Dar šių metų kovą Konstitucinis teismas (KT) išaiškino, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją.
Į šias naujienas iš karto sureagavo socialdemokratai, ne tik pareiškę, jog „prievartinis“ žmonių įtraukimas į antrąją pakopą yra klaida, tačiau pažėrę ir kitos kritikos esamai antros pakopos pensijų sistemai.
„Gyvenimas parodė, kad automatinis arba prievartinis žmonių įtraukimas į antrąją pakopą yra ydinga praktika. Galų gale visi mato, kad net ilgai kaupus gaunama vos 2–4 proc. algos dydžio išmoka. Akivaizdu, kad visų mokesčių mokėtojų pinigais remiamą sistemą būtina keisti. KT sprendimas parodė, kad buvome teisūs, todėl konservatorius ir liberalus raginu Seime pagaliau priimti politinį sprendimą ir leisti patiems žmonėms spręsti, kaip elgtis su savo pinigais“, – pranešime sakė V. Blinkevičiūtė.
Panašiai kalbėjo ir Seimo Ekonomikos reikalų komiteto vicepirmininkas Gintautas Paluckas, kuris šiuo metu matuojasi būsimo premjero kostiumą.
„Pagaliau turime konkretų KT išaiškinimą, kuris pabrėžia tai, kas visiems ir taip buvo akivaizdu – priverstinis įtraukimas į pensijų kaupimą yra neteisinga, žiauri praktika. Gal žmogus serga, gal turi didelę nelaimę ir jam reikia pinigų – jis turi turėti teisę pasiimti dalį pinigų. Tikiuosi, kad KT išaiškinimas taps paspirtimi sutelkti politinę valią ir pagaliau sudaryti galimybę daliai asmenų iš kaupimo pasitraukti savo noru“, – sakė G. Paluckas.
Ištakos – Čilėje
Ekonomistas Romas Lazutka naujienų portalui tv3.lt pasakojo, jog dar iki Lietuvos politikams pasigaunant pensijų kaupimo fondų idėją, devintame dešimtmetyje panašias idėjas siūlė Pasaulio bankas.
„Pradžia yra pasaulio banko 1994 m. knyga Averting the old age crisis (liet. Senatvės krizės išvengimas). Autorius paanalizavo, kad skirtingų šalių gyventojai senėja ir dėl to reikia pereiti nuo sodrinės sistemos, prie kaupiamosios. Tada pasaulio bankas pradėjo teikti rekomendacijas. Vakarų Europos šalyse tokie pasiūlymai iš karto buvo sukritikuoti ir neįgyvendinti“, – pasakojo R. Lazutka.
„Aš pats važinėjau po konferencijas – mokslininkai pristatinėjo, kad pasaulio Bankas neatsižvelgė į kai kuriuos dalykus“, – pridūrė ekonomistas.
Tiesa, pasaulio bankas rėmėsi anktesne Čilės patirtimi, kur jau buvo išbandyta panaši sistema.
„Kada Pinočetas nuvertė išrinktą socialistą prezidentą Salvadorą Allende, buvo daromi ekonominiai pertvarkymai. Valstybinė pensijų sistema tuo metu buvo panaikinta, įsteigta būtent tik privati pensijų sistema. Tad ir buvo pasiremta šiuo „geruoju“ pavyzdžiu“, – teigė R. Lazutka.
Pamatus padėjo konservatoriai
Antrosios pakopos pensijų fondo kelias buvo gana ilgas ir painus. Pirmą kartą ši idėja Seimą pasiekė 1999 m. Tuomet Seimo valdančiąją daugumą sudarė konservatoriai, triuškinančia persvara laimėję 1996 m. Seimo rinkimus.
Privačių pensijų fondų idėja kurį laiką žavėjosi Lietuvos Laisvosios rinkos instituto analitikai – vieną tokią ekonomistę į savo komandą pasikvietė ir dabartinis europarlamentaras, konservatorius Andrius Kubilius. Nuo 1999 m. lapkričio 3 d. iki 2000 m. lapkričio 9 d. (taigi, kiek daugiau nei metus) šis politikas ėjo ministro pirmininko pareigas.
Ir būtent tuo metu A. Kubiliaus komandoje atsirado su Lietuvos Laisvosios rinkos institutu siejama ekonomistė Audronė Morkūnienė – ji tapo patarėja, o Socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas ėjo Irena Degutienė.
Audronė Morkūnienė ir vėliau sugrįš į A. Kubiliaus glėbį, mat 2009 m., konservatoriams ir vėl laimėjus rinkimus, ji tapo Socialinės apsaugos ir darbo viceministre.
Ekonomistas R. Lazutka pasakojo, jog būtent A. Morkūnienė buvo 1999 m. priimto ir 2000 m. įsigaliojusio papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo iniciatorė. Šis įstatymas ir padėjo pamatus privatiems pensijų fondams, tačiau praktikoje nebuvo įdarbintas, mat privatūs pensijų fondai susikūrė kiek vėliau.
„Lietuvoje taip, pasigavo laisvos rinkos institutas. A. Morkūnienė tuo metu dirbo tame institute. Ji buvo pasikviesta kaip patarėja, jie tada parašė vadinamąją baltąją pensijų reformos knygą, o vėliau ir įstatymo projektą. Jie propagavo, kad sodrinė sistema yra socializmo pagrindas.
Ji vėliau perėjo į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, tapo viceministre. Tą savo darbą jį toliau tęsė“, – pasakojo R. Lazutka.
Įgyvendino socialdemokratai
Kaip ir įprasta Lietuvos politiniame gyvenime, tuometiniai valdantieji itin prastai pasirodė per sekančius, 2000 m. Seimo rinkimus. Tuomet daugumą užsitikrino Algirdo Brazausko vedami socialdemokratai.
Nors šiandien V. Blinkevičiūtė yra LSDP pirmininkė, tuo metu ji priklausė Naujosios sąjungos (socliberalų) partijai, kuri užėmė tarpinę poziciją tarp konservatorių ir socialdemokratų.
Po socliberalams nesėkmingų rinkimų, V. Blinkevičiūtė perbėgo pas socialdemokratus, tapo socialinės apsaugos ir darbo ministre.
Ir būtent V. Blinkevičiūtei einant šias pareigas, 2003 m. buvo priimtas pensijų kaupimo įstatymas, kurį socialdemokratai šiomis dienomis neretai keikia. Po metų pradėjo veikti ir pirmieji privatūs pensijų fondai.
Ekonomistas R. Lazutka pasakoja, jog ir pats dalyvavo diskusijose.
„Pats buvau pakviestas į socdemų frakciją Seime. A. Brazauskas būdamas premjeru neištarė nė žodžio. Aš pats pristačiau savo argumentus, kadangi turėjau įvairiausios informacijos iš vakarų, pasisakiau kritiškai. Socdemų partijoje nuomonės buvo įvairios – kategoriškai prieš buvo Algirdas Sysas, Vytenis Andriukaitis, kurie ir dabar kritikuoja. O kiti, pavyzdžiui Irena Šiaulienė, iš buvusios Lietuvos demokratinės darbo partijos, pritarė, dar treti lankstėsi, kaip būsimas premjeras Algirdas Butkevičius. Jis susigriebė, kad jam kažkur reikia eiti ir išėjo“, – prisiminimais dalijosi R. Lazutka.
Anot R. Lazutkos, tuo metu pensijų kaupimo sistemą kritikavo vos keli politikai. Vis dėlto, ji nebuvo aklai nukopijuota nuo kitų valstybių.
„Nedaug tų kritikų buvo, nors buvau vienas iš jų. Ką pasiekėme – nebuvo padaryta privaloma jaunimui. Nes tai buvo tipiška tam laikotarpiui – į darbo rinką atėjęs jaunimas dalyvavo privalomai, o tie kuri vyresni, galėjo pasirinkti, ar nori dalyvauti. Kitose šalyse buvo taip, kad pavyzdžiui jaunimas iki 28 metų dalyvauti privalo, o kiti gali pasirinkti. Net ir jaunimui buvo palikta galimybė pasirinkti“, – teigė ekonomistas.
Kaip pasakojo R. Lazutka, tik pradėjus veikti pensijų fondams, buvo nemažai susidomėjimo, ypač jaunimo tarpe. Buvo žadama, jog pensijos bus kur kas didesnės, be to, bus paveldimos.
Paskutinį vinį sukalė Sauliaus Skvernelio vyriausybė
Kitas didelis pokytis įvyko tik 2019 m. – tuomet Sauliaus Skvernelio Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis inicijavo pakeitimus pensijų kaupimo įstatyme.
Įgyvendinus pakeitimus, trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą.
Tačiau ir čia matomas socialdemokratų pėdsakas. 2016 m. Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai (LŽVS) laimėjus rinkimus, socialdemokratai iš pradžių dirbo bendroje koalicijoje. Praėjus metams laiko, ši koalicija subyrėjo, mat dėl vis aštrėjančių nesutarimų, partijos taryba nusprendė pasitraukti iš koalicijos.
Sprendimas trauktis netiko kai kuriems socialdemokratams, kurie atsiskyrė nuo partijos ir įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (dabar – Lietuvos regionų partija), kuri S. Skvernelio vyriausybėje dirbo iki pat pabaigos ir visai neoponavo L. Kukuraičio inicijuotiems pasiūlymams.
„Automatinis įtraukimas didina klientų skaičiaus, o jau tos reformos metu matėsi pensijų kaupimo nepopuliarumas“, – pastebėjo R. Lazutka.
Beje, kaip ir socialdemokratai, LŽVS taip pat prieštarauja automatiniam įtraukimui į antros pakopos pensijų kaupimą. Dar 2023 m. vasarį išplatintame pranešime spaudai valstiečiai kritikavo dabartinę tvarką.
„Kaupimas turėtų būti be valstybės privalomo nurodymo, leidžiant žmogui laisvai apsispręsti, ką daryti su savo sukauptais pinigais. Reikia visiems laikams užtvirtinti, kad lėšos, kurios nukreipiamos į privačius fondus, yra paties žmogaus nuosavybė“, – sako Aušrinė Norkienė, LVŽS frakcijos Seime seniūnė.
O tokia valstiečių pozicija yra gana ironiška, nes būtent Sauliaus Skvernelio (tuo metu Seimo rinkimuose ėjęs Lietuvos valstiečių žaliųjų partijos sąraše) paskirtas ministras ir priėmė įstatymo pataisas, įgyvendinusias automatinį įtraukimą į antros pakopos pensijų fondus.
„Deja taip, A. Kubiliaus pradėtas, socdemų pagimdytas. Kad ir kokios partijos ar koalicijos toliau buvo, niekas neatsisakė šios sistemos“, – reziumavo R. Lazutka.