Seimo narių siūlymai pensijų fondų pelningumą tiesiogiai susieti su klientų mokamomis įmokomis veikiausiai nebus palaiminti Vyriausybėje, rašo antradienio „Respublika“.
Ministrų kabinetui siūloma nepritarti dviem įstatymų projektams, kuriais siekiama apriboti pensijų fondų valdytojų galimybes iš klientų imti mokesčius ir leisti fondų dalyviams bėgti iš privačių fondų atgal į „Sodrą“. Pataisų iniciatoriai vis dėlto tikisi, kad šiems siūlymams Seimas pritars dar iki rinkimų, nepaisydamas Vyriausybės pasipriešinimo.
Pakirstų visą pensijų sistemą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nepritaria Seimo narės Aldonos Staponkienės iniciatyvai perrašyti Pensijų kaupimo įstatymą taip, kad pensijų fondų valdytojai iš klientų mokesčius imti galėtų tik tokiu atveju, jei jų administruojami fondai duoda pelno. Esą įmokų susiejimas su fondų pelningumu „būtų pavojingas patiems pensijų fondo dalyviams“ ir „formuotų neigiamą pensijų kaupimo sistemos įvaizdį bei visuomenės nepasitikėjimą šia sistema“.
A.Staponkienės teikiamame įstatymo projekte taip pat siūloma iš kliento imti tik su fondo valdymu susijusius atskaitymus - kitus mokesčius esą turėtų prisiimti pati pensijų kaupimo bendrovė.
SADM nepritaria ir kitam A.Staponkienės Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimui, kuriuo siūloma suteikti teisę pensijų fondo dalyviui vieną kartą vienašališkai nutraukti pensijos kaupimo sutartį nepereinant į kitą pensijų fondą ir grįžtant atgal į „Sodrą“. Kaip savotišką garantą, kad klientai neišsilakstys po poros mėnesių, Seimo narė siūlo įvesti minimalų dalyvavimo pensijų fonde terminą. Tiesa, ne ilgesnį kaip treji metai.
Anot SADM, toks įstatymo pakeitimas neigiamai paveiktų fondų dalyvių turtinius interesus, pakirstų visos pensijų sistemos ir valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) stabilumą.
Vyriausybės nuomonė – ne lemiama
Pataisų iniciatorė A.Staponkienė „Respublikai“ teigė nenustebusi dėl neigiamos SADM ir turbūt visos Vyriausybės pozicijos. Tačiau pašnekovė pabrėžė SADM išvadoms nepritarianti ir sieksianti, kad Seimas jos siūlomas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas priimtų dar iki spalį vyksiančių rinkimų.
„Neįvyktų nieko „Sodroje“ - juk visi žmonės iš privačių fondų į „Sodrą“ negrįžtų. Tačiau dalis žmonių, kurie jaučia, kad dalyvaujant fonduose sumažės jų pensijos, turi turėti teisę grįžti į „Sodrą“. Daugelis netoli pensinio amžiaus esančių žmonių, jei negrįš į „Sodrą“, išėję į pensiją iš fondų gaus mažiau, nei būtų gavę iš valstybinio fondo“, - tikino A.Staponkienė.
„Kai buvo kuriama šita pensijų sistema, buvo manoma, kad pinigai bus investuojami čia, Lietuvoje. Tačiau dabar beveik visi jie investuojami užsienyje. Tad kur čia išlošis valstybei ar žmonėms?“ - pridūrė Seimo narė.
Įmonių galios atrodo per didelės
A.Staponkienė taip pat pabrėžė, kad dabar galiojantis įstatymas fondus valdančioms bendrovėms suteikia per daug galių. Esą net nuostolingą fondą klientui įpiršusi bendrovė turi teisę iš kliento imti milžiniškas sumas.
„Įstatymas leidžia imti iki 10 proc. administravimo mokestį. Ne nuo pelno - nuo įmokėtos sumos. Ačiū Dievui, dar nėra fondų, kurie imtų po 10 proc., bet įstatymas jiems tai leidžia“, - piktinosi politikė.
Beje, pastaraisiais mėnesiais migravimas tarp fondų ir pensijų kaupimo bendrovių pastebimai suaktyvėjo. SADM duomenimis, per pirmus septynis šių metų mėnesius pensijų kaupimo bendrovę pakeitė beveik tiek pat žmonių, kiek per visus praėjusius metus.
Skaičiai
Perėjimai tarp pensijų kaupimo bendrovių (vnt.)
2007 m. 5970
2008 m. sausį-liepą 5525
SADM duomenys
Šarūnas ČERNIAUSKAS
