ekspertų patarimais. Tad šis blynas gali gerokai prisvilti.
Pabaigoje dar norėčiau atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad valdžia pamiršo skolintis iš šalies gyventojų - vien tik bankų indėlių jie turi apie 25 milijardus litų - biudžeto deficitui dengti. Šiuo atveju palūkanos būtų išmokamos šalies piliečiams, o ne tarptautinėms kredito įstaigoms.
Petras Navikas, finansų ekspertas
