Diskusijos apie pensijų kaupimą fonduose netyla iki šiol, o apie tai yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas, kuris nusprendė, kad dabartinė tvarka, neleidžianti nutraukti kaupimo net mirštant, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Naujai išrinkta socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad jau nuo kitų metų su koalicijos partneriais pradės diskusijas, kaip keisti kaupimą antroje pensijų pakopoje.
Ministrė sako, kad galimybių, kada gyventojai galėtų panaudoti ten sukauptus pinigus, turėtų būti gerokai daugiau. O ne tik tada, kai, pavyzdžiui, žmogus suserga sunkia liga ir kaupti prasmės nelieka.
Taip pat norima panaikinti automatinį gyventojų įtraukimą į antrą pensijų pakopą, jiems suteikiant galimybę neribotam laikui sustabdyti įmokas į pensijų fondus.
I. Ruginienė svarsto ir apie galimybę leisti panaduoti pensijų fonduose sukauptus pinigus ir būsto įsigijimui. Jos teigimu, NT įsigijimas – tai irgi investicija ateičiai.
Tiesa, ekspertai svarsto, kad suteikta galimybė panaudoti sukauptus pinigus būstui įsigyti vargu, ar atneštų naudos patiems gyventojams, mat jei nebus didinami vystomų NT projektų greitis, išaugusi paklausa būstui įsigyti padidins ir jo kainas.
Išloštų tik pardavėjai ir statytojai?
Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas naujienų portalui tv3.lt sako, kad šiuo atveju būtų geriausia laikytis Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo.
„Sprendime yra įvardijamos dvi labai aiškios žinutės. Pirma, kad antra pensijų fondų pakopa yra visos pensijų sistemos dalis ir turi būti įvertinti tokie dalykai kaip viešasis interesas, pensijos kaupimas senatvei. Antra pakopa yra visos sistemos dalis ir to ignoruoti negalima.
Kita teismo žinutė buvo ta, kad pasitraukimas iš antros pakopos galėtų būtų galimas tik išimtinais atvejais, kai prasmės likti antroje pakopoje nėra. Lietuvos bankas visą laiką kvietė laikytis šio teismo sprendimo“, – kalbėjo V. Cibas.
Pasak jo, apie pirmą KT žinutę esą dažnai pamirštama yra yra fokusuojamasi tik į antrą teismo sprendimo dalį.
„Manome, kad pasitraukimas iš antros pakopos arba pinigų išėmimas galimas tik išimtinai atvejais. Pavyzdžiui, labai sunkios ligos atveju, t.y. kai labai tikėtina, kad žmogus nesulauks pensijos ir kaupti antroje pakopoje nebus prasmės.
Visi kiti atvejai, įskaitant ir paramą būstui įsigyti, manome, yra netinkami, nes antra pakopa skirta kaupti pensijai, o ne būstui įsigyti“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas.
V. Cibas sako, kad būstui įsigyti valstybė taiko kitas paramos formas, pavyzdžiui, skiriama parama jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti pirmąjį būstą.
Be to, pašnekovas beda pirštu ir į kitas spragas, kurios blogina būsto prieinamumą.
„Jeigu norima gerinti būsto įsigijimą, reikėtų priiminėti kitus sprendimų, t.y. lengvinti statybų leidimų išdavimą, daryti taip, kad būsto pasiūla augtų. Tada, matyt, ir būsto pasirinkimas bus didesnis, lengviau įperkamas.
<...> Reikia vertinti, kaip būtų galima padidinti būsto pasiūlą. Nes visos kitos priemonės gali būti neefektyvios, t.y. jos gali kaip tik padidinti būsto kainą, o iš to išloš tik būsto pardavėjai ir statytojai“, – vertino V. Cibas.
Mano, kad teigiamo poveikio gyventojai nepajustų
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius naujienų portalui tv3.lt antrina, kad apie biurokratijos mažinimą kalbama jau ne pirmą kartą.
„Akivaizdu, kad tam, jog būtų padidinamas įperkamumas, turi būti ir didesnė pasiūla. Kitaip tariant, turi būti sutelktos visos priemonės, kad vyktų kuo daugiau statybų“, – kalbėjo pašnekovas.
M. Statulevičius abejoja, ar siūlymas atverti sukauptų lėšų krepšelį iš pensijų fondų galėtų pagelbėti gyventojams, kad jie įsigytų būstą.
„Praktikoje turbūt labiau įprasta kalbėti apie 20 proc. siekianti pradinį įnašą, o tai kai kam gali iš tiesų gali tapti neįveikiama kliūtimi.
Tačiau galimybė atsiimti pinigus iš pensijų fondų galbūt padėtų tik vienetams. Pavyzdžiui, didžioji dalis jaunesnių gyventojų pensijų fonduose turbūt nėra sutaupę tokios ženklios sumos, kuri leistų be didelio vargo įsigyti norimą būstą“, – svarstė pašnekovas.
Pašnekovo vertinimu, gyventojai neturėtų būti įspraudžiama į naujus rėmus, kuri riboja galimybę įsigyti būstą.
„Šiuo atveju reikėtų aiškios, skaidrios priemonės ir neversti žmonių būti kaupikais vien tam, kad būtų galima pasinaudoti tokia galimybe.
Nes kitu atveju atsirastų savotiška diskriminacija, t.y. tiems, kurie kaupia antroje pensijų pakopoje, būtų leidžiama pasinaudoti galimybe atsiimti pinigus ir juos skirti būsto įsigijimui, o kiti, kurie nekaupia, paprasčiausiai to padaryti negalės“, – svarstė NT ekspertas.
Jeigu vis tik naujoji valdžia leistų atsiimti savo pinigus iš antros pensijų pakopos ir juos panaudoti būsto įsigijimui, pasak M. Statulevičius, tai padidintų ir NT objektų kainas.
O tuo atveju, jeigu visgi tokios priemonės efektas NT kainoms būtų stipresnis, valstybė, pasak pašnekovo, turi kitas priemones, kaip būtų galima padidinti pasiūlą.
„Didesnė pasiūla atpalaiduoja daugiau galimybių, konkurencijos. Jei tokia siūloma priemonė būtų įgyvendinta, jos poveikis galėtų būti amortizuotas“, – teigė jis.
NT kainas didins ne paklausa, o suvešėjusi biurokratija?
M. Statulevičius atkreipia dėmesį, kad pasiūlos mažėjimą skatina suvešėjusi biurokratija, dėl kurios, neatmetama, ateityje gali brangti ir būstas.
„Papildomi reikalavimai, dalies savivaldybių neveiklumas, baimė prisiimti tam tikrą lyderystę lemia tai, kad jei anksčiau statybų leidimą buvo galima gauti per du metus, dabar tai gali užtrukti keturis ar dar daugiau metų. Kitaip tariant, savivaldybei neskauda, kad būstas yra neprieinamas.
Nesinori būti blogu pranašu, bet jeigu tai tęsis dar ilgiau, kitąmet tai gali daryti įtaką ir gyventojų pasirinkimui. O, kai pasirinkimas yra ribojamas, žinoma, ką tai daro NT kainoms“, – apie galimą NT kainų kilimą svarstė pašnekovas.
NT atstovai į naujų projektų vykdymą daugiausiai koncentruojasi didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, sostinėje. Todėl ne paslaptis, kad didelės kritikos dėl procesų vilkinimo būtent ir sulaukia Vilniaus miesto savivaldybė.
Ir nors teiginys, kad statybos leidimų išdavimas užtrunka iš esmės yra teisingas, pasak savivaldybės atstovų, to priežastys gali būti labai skirtingos.
„Pirmiausia, tikėtina, kad tą lemia didėjantys reikalavimai rengiamiems projektams, kurie siejami su kokybiškesnės gyvenamosios aplinkos siekiu bei su reikalavimais, keliamais projekto dokumentacijai.
Be to, situacijai įtakos turi ir savivaldybės vidaus pokyčiai, sugriežtinant projektų vertinimą“, – vardijo Vilniaus miesto savivaldybės komunikacijos specialistas Gabrielius Grubinskas.
Pasak savivaldybės atstovo, dar 2023 metų pabaigoje, siekiant valdyti ir šalinti Specialiųjų tyrimų tarnybos nustatytas rizikas, statybos leidimų išdavimo metu įvesta kontrolė.
„Sprendimus dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo priima nebe vienas specialistas.
Anksčiau susiklostydavo situacijos, kai tas pats specialistas tiek tikrindavo projektinius dokumentus statybos leidimui gauti, tiek pritarė arba nepritarė techniniam projektui, tiek teikė pastabas, tikrino pagal pastabas pakoreguotus dokumentus ir išduodavo statybą leidžiančius dokumentus“, – pasakojo G. Grubinskas.
Didesnė dalis prašymų išduoti statybos leidimą projektui, pasak pašnekovo, atmetami dėl trūkumų.
Pavyzdžiui, prašymai atmetami dėl neteisingai užpildomų prašymų, dažnai su prašymu nepateikiami visi privalomieji dokumentai, dokumentai teikiami nepasirašyti ar netinkamai pasirašyti, nenuasmeninti, projekto rinkmenos sukeliamos į netinkamas „Infostatybos“ skiltis.
„Priėmus prašymą, tikrinami paties projekto sprendiniai. Tikrinant projektą dažnai nustatoma, kad į prašymą neįtraukti visi statiniai, kuriems reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Teikiamos pastabos dėl techninio projekto neatitikimo projektinių pasiūlymų sprendiniams, specialiesiems reikalavimams, prisijungimo sąlygoms, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, dėl statinių išplanavimo neatitikimo faktiniam turiniui (pavyzdžiui, vienbutis namas projektuojamas kaip daugiabutis ir pan.)“, – priežastis vardijo G. Grubinskas.
Pasak jo, galutinį sprendimą išduoti statybų leidimą, priima ne tik savivaldybė ,bet ir kitos institucijos, pavyzdžiui, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, ESO.
„Jos taip pat projektams teikia pastabas pagal kompetenciją, dėl ko prašymas gali būti atmestas.
Savivaldybės nuomone, didelės dalies techninio pobūdžio pastabų pavyktų išvengti, jei „Infostatyba“ automatiškai patikrintų tam tikrus duomenis, neleistų teikti netinkamai pasirašytų dokumentų ar kelti dokumentus ne jiems skirtose skiltyse“, – svarstė G. Grubinskas.
Būsto rinka nestoja, didės ir įperkamumas?
„Swedbank“ skaičiavimais, vilniečiai šiuo metu vidutiniškai gali įpirkti šiek tiek didesnius nei 51 kv. m. dydžio butus, visgi, per ketvirtį įperkamas plotas padidėjo vos vienu kvadratiniu metru. Kaune ir Klaipėdoje būsto įperkamumas augo šiek tiek sparčiau ir šiuo metu siekia apie 78 kv. m.
„Būsto rinka šiuo metu gyvena pozityviomis nuotaikomis – beveik du metus trukęs sąstingis pamažu baigiasi, o gyventojai, ilgą laiką gyvenę laukimo nuotaikomis, vis aktyviau ieško būsto. Pastaraisiais mėnesiais stebime padidėjusių rezervacijų bei sandorių skaičių, vis daugiau gyventojų kreipiasi ir dėl būsto paskolos finansavimo.
Registrų centro duomenimis, rugsėjį Vilniuje buvo parduota daugiausiai butų nuo pat metų pradžios. Panašios tendencijos stebimos visuose trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Prie to, žinoma, prisideda pamažu gerėjančios gyventojų galimybės įpirkti būstą“, – būsto įperkamumo duomenis komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.
Kaip pastebi ekonomistė, atlyginimai auga sparčiau nei brangsta būstas, o Europos Centriniam Bankui ir toliau kerpant palūkanų normas, vidutinės būsto paskolų palūkanos mažėja. Pavyzdžiui, su būsto paskolomis dažniausiai siejamas 6 mėnesių „Euribor“ šiuo metu siekia 2,75 proc., kai metų pradžioje siekė beveik 4 proc.
Registrų centro duomenimis, trečiąjį ketvirtį būsto sandorių skaičius buvo 10 proc. didesnis nei prieš metus. Nekilnojamo turto vystytojų skelbiami rezervacijų duomenys taip pat indikuoja apie atšilimą būsto rinkoje, ypač Vilniuje. Tiesa, rezervacijų skaičius išlieka žemiau istorinio vidurkio, o neparduotų butų skaičius sostinėje vis dar siekia daugiau nei 5000 butų.
„Kainų dinamikoje ir toliau matomos pirkėjams palankios tendencijos. Registrų centro duomenimis, Vilniuje per trečiąjį ketvirtį butai pabrango tik 1,6 procento. O Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių indeksas rodo, kad Vilniuje kainos beveik nepasikeitė. Rinkoje esantis didelis neparduotų būstų skaičius ir vis dar stabilūs statybų tempai leidžia tikėtis, kad stiprėjant paklausai bus išvengta didelių būsto kainų šuolių“, – komentuoja G. Ilekytė.
Naujų butų dalis bendruose pardavimuose šiek tiek išaugo, iki 31,5 proc. tačiau išliko žemiausiame lygyje nuo 2021 m. Taigi, vis dar matomi kiek pasikeitę pirkėjų įpročiai – dėl kritusio įperkamumo gyventojai dažniau renkasi senesnės statybos būstus, nes jie yra pigesni. Be to, gyventojai dažniau renkasi mažesnius būstus, pavyzdžiui, vidutinis pirkto buto dydis Vilniuje siekia 52 kv. m. Palyginimui, 2021 metais vidutinis būsto dydis siekė beveik 57 kv. m.
„Swedbank“ prognozuoja, kad ECB bazines palūkanų normas ir toliau nuosaikiai mažins, o kitų metų rugsėjį jos sieks jau tik 1,75 procento.
„Ateities sandoriai rodo, kad iki kitų metų rugsėjo „Euribor“ sumažės dar maždaug procentiniu punktu. Vidutinę būsto paskolą, siekiančią maždaug 100 tūkst. eurų, turinčiai šeimai tai reiškia apie 80 eurų per mėnesį mažesnę būsto paskolos įmoką.
Be to, nereikėtų užmiršti, kad tiek šiemet, tiek ir kitais metais vidutinis atlyginimas šalyje didės beveik dešimtadaliu – tai ne tik didina perkamąją galią, bet ir prisideda prie lietuvių optimizmo. „Eurostat“ duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje jau pusmetį yra didžiausias Europos Sąjungoje“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet vidutinis atlyginimas Lietuvoje didės 9,6 proc., o 2025 metais augimas sulėtės iki 9,2 procento. Nuo kitų metų sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas didės 12,3 procento.
