Jei žmonės dar nesulaukę pensijos praranda darbą ir negali surasti naujo, taip pat ir dėl kitų asmeninių priežasčių, jie turi galimybę išeiti į išankstinę pensiją.
„Sodros“ duomenys rodo, kad 2025 m. balandį išankstines pensijas gavo beveik 8,2 tūkst. žmonių. Palyginti, 2024 m. balandį išankstinę pensiją gavo beveik 8 tūkst. žmonių.
„Išankstinės pensijos gavėjų skaičius kiekvieną mėnesį nežymiai svyruoja, tačiau pastaraisiais metais nematome reikšmingo gavėjų skaičiaus padidėjimo.
Didesnis gavėjų skaičiaus augimas pastebėtas 2021 metais. Taip nutiko dėl to, kad iki 2020 metų pabaigos buvo taikytas 0,40 proc. mažinimas už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį, o nuo 2021 metų – 0,32 proc. mažinimas. Jei 2020 metais išankstinę senatvės pensiją gavo apie 6200 žmonių, tai 2021 metais – apie 7100“, – nurodė „Sodra“.
Primename, kad šiuo metu Lietuvoje moterų pensinis amžius yra 64 metai ir 8 mėnesiai, vyrų – 64 metai ir 10 mėnesių. Senatvės pensijos amžius bus palaipsniui didinamas, kol 2026 metais pasieks 65 metų ribą ir moterims, ir vyrams, nurodė „Sodra“.
Tuo metu būtinasis stažas šiais metais yra 34 metai.
Taigi, kas gali gauti išankstinę pensiją ir kaip jos suteikimo tvarka skiriasi skirtingose Europos šalyse?
Egzistuoja ne visur
Išankstinę senatvės pensiją galima gauti ne visur, tokia galimybė egzistuoja 16-oje Europos Sąjungos (ES) valstybių (Lietuvoje, Čekijoje, Vokietijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Italijoje, Maltoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje).
Norint pasinaudoti šia galimybe dažniausiai reikia sukaupti 40 metų stažą, tokia tvarka yra Graikijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje.
Tuo metu Lietuvoje gyventojas turi būti sukaupęs būtinąjį stažą senatvės pensijai, galiosiantį tais metais, kai jam sukaks senatvės pensijos amžius.
Pavyzdžiui, jei pensinį amžių gyventojas pasieks 2025 m., jam reikalingas 34 metų būtinasis stažas, jei 2026 m. reikalingas 34,5 metų stažas, o 2027 m. – 35 metų būtinasis darbo stažas.
Kai kuriose kitose šalyse reikalingas dar ilgesnis būtinasis darbo stažas. Pavyzdžiui, Danijoje į išankstinę pensiją pretenduoti gali 41–43 metų, Prancūzijoje 42 metų ir 4 mėnesių, Kroatijoje 41 metų (ir sulaukus 60 metų amžiaus) darbo stažą sukaupę gyventojai.
Pats ilgiausias darbo stažas norint išeiti į išankstinę pensiją yra reikalingas Vokietijoje – net 45 metai.
Tiesa, kai kur jis skiriasi ir nuo lyties. Pavyzdžiui, moterys norinčios gauti išankstinę pensiją Italijoje, turi sukaupti 41 metų ir 10 mėnesių darbo stažą, kai vyrams reikia dirbti metais ilgiau – 42 metai ir 10 mėnesių.
Nustatytos amžiaus ribos
Nepaisant to, kad konkreti amžiaus riba, nuo kurios galima pasinaudoti ankstesne pensija už ilgą darbo stažą, skiriasi tarp šalių, vidutiniškai asmenys gali išeiti į pensiją apie 3–4 metais anksčiau nei įprasta pensinio amžiaus riba. Tačiau pasitaiko, kad nustatyta riba būna didesnė.
Pavyzdžiui, Lietuvoje, išankstinę pensiją gali gauti gyventojai, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
Visgi kai kuriose šalyse tai taip pat priklauso nuo lyties (Čekijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Rumunijoje) ir moterims bei vyrams yra taikomi skirtingi amžiaus reikalavimai.
Anksčiausiai iš visų ES šalių pensiją gali gauti Slovėnijos gyventojai, kur galima išeiti į išankstinę pensiją turint 40 metų darbo stažą ir sulaukus 56 metų – moterims ir 58 metų – vyrams.
Prancūzijoje asmenys, sukaupę visą reikiamą darbo stažą (42 metai ir ketvirtis) iki 2024 metų, gali gauti visą pensiją būdami 58, 60, 62 ar 63 metų – priklausomai nuo to, kada pradėjo dirbti (pvz., ar turėjo bent 4–5 ketvirčiai darbo stažo iki 16, 18, 20 ar 21 metų amžiaus).
Išimtys auginantiems vaikus
Kai kuriose šalyse galimybė išeiti į pensiją anksčiau priklauso ir vaikus auginantiems gyventojams.
Pavyzdžiui, Estijoje vienas iš tėvų, auginęs tris ar daugiau vaikų ar vaiką su negalia, gali išeiti į pensiją anksčiau.
Čekijoje taip pat pensinis amžius priklauso nuo lyties ir vaikų skaičiaus.
Tokios išimtys tam tikrais atvejais yra taikomos ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8-erių metų 5 ir daugiau vaikų. Taip pat išimtys taikomos ne mažiau kaip 15 metų namuose savo vaikus ar kitus asmenis su negalia slaugiusiems, ar netekusiems 60 proc. ir daugiau dalyvumo gyventojams.
Nuo įprastos pensijos skiriasi beveik 200 eurų
Atitinkant Lietuvoje nustatytus reikalavimus „Sodrai“ galima pateikti prašymą išankstinei pensijai gauti. Tai galima padaryti internetu, atvykus gyvai į „Sodros“ padalinį arba elektroniniu paštu.
Norint pateikt prašymą yra reikalingas asmens tapatybės dokumentas, dokumentai įrodantys darbo stažą, santuokos ar ištuokos liudijimas (jei buvo pakeista pavardė, o stažą įrodančiuose dokumentuose nurodyta ankstesnė pavardė).
Skiriamos išankstinės pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo, apskaitos vienetų skaičiaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo Tarybos patvirtintų apskaitos vieneto vertės ir bazinės pensijos dydžių. Visgi, svarbu pabrėžti, kad išankstinės pensijos dydis akivaizdžiai skiriasi nuo įprastos.
„Sodros“ duomenys rodo, kad 2025 m. balandį vidutinė išankstinė pensija Lietuvoje siekė 533 eurus, o vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą – 716 eurų. Tai reiškia, kad skirtumas vidutiniškai yra apie 183 eurai.
Tiesa, svarbu nepamiršti, kad gaunant išankstinę pensiją mažėja ne tik jos, bet ir įprastos pensijos, kuri bus skiriama sulaukus pensinio amžiaus, dydis.
Visos išankstinės senatvės pensijos nuo 2021 m. sausio 1 d. mažinamos po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį. Senatvės pensijos asmenims, gavusiems išankstinės senatvės pensijas, nuo 2021 m. sausio 1 d. taip pat mažinamos po 0,32 proc. už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį.
„Jei žmogus turi sukaupęs būtinąjį stažą, jis gali kreiptis dėl išankstinės pensijos skyrimo ir nesulaukęs senatvės pensijos amžiaus. Tačiau reikia turėti omenyje, kad tiek išankstinė pensija, tiek vėliau gaunama senatvės pensija bus sumažintos dėl to, kad žmogus pradėjo gauti pensiją anksčiau, nei sulaukė pensinio amžiaus“, – dalijosi „Sodra“.
Pavyzdžiui, asmeniui išankstinė senatvės pensija paskirta nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d., jo įgytas stažas – 42 m., todėl jo pensijos dydis buvo mažinamas 16 proc. (40 mėn. x 0,4 proc.).
Tuo metu nuo 2021 m. sausio 1 d. išankstinės senatvės pensijos dydis mažinamas 12,8 proc. (40 mėn. x 0,32 proc.). Jei šis asmuo išankstinę senatvės pensiją gaus 40 mėn., tai skiriant jam senatvės pensiją, jos dydis bus mažinamas 12,8 proc. (40 mėn. x 0,32 proc.).
Ši nuostata netaikoma tik asmenims, kurie išankstinę senatvės pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jų stažas, apskaičiuotas skiriant išankstinę senatvės pensiją, buvo ne mažesnis kaip 40 m. (2025 m. – 41 m. ir t.t.).
Lietuvoje išankstinė pensija yra mokama iki tol, kol gyventojas sulaukia senatvės pensijos amžiaus arba jei išvyksta gyventi į užsienį.
Ar galima dirbti gaunant išankstinę pensiją?
Išankstinės senatvės pensijos gavėjai Lietuvoje negali lygiagrečiai dirbti ar gauti jokių darbinių pajamų nei Lietuvoje, nei užsienyje. To neleidžia ir dar 6 ES šalys: Estija, Airija, Latvija, Malta, Švedija ir Slovakija.
Visgi didžioji dalis valstybių leidžia gyventojams gauti ankstyvą pensiją ir toliau dirbti. Tai leidžiama 21-oje Europos šalyje, tarp jų: Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Vokietijoje, Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje bei Norvegijoje.
Tiesa, daugelyje šių šalių galimybė dirbti ir tuo pačiu metu gauti ankstyvą pensiją priklauso nuo įvairių sąlygų, pavyzdžiui, amžiaus, pajamų dydžio ar darbo valandų skaičiaus.
Pavyzdžiui, Austrijoje išankstinės pensijos gavėjams leidžiama dirbti, bet jų pajamos negali viršyti nustatyto dydžio. Jei jos viršijamos – pensija tam mėnesiui nutraukiama. Tokia pati praktika taikoma ir Prancūzijoje.
Tuo metu Danijoje dirbantiems gyventojams išankstinės pensijos dydis mažinamas už kiekvieną dirbtą valandą, kuri yra virš 37 valandų savaitės normos.
Italijoje išankstinės pensijos gavėjams leidžiama dirbti, jei jų amžius 60–65 m., sukauptas stažas siekia 40 m. ar 35 m. stažas, jei jų amžius bent 61 m.
Vienu metu dirbantys ir išankstines pensijas gaunantys asmenys daugumoje šalių praranda teisę į kitas išmokas, pavyzdžiui, nedarbo išmoką. Tokia tvarka galioja Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje, Graikijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Portugalijoje ir Slovėnijoje.
Visgi kai kuriose šalyse (Bulgarijoje, Lenkijoje, Estijoje, Nyderlanduose) ankstyvieji pensininkai gali gauti išmokas ligos atveju.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
