Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus siūlo kaupimo sistemą atimti iš privataus verslo rankų.
Dar 2003 m. buvo priimti sprendimai dėl ilgalaikės pensijų reformos, kurios tikslas – pakeisti pensijų sistemą taip, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas. Ši reforma apėmė ir sprendimą kaupti privačiuose pensijų fonduose.
Daugelis buvo įtraukti į kaupimą ir iš jo pasitraukti nebegalėjo. Tačiau šiemet Konstitucinis teismas pripažino, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.
Po šio paskelbimo užvirė diskusijos, kokios tos priežastys gali būti ir kaip reikėtų keisti pensijų sistemą, ypač kaupimą antrojoje pensijų pakopoje.
Demokratijos instituto organizuotoje diskusijoje „II pensijų pakopa: tarp iššūkių ir galimybių“ specialistai kalbėjo apie antros pensijų pakopos galimybės ir iššūkius.
Prasta demografinė padėtis
Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis pasakojo, kad antros pakopos sistema buvo sukurta žvelgiant į demografinę situaciją.
„Tuo metu daug gyventojų atėjo į darbo rinką ir nenorėjome jų pinigų naudoti dabartiniams pensininkams. Gyventojų pinigų perviršį norėjome atidėti blogesniems laikams.
Sistema buvo labai daug kartų keista. Daugiausiai diskutuojama apie pasitraukimą iš pensijos sistemos. Tačiau pensijų sistema ir remiasi kaupimų visą gyvenimą ir periodinėmis išmokomis“, – komentavo profesorius.
Anot jo, reikėtų keisti automatinį įtraukimą į pensijų sistemą.
„Žmogus turėtų pats sutikti kaupti pinigus“, – sakė jis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas sutiko, kad žmonės yra nepatenkinti antrąja pensijų sistema.
„Žmonės apskritai nepasitiki finansų sistema. Jie mažai skolinasi ir investuoja. Antroji pakopa buvo reklamuojama kaip savanoriška sistema, tačiau dalis žmonių į ją pateko ne savo noru, nespėjo pasitraukti, kai turėjo galimybę.
Kitiems pinigų reikia čia ir dabar, pavyzdžiui, būsto remontui ar gydymui. Todėl žmonės nori atsiimti sukauptus pinigus antroje pensijų pakopoje. Tačiau pensijų sistema remiasi kaupimu visą gyvenimą“, – komentavo ministras.
Anot jo, automatinio įtraukimo instrumentas yra geras.
„Tačiau tam tikrus dalykus reikėtų keisti, pavyzdžiui, pavyzdžiui, jeigu žmogus jau du kartus atsisakė kaupimo, trečiąjį kartą jo įtraukti į kaupimą nebereikėtų“, – svarstė V. Šilinskas.
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka pastebėjo, kad dirbantys žmonės finansuoja visą viešąjį sektorių.
„Visą tai teks finansuoti ir vėliau, kai dirbačiųjų bus dar mažiau. Taigi kodėl nekalbama apie viešąjį sektorių, o tik apie kaupimą pensijai?
Taip pat žmonės kaupia pinigus banke. Ir nereikėtų sakyti, kad jie neišprusę, jeigu turėdami 5 tūkst. eurų, jų neinvestuoja. Tų pinigų gyventojams gali bet kada prireikti, todėl jie ir neinvestuoja. Žmonėms svarbu pasiimti pinigus tada, kai jų reikia“, – kalbėjo universiteto profesorius.
Siūlo pensijų sistemą atimti iš privataus verslo
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sakė, kad apskritai pensijų sistemos tikslas turi būti – ori pensija.
„Tačiau vien „Sodros“ sistemos tam neužtenka. Todėl buvo ilginamas dirbančiųjų amžius. Šiuo metu esame demografijos duobėje.
O gyventojai nepasitiki ne finansų, o apskritai pensijų sistema“, – pastebėjo G. Šimkus.
Anot jo, valstybė leido, kad antrosios kaupimo sistemos kaupimas buvo atiduotas privačiam verslui, todėl ir kyla tiek daug nepasitenkinimo.
„Valstybė neturėtų prisidėti savo lėšomis kaupiantiems antrojoje pakopoje. Tai turėtų būti darbdavių ir darbuotojų reikalas. Tačiau valstybė negali nusišalinti, todėl turi atsirasti valstybės kapitalo fondas. Tada privatus fondas turėtų bandyti konkuruoti su valstybės fondu“, – komentavo G. Šimkus.
Be to, pasak jo, prie gyventojų kaupimo pensijai turėtų prisidėti ir darbdaviai.
„Valstybė neturėtų prisidėti savo lėšomis remiant antrąją pakopą. Iš principo subrendome šiam dalykui pasakyti. Tai turėtų būti tiek dirbančiųjų, tiek darbdavių dalyvavimo antrojoje pakopoje klausimas. Šitas vis dar kol kas spartus darbo užmokesčio augimas mums palieka šitą galimybę įgyvendinti pakankamai neskausmingai“, – sakė Lietuvos banko vadovas.
Tuo metu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis tikino, kad išdalinę sukauptus pinigus žmonėms problemų neišspręstume.
„Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad šiuo metu pensijų anuitetai yra perduoti į valstybinio sektoriaus rankas. Buvo žadama, kad valstybinis anuitetas bus geresnis nei privatus. Tačiau rizika yra ta pati.
Nemačiau valstybiniame sektoriuje sėkmingos investicijų valdymo programos“, – sakė T. Gudaitis.
Tuo metu profesorius T. Medaiskis irgi abejojo, ar valstybinis sektorius turės pakankamai patirties investicijų srityje. Jis abejojo, ar antrosios pakopos sistemą reikėtų perduoti į valstybės rankas.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad tikriausiai reiks ieškoti ir kitų būdų.
„Sekdami kitų šalių pavyzdžiu, tikriausiai turėsime ilginti pensinį amžių“, – sakė jis.
Ponia Blinkevičiūtė turėtų ne keikti dabartinę valdžią, o atsiprašyti visų Lietuvos žmonių, nes ji padarė politinį sprendimą ir atvėrė kelius į šį kaupimą. Ir vietoje to, kad būtų galėjusi kovoti dėl žmonių, ji dvidešimt metų tylėjo, kaip vandens į burną prisisėmusi, o dabar kaip hiena puola. Išvada labai paprasta. II kaupimo fondas nepasiteisino. Didelė dauguma prie pensijos gauna po kelias dešimtis eur. Ar tai užtikrins mūsų orų pragyvenimą? Visiems aišku, kad ne. Vadinasi reikia baigti tuos žaidimus, ir atkreipti dėmesį į profsąjungųždarbdavių kuriaus fondus bei III pakopos jkaupimą, kuris pagrįstas savanoriškumu. Tokios įbaudžiavinimo sistemos tikrai neturi likti, nes jau kelis metus išeinančių į pensijas žmonių masiniai pavyzdžiai rodo apie nenusisekusį politinį sprendimą
